Vienintelė šalyje žiedinių lenktynių trasa „Nemuno žiedas“ lieka be operatoriaus. Ją valdžiusi viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“ nutraukė veiklą ir, ko gero, bus likviduota, o valstybei priklausanti lenktynių trasa grąžinta Lietuvos Sporto centrui. Tačiau lenktynės gali ir nevykti dėl įsisenėjusių problemų – trasos viduje yra sodyba, kurioje gyvena žmonės. Šiuo metu rengiamas ieškinys teismui, kuriuo bus prašoma uždrausti treniruotes bei lenktynes, kol nebus išspręsti gyventojų saugumo klausimai.
„Nacionalinio žiedo“ likimą spręs dalininkai
Kauno rajone, Kačerginės miestelio pašonėje nuo sovietmečio veikiančioje žiedinių lenktynių trasoje „Nemuno žiedas“ jau kuris laikas negirdėti tokio intensyvaus automobilių ir motociklų variklių gausmo, koks buvo anksčiau.
„Delfi“ gauti dokumentai liudija, kad trasą valdžiusi viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“ nutraukia veiklą, turtas gražintas Sporto centrui. Šį penktadienį vyksiančio, skolose įklimpusios viešosios įstaigos dalininkų – Kauno rajono savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų susitikimo metu bus sprendžiama, ką daryti toliau. Panašu, jog bus priimtas sprendimas „Nacionalinį žiedą“ likviduoti.
Apie tai, jog toks scenarijus yra realiausias patvirtino ir „Nacionalinio žiedo“ direktorius Žygimantas Šeštokas, šiai įstaigai vadovaujantis vos kelis mėnesius ir šiame poste pakeitęs nuo 2019 metų vadovavusį Arūną Samochiną.
Trasą valdančios įstaigos vadovai pasikeitė šių metų gegužę. Prieš tai iš viešosios įstaigos dalininkų pasitraukė Kauno miesto savivaldybė, o Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime buvo viliamasi, kad „Kačerginė galėtų tapti techninių sporto šakų sostine“.
Atidavė turtą, organizuoti renginių nebeturi teisės
Pirmasis signalas, jog lenktynių trasą valdančioje viešojoje įstaigoje kažkas negerai, buvo gautas dar birželio pabaigoje. Lenktynių trasos valdytojai socialinio tinklo „Facebook“ profilyje paskelbė apie laikiną veiklos stabdymą. Interneto tinklapis, kuriame anksčiau skelbta oficiali informacija apie renginius, jau kuris laikas neveikia.
„Norime pranešti, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo liepos 1 d. laikinai neteiksime pavienių treniruočių paslaugų, bet dėsime visas pastangas, kad suplanuoti renginiai įvyktų. Apie įstaigos padėtį yra informuoti dalininkai, su kuriais yra sprendžiamas tiek įstaigos, tiek „Nemuno žiedo“ likimas. Tikimės, kad šis sustabdymas yra laikinas ir trumpas, o „Nemuno žiedas“ kaip techninių sporto šakų infrastruktūros objektas savo veiklą pilnu pajėgumu atnaujins artimiausiomis savaitėmis“, – teigiama pranešime.
Portalo „Delfi“ gauti dokumentai rodo, kad situacija kur kas rimtesnė. Šių metų liepos 7 dieną „Nacionalinio žiedo“ direktorius Ž. Šeštokas raštu kreipėsi į trasą valdančią biudžetinę įstaigą Lietuvos Sporto centrą prašydamas nutraukti valstybės turto panaudos sutartį.
„Informuoju, kad dėl sunkios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ finansinės situacijos įstaiga neturi galimybių užtikrinti valstybės turto, perduoto 2020 m. sausio 22 d. panaudos sutartimi tinkamos priežiūros, apsaugos, priešgaisrinės saugos ir kitų, pagal sutartį, numatytų reikalavimų. Prašau nuo 2020 m. liepos 13 d. nutraukti sutartį ir priimti grąžinamą turtą“, – rašoma Ž. Šeštoko pasirašytame rašte Sporto centrui.
Kitame, Kauno apylinkės teismui adresuotame dokumente Ž. Šeštokas informuoja, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“ jau neturi teisės organizuoti lenktynių bei treniruočių.
Neįstengė pasisamdyti net apsaugos darbuotojų
Susisiekus su Ž. Šeštoku, jis patvirtino, kad jo vadovaujamos viešosios įstaigos finansinė situacija labai sudėtinga bei minėjo, kad skolas rado jau pradėjęs vadovauti „Nacionaliniam žiedui“. Koks įsipareigojimų dydis – jis atskleisti nepanoro tik patikslino, jog viena sprendimo stabdyti veiklą priežasčių – nenoras dar labiau didinti skolas.
