Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neatsisako ketinimų įvesti taršių automobilių mokestį, tačiau jis būtų taikomas tik pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje. Pakartotinių registracijų metu, kai keičiasi šalyje jau registruoto automobilio savininkas, mokestis nebūtų imamas.
Tai numatantį Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą Seime registravo „valstiečių“ frakcijai priklausantys Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė. Planuojama, kad mokestis bus priimtas kartu su kitų metų biudžetu ir pradės galioti nuo 2020 metų.
„Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu. Kuo labiau palankus aplinkai automobilis – tuo mokestis yra mažesnis. Tikimasi, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 mln. eurų“, – pranešime sakė V. Ąžuolas.
Mokesčio dydis svyruos nuo 18 iki 760 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami nuo 115 gramų CO2 kilometrui, benzininiai ir dujiniai – nuo 130 gramo.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 300 gramų kilometrui, reikėtų mokėti 760 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius – 20 eurų, dujinius – 18 eurų.
Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Parlamentarai grąžino projektą tobulinti Aplinkos ministerijai. Planuota, kad iš šio mokesčio į biudžetą kitąmet bus surinkta 29 mln. eurų.
Vyriausybės projekte buvo nustatyta kiek didesnė žemutinė mokesčio taikymo riba – 116 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams ir 131 gramo benzininiams ir dujiniams automobiliams, tačiau jo tarifai siūlyti didesni. Dyzeliams automobiliams jis būtų buvęs nuo 80 iki 1280 eurų, bezininiams – nuo 40 iki 610 eurų, dujiniams – nuo 36 iki 549 eurų.
Pasak A. Širinskienės, „valstiečių“ siūlomas mokesčio modelis siekia subalansuoti visų interesus – neuždeda nepakeliamos naštos automobilių vartotojams, o kartu ragina rinktis mažiau taršų automobilį.
„Mokestis padės įgyvendinti „teršėjas moka“ principą – daugiau mokės tie, kurių automobilių tarša yra didesnė, tad taip bus įgyvendinti ir aplinkosauginiai reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos teisės“ – sakė A. Širinskienė.
V. Ąžuolo teigimu, dalis surinktų mokesčio lėšų turėtų būti panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės.
„Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta anglies dioksido mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“ – aiškino V. Ąžuolas.
Seimo narių registruotame projekte numatyta, kad Vyriausybė iki 2020 metų liepos turės parengti Miškų sodinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatyti, automobilių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui.
Papildyta 15. 58 val.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad kelių valdančiųjų „valstiečių“ pasiūlytas automobilių taršos mokesčio variantas nesprendžia ekologinių problemų.
„Tai būtų tik dalinis sprendimas, jeigu mes norime, o manau, kad Vyriausybė ir siekė, kad tas taršus transportas iš rankų į rankas nebekeliautų. Tai šis pasiūlymas nesprendžia (problemos)“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
„Gaila, kad mes nežengiame žingsnių, kurie tikrai padėtų atsikratyti seno (automobilių) parko“, – pridūrė jis.
