Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.
Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, – 300 metrų nuo jūros kranto, 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų ir 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.
Įstatymo pataisas inicijavęs seimo narys Kęstutis Mažeika sako, kad priekrantės zonoje žvejojantys žvejai daro didelę žalą rudenį ir pavasarį migruojantiems paukščiams ir bręstantiems ikrams bei mailiams.
„Kartu su ornitologais buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad kartais paukščių pagaunama daugiau negu žuvų. Kitas dalykas, 300 metų zonoje po neršto bręsta ikrai, koncentruojasi mailius, o tinklai išrauna žoles, sudarko dugną“, – BNS sakė K. Mažeika.
Anot jo, tinklai trukdo ir poilsiautojams, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu.
Viena projekto rengėjų, Seimo narė Virginija Vingrienė sako, kad draudimas svarbus gamtosaugai, nes bus išsaugotos priekrantėje gyvenančios vertingos žuvys.
„Tam, kad saugotume vertingus išteklius, jų nedraudžiama žvejoti mėgėjiškais tikslais. Visada, kai susiduriame su naujovėmis ar ribojimais, pasipriešinimas yra labai didelis, tačiau turime suderinti ir ūkinę dalį, ir verslą, ir gamtosaugą“, – BNS sakė V. Vingrienė.
Anot K. Mažeikos, draudimas žvejoti priekrantėje nebūtų didelis praradimas žvejams verslininkams, nes didžiausi žuvų kiekiai pagaunami toliau nei 300 metrų nuo kranto.
Tačiau priekrantės žvejai verslininkai baiminasi tokio valdžios sprendimo ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti.
„Iš žmonių, kurie turėjo visą gyvenimą šitą verslą, atimamos galimybės būti versle. Iš 55 žvejybinių įmonių praktiškai visi darbuotojai liktų bedarbiai. (…) Jie ne savo malonumui žvejoja, čia jų pragyvenimo šaltinis, o visiem kitiem tai yra malonumas“, – BNS teigė priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Sieks suderinti interesus
Norėdama suderinti žvejų verslininkų ir aplinkos išsaugojimo interesus, Žemės ūkio ministerija prašo gamtos tyrimų centro bei Klaipėdos universiteto mokslininkų išvadų, kad žvejyba priekrantėje nebūtų visiškai uždrausta.
„Kreipėmės į mokslininkus, kad pasižiūrėtume, kaip būtų galima suderinti žvejų verslininkų interesus ir kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai. Manau, kad mes pateiksime jų išvadas, (…) kad verslinės žvejybos atstovai taip drastiškai nenukentėtų“, – BNS teigė Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.
Anot jo, gamtos tyrimų centras siūlo išskirti tam tikras zonas, kur būtų galima žvejoti bei naudoti aplinkai draugiškesnius žvejybos metodus, pavyzdžiui, gaudykles.
Anot verslinės žūklės atstovo M. Rimeikio, priėmus siūlomas pataisas, žvejai nebegalėtų naudoti gaudyklių, kadangi jos statomos iki 6 metrų gylio.
„Gaudyklės yra vienas iš selektyviausių būdų gaudyti žuvis, galima paleisti mailių atgal į gyvenimą jo nežudant, ir priekrantės žvejai turi tas gaudykles, bet jei atims 300 metrų, turėsime naikinti gaudykles, nes jų negalima statyti, kur nori“, – teigė M. Rimeikis.
Įstatymu siūloma drausti verslinę žvejybą (išskyrus seliavų, stintų, upinių nėgių, ir migruojančių ungurių žvejybą) didesniuose kaip 200 hektarų vandens telkiniuose, žvejoti būtų galima tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose bei privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.
„Turime pavyzdžių didesniuose ežeruose, kur verslinė žūklė buvo leidžiama. Žuvų ištekliai išeikvoti, liko tik menkavertės žuvys, ekosistema labai sunkiai atsistato“, – aiškino K. Mažeika.
Anot D. Liutiko, Žemės ūkio ministerija sieks, kad dalyje vidaus vandenų ar kai kuriuose ežeruose būtų galima užsiimti versline žvejyba.
Savo argumentus bei mokslininkų išvadas ministerija pateiks Aplinkos apsaugos komitetui pirmadienį, žvejų ir medžiotojų forume. Jame bus aptariamos Medžioklės bei Žuvininkystės įstatymų pataisos.
Kontrolę siūloma griežtinti visoje ES
Griežtinti žuvininkystės kontrolę planuojama ir visos Europos Sąjungos mastu.
Pagal ES parengtą reglamentą, būtų atsisakoma šiuo metu galiojančių išimčių laivams iki 12 metrų ilgio – jie turėtų pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat būtų sekama šių laivų pozicija jūroje.
Reglamente stiprinama žuvų išmetimų draudimo laikymosi kontrolė, siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus, nustatomi nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.
ES mastu siūloma nustatyti mėgėjiškos žvejybos kontrolės priemones. Be mėgėjų licencijavimo, numatomas ir reikalavimas teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat registruoti laivus, naudojamus žvejoti žuvų rūšis, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės, reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius.
Visi šie reikalavimai būtų taikomi ir pavieniams fiziniams asmenims, ir įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Be to, išliktų draudimas parduoti mėgėjų sugautas žuvis.
