Nuo 2020 metų liepos už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą automobilį reikės mokėti taršos mokestį.
Jo nereikėtų mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui.
Anksčiau buvo numatyta, kad įstatymas įsigalios balandžio 1 dieną, tačiau pritarta pasiūlymui datą nukelti iki liepos 1 dienos.
Seimas antradienį priėmė daug diskusijų sukėlusį Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 53, o susilaikė keturi.
Dar prieš įstatymo priėmimą konservatoriai plenarinių posėdžių salėje ant savo darbo stalų pasikabino baltus popieriaus lapus su užrašu „nelaužykite žodžio“.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigė, kad žodžio nesulaiko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pasak jo, su šios politinės jėgos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu buvo sutarta, kad sąjunga tokio mokesčio nerems.
„Pažadas buvo, kad balsuosite prieš. Ir dabar sunku suprasti jūsų elgesį“, – teigė M. Majauskas.
Priimant įstatymą per balsavimą dėl vieno iš pirmųjų straipsnių Seimas dviem balsais (64 – už, 66 prieš) jam nepritarė.
Tačiau vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad ji nespėjo balsuoti, o Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui paskelbus balsavimą iš naujo, balsų pakako, o kai kurie Seimo nariai švilpė.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovo konservatoriaus Antano Matulo paprašė pakomentuoti tokį parlamentarų elgesį, tačiau šis nereagavo.
„Bronislovas Matelis švilpė labai garsiai. Mantas Adomėnas“, – vardijo A. Nekrošius.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad Lietuvos Seime „politinė kultūra yra nuostabi“: „Dar mes nesipliekiame, kaip kituose parlamentuose“.
Jis įtarė, kad nebalsavusi R. Tamašunienė parodė, jog ji priešinasi šiam mokesčiui.
„Bet buvo perkalbėta. Matyt, čia vyksta sandėris dėl Narkevičiaus (susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus – BNS)“, – kalbėjo K. Masiulis.
Opozicija tikina, kad naujas mokestis neskatins keisti taršių automobilių į naujesnius, taip pat neskatins važinėti mažiau, persėsti į viešąjį transportą.
Taip pat priekaištaujama, kad bus apmokestinamos ne visos transporto priemonės, mokesčio išvengs sunkiasvorių automobilių savininkai, ūkininkų technika.
Konservatorė Gintarė Skaistė tikino, kad naujas mokestis nesusijęs su tarša, o „valstietis“ Tomas Tomilinas aiškino, kad ne viena valstybė yra nustačiusi registracijos mokestį ir sieja jį su tarša.
Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.
Jei emisija sieks 131-140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams bus 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis sieks atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).
Už mažiausiai taršius automobilius reikės mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.
Iki 2030 metų Lietuva nori pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais). Tai numatyta integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projekte.
