Į A. ir P. Galaunių namus atkeliavo išskirtinis eksponatas | Kas vyksta Kaune

Į A. ir P. Galaunių namus atkeliavo išskirtinis eksponatas

R. Tenio nuotr.

Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje eksponuojama paroda „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“ pasipildė išskirtiniu eksponatu – dr. Vandos Daugirdaitės-Sruogienės įspūdinga juoda vakarine suknele.

Vilkėjo vienintelį kartą

Šį puošnų drabužį garsi tarpukario kaunietė įsigijo 1937 m. vienoje iš Laisvės alėjoje įsikūrusių prancūziškų suknelių krautuvių.

Iškalbingas faktas, kad šią dailią, gėlėmis dekoruotą suknią Vanda Daugirdaitė-Sruogienė vilkėjo vos vieną kartą – iškilmingą savo vyro Balio Sruogos operos „Radvila Perkūnas“ premjeros vakarą. Eksponatas į parodą atkeliavo iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų.

Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligenčių apranga/ R. Tenio nuotr.

Nuo „Žuvelės“ iki „Elizabeth Arden“

Parodoje galima išvysti daugiau kaip 300 eksponatų, tarp jų: trijų garsių tarpukario Kauno damų – Vandos Daugirdaitės-Sruogienės, Marijonos Rakauskaitės ir Adelės Galaunienės – sukneles, skrybėlaites, rankines, avalynę, papuošalus, kvepalus, pudrą, muilą.

Džentelmenų skyriuje eksponuojami Balio Sruogos, Liudo Truikio ir kitų laikinosios sostinės inteligentų aprangos detalės bei aksesuarai. Pažymėtina: gėlių odekolonas „Kosmos“ iš Kauno, lietuviškas lūpdažis „Florans“ bei Paryžiuje pirktas lūpdažis „Elizabeth Arden“, daug muilų, tarp jų ir populiarusis „Žuvelė“. Beje, muilai tarpukariu buvo laikomi viena pagrindinių gražinimosi priemonių.

Parodą papildo Kajetono Sklėriaus, Marcės Katiliūtės, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Prano Domšaičio paveikslai, atspindintys to laikmečio garderobo, šukuosenų niuansus.

Kairėje – A. Galaunienės šilkinis kimono./ R. Tenio nuotr.

Lygiavosi į prancūzaites

Trumpai apžvelkime gausią moterų mados ekspoziciją. Juodo šilko kimono, siuvinėtą paukščių ir augalų motyvais, kadais vilkėjo operos primadona Adelė Galaunienė. Šiuo apdaru ji pasipuošė 1924 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos valstybės operoje „Madam Baterflai“ atlikdama pagrindinį Čio Čio San vaidmenį. Pasakojama, kad šį kimono solistė vilkėdavo ir namuose.

Rausvą koncertinę suknelę Adelė Galaunienė įsigijo besistažuodama Paryžiuje, iš garsios dainininkės ir pedagogės bei savo dainavimo mokytojos Fransuazos Litvin. Legenda byloja, kad daili, stiklo karoliukais ir dirbtiniais perlais siuvinėta suknia buvo aplaistyta vynu. Pažymėtina, kad A. Galaunienė įprastomis dienomis labai mėgo puoštis didele kamėja.

Rankinių lentynoje galima išvysti kitų žinomų laikinosios sostinės damų rankines: juodą odinę su monograma Anelės Tūbelytės-Zikarienės bei juodą nertą Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės.

Kaunietės aktyviai sekė užsienio madą, juk Kauną pasiekdavo naujausi mados žurnalai iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. „Lietuvių žurnalas „Naujoji vaidilutė“ turėjo specialią skiltį, kurioje aprašinėdavo kas tuo metu madinga Paryžiuje, Milane. Akcentuodavo, ką rudenį dėvės jų damos.

Kadangi intensyviai sekdavo mados sostinių aktualijas, Kauno damos buvo labai įnoringos užsakovės siuvyklose“, – akcentavo M. Banytė, pridūrusi, kad tarpukariu miesto centre veikė apie 70 siuvyklų. Mados etalonu jos laikė Paryžių.

Rausva A. Galaunienės suknia, siuvinėta stiklo karoliukais ir dirbtiniais perlais, įsigyta
Paryžiuje./ R. Tenio nuotr.

Rakauskaitė ir Sruoga – tarpukario mados etalonai

„Tarpukario moterų mados ikona buvo operos solistė Marijona Rakauskaitė, o vyrų – galima laikyti rašytoją Balį Sruogą“, – intrigavo A. ir P. Galaunių namų vadovė Miglė Banytė. Tad žvilgtelkime į jų garderobą.

Pasak A. ir P. Galaunių namų muziejininkės Irmos Liauzun, iš Amerikos į Lietuvą 1923 m. atvykusios gyventi Marijonos Rakauskaitės išvaizda priversdavo atsisukti gatvėje, o papuošalai išsiskirdavo puošnumu.

„Ji buvo mados ikona, labai ryški, ekstravagantiška. Pirmoji Kaune pradėjo lakuotis nagus, ir dar raudonai! Laikinojoje sostinėje tai buvo neregėtas dalykas. Ekspozicijoje pamatysite ne tik jos drabužių, bet ir grožio priemonių: pudrinę iš Paryžiaus, žnyples plaukams banguoti bei garbanoti, kurias tekdavo įkaitini ant krosnies“, – sakė I. Liauzun.

Tarpukario damos rankinė./ R. Tenio nuotr.

A. ir P. Galaunių namų vadovė Miglė Banytė papildė, kad Marijona Rakauskaitė išdrįsdavo derinti plaukų spalvą prie aprangos, tarkim vaikščiodavo melsvais, žalsvais ir kitų spalvų plaukais; kasdien darydavosi makiažą, klijuodavosi blakstienas.

„Balio Sruogos vizitinė kortelė vasarą buvo apytrumpės golfo kelnės ir ilgos margos kojinės, šį derinį jis dėvėdavo nuolat“, – sakė M. Banytė ir pridūrė, kad Teofilija Vaičiūnienė savo prisiminimuose yra užrašiusi: „Sruoga išrodė tikras europietis: golfo kelnės, kitos spalvos švarkas ir dažnai – atlapa apykaklė. Šio stiliaus jis nepakeitė visą gyvenimą”. Vyrų mados ekspozicijoje matyti B. Sruogos kepuraitė su snapeliu, kaklaryšiai, Liudo Truikio šiaudinė skrybėlė, kitų džentelmenų portsigarai, tabokinės, skutimosi reikmenys, fotoaparatai, prožektorius, grafinai ir kt.

„Įdomu, kad tarpukariu žurnalai patarimus žerdavo ir vyrams: ką rengtis einant į balių, patardavo, kaip apsirengti, kad nesimatytų, jog smokingas nuomotas; kokio ilgio rinktis kelnes, kad neatrodytum kaip „futbolistas“ ir pan.“, – pasakojo muziejininkė M. Banytė.

Veiks iki metų pabaigos

Iš Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, „Antikvaro Kaune“ ir antikvaro Gintauto Mekionio bei privačių asmenų skolintų eksponatų parodą „Kasdienybės geometrija.

Apie rėdymosi meną tarpukariu” galima aplankyti iki metų 2020 m. pabaigos. Pasak muziejininkių, apsilankę sužinosite ir apie „broškes“, „kravatus“, „vizitė“, „bubikopfus“ bei kitas įmantrybes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA