Kėdainius ištiko dar viena ekologinė nelaimė. Įtariama, kad į Aristavos tvenkinį pateko didelis neaiškių cheminių medžiagų kiekis. Tvenkinio dugnas nusėtas įvairių rūšių žuvų gaišenomis, o leisgyvės žuvys plaukioja pačiame vandens paviršiuje. Tokį kraupų vaizdą išvydo Kėdainių žvejai ir nedelsiant kreipėsi pagalbos.
Pamanė, kad dūsta
Pirmasis tokį vaizdą šeštadienį išvydo ir nusprendė paviešinti kėdainietis žvejys. Vyras pamanė, kad žuvys tiesiog dūsta dėl deguonies trūkumo.
„Žuvys dūsta! Šiandien Aristavos tvenkiny pamačiau neužšalusio vandens plotelį, iš tolo pasirodė mailiaus judėjimas, pagalvojau gal kokie ešeriukai smaginasi. Nulėkiau pasiėmiau mikrospiningėlį, bet priėjus pasitiko liūdnas vaizdas. Žuvys tame plote lipo į krantą, starkiai jau negyvi gulėjo ant dugno, daug lydekų matėsi, dar daugiau karšių, taip pat karpių, amūrų, lynų bei ešerių“, – dėstė kraupų vaizdą išvydęs kėdainietis.
Vyriškis nedelsdamas ėmė veikti. Nusprendė kreiptis tiesiai į aplinkosaugininkus. Kėdainių aplinkos apsaugos inspektorius įvykio vietoje buvo dar tą pačią dieną, tik jau sutemus. Inspektorius nedelsiant patikrino deguonies kiekį vandenyje. Netrukus paaiškėjo, kad žuvys nedūsta, mat deguonies vandenyje yra pakankamai. Žuvų ligos protrūkio versija taip pat atmesta. Tuomet ir kilo įtarimas, kad tvenkinys yra užterštas neaiškiomis cheminėmis medžiagomis.
„Reikėtų padėkoti Kėdainių aplinkosaugininkams, kad reagavo labai operatyviai ir net tamsiu paros metu atvyko“, – dėstė žvejai.
Versijų daugybė
Kėdainiečiai, sužinoję apie taršą Aristavos tvenkinyje, ėmė svarstyti, iš kur ji ten galėjo atsirasti. Nors oficialas atsakymo, kokiomis medžiagomis užterštas tvenkinys, dar nėra, o taršos šaltinis taip pat nenustatytas, žmonės jau turi savų įtarimų.
„Čia jau reikia žiūrėti Stebulių, Stasinės griovius. Gal buvo laukai srutų pripilti ar mėšlo kur privežta. Smarkios liūtys buvo, atlydys ir suplovė viską į griovius, o po to subėgo į tvenkinius. Ne pirmas kartas“, – aiškino žmonės.
„Rinkos aikštei“ nuvykus pasikalbėti su vietos gyventojais, paaiškėjo, kad šie dėl taršos kaltina valymo įrenginius. Esą visa tarša atėjo būtent iš jų. Jei ši teorija pasitvirtintų, tai jau būtų antroji „Kėdainių vandenų“ ekologinė nelaimė per palyginti trumpą laiką. Tačiau, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis. Viską turi patvirtinti specialistų tyrimai, o kol kas aplinkosaugininkai ragina minėtame tvenkinyje nežvejoti, kritusios žuvies nerinkti.
Atsiranda „murzių“
Tačiau į aplinkosaugininkų perspėjimus reaguoja ne visi. Žvejai informavo, kad jau atsirado asmenų, žvejojančių ar kitaip bandančių žuvis pagauti. Žvejai tokius žmones vadina murziais.
Tuo metu medikai perspėja, kad valgyti tokiame vandenyje pagautą žuvį gali būti labai pavojinga. Vietos žvejai prižiūri tvenkinį ir saugo jį nuo piktavalių, kurie nori pasinaudoti didele nelaime.
Laukia atsakymo
„Situacija mums yra žinoma. Žinome, kad žuvys gaišta, o dėl ko taip yra – pasakyti sunku. Gamtos apsauga paėmė mėginius ir dabar visi laukiame rezultatų. Ar tos žuvys dūsta dėl deguonies trūkumo, ar dėl kokių kitų priežasčių, sunku pasakyti. Kai bus atsakymai, tada bus ir imtasi veiksmų.
Dabar galiu pasakyti, kad tų žuvų prie mūsų įrenginių atplaukia tikrai labai daug, nes ten didesnis deguonies kiekis. Aišku, kai dabar žuvys krenta, visi žiūri į mus, tačiau dar niekas neaišku. Pasikartosiu, laukiame atsakymo iš gamtos apsaugos“, – situaciją komentavo „Kėdainių vandenų“ direktoriaus pareigas einantis Robertas Lukoševičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