Paklausus, koks galimas tolimesnis lenktynių trasą valdžiusios ir šiuo metu dėl skolų veiklą nutraukusios viešosios įstaigos likimas, Ž. Šeštokas užsiminė apie vieną scenarijų – jos likvidavimą atsiskaitant su darbuotojais ir kreditoriais.
„Kita priežastis – noras apsaugoti turtą, kuris priklauso valstybei. Nes mes net jokios apsaugos negalėjome samdyti“, – atskleidė Ž. Šeštokas.
Žlungančios įstaigos vadovas sakė, kad „Nemuno žiede“ suplanuoti renginiai turėtų įvykti. Jis sakė abejojantis, ar vietoje veiklą sustabdžiusio „Nacionalinio žiedo“ bus steigiamas naujas trasos operatorius.
„Dabar lenktynių trasa ir joje suplanuotais renginiai rūpinasi Sporto centras, apie tai jau esame informavę renginių organizatorius. Viską stengiamės perduoti kuo sklandžiau, be vartų uždarymo“, – sakė Ž. Šeštokas.
Pagrindinė kliūtis investicijoms – trasos viduje esantys privatūs sklypai
Vienintelę Lietuvoje žiedinių lenktynių trasą savo žinion perėmusio Sporto centro vadovas Linas Tubelis minėjo, kad joje automobilių lenktynės vyks ir toliau.
„Tam, kad patenkintume techninių sporto šakų federacijų poreikius, mes šią veiklą, kiek galėsime, kiek leis trasos kokybė, tiek vykdysime. Jau veiklą organizuojame, turime įkainius“, – sakė Sporto centro vadovas.
L. Tubelis patvirtino – lenktynių trasai ieškoma strateginio investuotojo – koncesininko, savomis lėšomis galinčio atgaivinti trasą ir ją paversti pasaulinio lygio objektu. Jau parengtas investicinis projektas, kuris bus pristatomas trečiadienį. Tikimasi, kad dar šiais metais Vyriausybė priims nutarimą dėl koncesijos.
„Delfi“ jau rašė, jog „Nemuno žiedą“ atgaivinti galinčio potencialaus investuotojo pritraukimą gali stabdyti iki šiol neišspręstos problemos – trasos viduje yra du privatūs sklypai, sodyba su joje gyvenančiais žmonėmis ir miškas, priklausantis konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio sūnėnui Algimantui Karazijai.
Abu savininkai neprieštarauja, kad valstybė išpirktų jų valdomą turtą, tačiau nesutariama dėl kainos. A. Karazija portalui „Delfi“ yra sakęs, kad negali pilnavertiškai naudotis trasos viduje esančia nuosavybe, tad jos išpirkimas – vienintelė racionali išeitis.
Tai, kad trasos viduje esančios privačios valdos gali būti esmine kliūtimi ieškant investuotojo, pritarė ir šiuo metu „Nemuno žiedą“ valdančios Sporto centro vadovas L. Tubelis.
„Taip, šis dalykas yra pagrindinė rakštis. Bandome šiuo klausimu dirbti, tačiau postūmių daug nėra. Rinkos kaina kita, nei norima, tai šiek tiek ceitnotinė situacija. Šį klausimą aptarsime su Kauno rajono savivaldybe, nes vieni jį išspręsti, panašu, kad nesame pajėgūs“, – sakė L. Tubelis.
Teismo prašys uždrausti lenktynes
Nors lenktynių trasą valdyti perėmusio Sporto centro vadovas žadėjo, kad sportiniai renginiai joje vyks ir toliau, tačiau viskas gali pakrypti visai kita, netikėta linkme.
Šiuo metu ruošiamas prevencinis ieškinys Sporto centrui. „Nemuno žiedo“ viduje nuo gimimo gyvenančios Reginos Dargužienės atstovas, advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis sakė reikalausiantis, kad didžiojoje trasoje būtų uždrausta organizuoti ir varžybas, ir treniruotes.
Pasak teisininko, jau ilgą laiką pažeidžiamos jo klientės R. Dargužienės teisės ir nepaisoma poveikio ūkinės veiklos ataskaitos, kuri prilygsta įstatymui, lenktynės vyksta, nors ataskaitoje nurodyta, jog sodybą būtina apsaugoti garsą izoliuojančia sienele.
Prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma uždrausti rengti varžybas ir treniruotes didžiojoje „Nemuno žiedo“ trasai jau buvo įteiktas Kauno apylinkės teismui, atsakovu patraukiant viešąją įstaigą „Nacionalinis žiedas“. Šiai pranešus apie veiklos nutraukimą, ieškinys bus reiškiamas lenktynių trasą perėmusiam Sporto centrui.
Sporto centro vadovas L. Tubelis portalui „Delfi“ minėjo, kad ši situacija jam žinoma bei prasitarė suprantantis lenktynių trasos apsuptyje gyvenančius žmones. „Teismo sprendimas yra teismo sprendimas, koks jis bus, tokį reikės vykdyti“, – sakė L. Tubelis.
Jis minėjo, kad vienintelė racionali išeitis būtų išpirkti privačius sklypus, tačiau abejojo, ar bus priimtas toks sprendimas. Kita vertus, pasak L. Tubelio, tai kur kas paprasčiau galėtų padaryti koncesininkas.
Ūkis priklausė V. Landsbergio-Žemkalnio šeimai
Kaip galėjo atsirasti privatus namas valstybei priklausančios nacionalinės lenktynių trasos viduje, kurio savininkė reikalavo uždrausti lenktynes? Šis klausimas tikriausiai kyla daugeliui, o atsakymas vertas politiniam trileriui prilygstančio siužeto. Juolab, kad dėl šios sodybos jau vyko teisminė kova, kurioje R. Dargužienė susirėmė su buvusiu faktiniu valstybės vadovu, konservatorių patriarchu, ilgamečiu parlamentaru, profesoriumi Vytautu Landsbergiu.
Ūkis, kuriame gyvena moteris, šioje vietoje iškilo dar tarpukariu. Šalia esančioje Kačerginėje vasarnamį turėję V. Landsbergio tėvai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Ona Jablonskytė-Landsbergienė šiose apylinkėse buvo įsigiję nemažai žemės. Politiko mama valdė ir minėtą sodybą Gaižėnėlių kaime, kurią šiuo metu juosia lenktynių trasa.
O. Jablonskytė-Landsbergienė sodybon priėmė gyventi R. Dargužienės tėvus – Antaną ir Marijoną Budrius. Teigiama, jog gerai su politiko tėvais sutarusi šeima prižiūrėjo jų ūkį bei vasarnamį, buvę tarsi Landsbergių ūkvedžiai.
Po Antrojo pasaulinio karo Budrių šeima liko gyventi O. Jablonskytės-Landsbergienės sodyboje, jų vardu buvo įregistruota nuosavybė. Lenktynių trasa šioje vietoje buvo įrengta daug vėliau, pirmosios varžybos joje vyko 1960 metais. Kodėl taip nutiko, kad projektuojant sąjunginės reikšmės trasą jos viduje liko sodyba su gyventojais, galima tik spėlioti.
„Tvartelio bylos“ epicentre – sodyba lenktynių trasoje
Prieš beveik du dešimtmečius dėl šios sodybos kilęs ginčas buvo plačiai aptarinėjamas visuomenėje. Nors sodyboje gyveno ją iš tėvų paveldėjusi R. Dargužienė, turtines pretenzijas į buvusią motinos nuosavybę pareiškė ir V. Landsbergis.
Šiame teisminiame ginče netrūko emocijų, pati istorija buvo praminta „tvartelio byla“, nes nuo 1923 metų nepakitęs išliko tik sodybos tvartas, o kiti pastatai buvo rekonstruoti ir teisiškai įgijo naujų statinių statusą. V. Landsbergis nurodė, kad jo mamai priklausę pastatai stovi ant jo paveldėtos 9,5 ha žemės.
Politiko atstovas teisme minėjo, jog klientas sutinka pastatus padovanoti juose gyvenantiems žmonėms, tačiau nori, jog pirmiau būtų atkurtas istorinis teisingumas – grąžintas jo mamai priklausęs turtas. Gali būti, jog nedidelis ūkis buvo padovanotas ar parduotas Budriams, tačiau šio teiginio įrodyti neįmanoma, nes nėra išlikę tai patvirtinti galinčių dokumentų.
Ilgai trukęs ginčas dėl to, kam priklauso sodyba ir žemė po ja, baigėsi tuo, jog „Registrų centre“ šios valdos savininke įregistruota R. Dargužienė. Atgautą tėvų žemę, dėl kurios nekilo ginčų, V. Landsbergis pardavė Australijoje gyvenusiam savo sesers sūnui Algimantui Karazijai, jis šiuo metu valdo miško sklypą, kurį taip pat juosia minėta lenktynių trasa „Nemuno žiedas“.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
