Taršių automobilių mokesčiui – kliūtys Seime

Asociatyvi/ R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Seime stringa valdančiųjų idėja apmokestinti taršius automobilius – vienas komitetas tam nepritaria ir projektą siūlo Seimui atmesti, kitas jį delsia svarstyti.

Kol papildomi komitetai projekto neapsvarstys, jo negalės imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

Kaimo reikalų komitetas trečiadienį iš esmės nepritarė mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį įteisinančio įstatymo projekto. Už tai balsavo keturi komiteto nariai – visi iš opozicijos, prieš – du „valstiečiai“, o komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas susilaikė.

Tuo metu Ekonomikos komitetas antrą savaitę iš eilės nutarė nesvarstyti mokestį įteisinančio įstatymo projekto. Komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius teigė, kad kol kas negautos ekspertų išvados.

„Be jų nederėtų svarstyti“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė jis.

Kaimo reikalų komiteto neįtikino Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus aiškinimai, kad mokestis reikalingas siekiant mažinti aplinkos taršą.

„Šitas mokestis jokios įtakos neturės taršos sustabdymui“, – pareiškė liberalas Juozas Baublys, neatmetantis galimybės, kad žmonės toliau pirks taršius, bet pigesnius automobilius, kad kompensuotų mokestį.

Jis, be kita ko, tikino, kad mokestis labiausiai pakenks provincijos gyventojams.

„Jis nukreiptas prieš regionuose gyvenančius žmones, būtent jiems labiausiai reikalingi galingesni automobiliai, nes daug kur netvarkomi ir nevalomi keliai. Su žemės ūkiu susiję žmonės pirkti juos turi, nes važiuoja į laukus blogais keliukais“, – teigė J. Baublys.

Aplinkos ministerijos kanclerio teigimu, dabar šalies automobilių parkas yra labai taršus.

„Transporto sektorius išmeta 40 proc. klimatą kaitą sukeliančių dujų. Jeigu nesiimsime veiksmų, kiti sektoriai turės kompensuoti arba turėsime mokėti didesnius mokesčius už apyvartinius taršos leidimus, kurių kaina dabar 25 eurai“, – komitete teigė J. Baublys. Pareigūnas pridūrė, kad leidimai gali pabrangti iki 250 eurų.

A. Mockevičiaus teigimu, neįgyvendinus aplinkos taršos mažinimo įsipareigojimų, apyvartiniai taršos leidimai Lietuvai per metus kainuotų iki 300 mln. eurų.

Parlamentaras Petras Čimbaras ketinamą įvesti mokestį vadina baudos mokesčiu „už tai, kad gyventojas negali įsigyti netaršaus automobilio“.

„O jeigu turiu taršų automobilį? Ir išvažiuoju du kartus per metus. Arba įsigyju taršų automobilį, susimoku baudą ir važinėdamas teršiu gamtą“, – kalbėjo parlamentaras.

A. Mockevičiaus teigimu, už 6 tūkst. eurų (už tokią sumą šalyje nuperkama virš 40 tūkst. automobilių per metus) galima įsigyti mažai taršų automobilį ir net elektromobilį, todėl jis nesutinka, kad Lietuvos gyventojai negali įsigyti netaršių automobilių.

Tačiau jis pabrėžė, kad „neretai yra perkami brangūs, bet ganėtinai taršūs automobiliai“.

Siūlo pradinį variantą: mokestis – kaskart keičiantis automobilio savininkui

Seimo „valstiečiai“ jau atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo pasiūlė išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Jei emisija sieks 131-140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams būtų 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis siektų atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).

Už mažiausiai taršius automobilius tektų mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto modelio, kuriam Seimas nepritarė.

Tokiu atveju iš jo tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų pajamų per metus.

Iki 2030 metų Lietuva nori pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais). Tai numatyta integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projekte.

14 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Tragiška nelaimė Kauno rajone pareikalavo pėsčiojo gyvybės

Kantri muzikos tėvas V. Stakėnas atskleidė savo pirmą kartą „Žalgirio“ varžybose

A. Užkalnis išreiškė savo nuomonę apie „trikojus“: jiems priešinasi tik vairuotojai su trimis smegenų vingiais

Raudondvaryje įvykus avarijai prireikė greitosios pagalbos

Kauno rajone – 100 metų jubiliejus

Naktį laukia sunkios eismo sąlygos

Fiksuoja skaitytojai: kodėl „Kauno švara“ naktį taip elgiasi?

Aplinkosaugos gėda Kaune: srutų upelis teka jau daugiau nei 50 metų

Kaune vėl pasipylė vagystės iš automobilių: labiausiai turėtų saugotis „BMW“ savininkai

Kaunietis pasipiktino automobilių stovėjimo aikštele: už ką mokėti?