Laisvės alėjos „aukso amžiumi“ vadinamas tarpukaris, kai gatvė prisipildė gyvybės: buvo statomi nauji, modernūs pastatai, tapę Kauno pasididžiavimu, kūrėsi kino teatrai, kavinės, parduotuvės ir kt. Prisiminkime pagrindinės miesto gatvės istoriją nuo atsiradimo iki tarpukario pabaigos.
Ištakos siekia XIX a.
Šios gatvės istorija skaičiuojama nuo 1847 m. vasario 21 d., kai caro patvirtintame miesto vystymo plane buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas. Taip gimė pagrindinė miesto gatvė, kuri 1918 m. tapo Kaizerio Vilhelmo gatve, o 1919 m. vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybės pirmąsias metines – Laisvės alėja.
Garsiosios Laisvės alėjos liepos buvo pradėtos sodinti dar 1851 m. atkarpoje nuo A. Mickevičiaus g. iki Nepriklausomybės aikštės, rytinėje gatvės dalyje užsodinti topoliai. Vėliau medžiais užsėta atkarpa iki Miesto sodo.
Dar gerokai iki tarpukario ši gatvė buvo išgrįsta akmenimis – 1859-aisiais.
1880-aisiais gatvėje pradėti statyti 2-3 a. mūriniai namai. 1892 m. Laisvės alėja pradėjo kursuoti „konkės” (arklių tramvajus), jomis buvo galima nusigauti nuo geležinkelio stoties iki rotušės. Paskutinis „konkės” pasirodymas įvyko 1929 m. balandžio 15 d., tądien ja iškeliavo Kauno aukštuomenė.
Su tarpukario pabaiga, pasikeitė iš gatvės pavadinimas: 1940 m. rugpjūčio 11 d. ji pervadinta Stalino prospektu. Laisvės alėjos vardą gatvė atgavo 1961-aisiais.
Tapus laikinąja sostine – gatvė atgijo
XX a. 3 dešimtmečio pr. Kaunas priminė provinciją: dauguma pastatų buvo 1 a., dažnai mediniai, gatvės negrįstos arba prastai, nebuvo kanalizacijos, Laisvės alėjos kraštuose buvo matyti paklypę šaligatviai iš lentų.
Kaunui tapus laikinąja sostine, atgijo ir Laisvės alėja, ji tapo pagrindine miesto funkcine erdve. 1918-1940 m. čia pastatyta daug svarbių pastatų. Ši gatvė tapo komerciniu miesto centru, čia telkėsi bankai, parduotuvės, kavinės, restoranai, viešbučiai, kino teatrai, ir kt. paslaugos.
1933 m. Kauno savivaldybė nutarė Laisvės alėjoje statyti ne žemesnius nei 3 a. mūrinius pastatus, o pirmieji aukštai imti pritaikyti komercijai. Taigi, gatvėje išdygo nemažai 5-6 a. pastatų: Centrinis paštas, Centralinio žydų banko statinys su pasažu, bendrovių „Pažanga“ ir „Pienocentras“ rūmai, Kauno apskrities savivaldybė, Valstybės taupomosios kasos, Ateitininkų rūmai, „Romuvos“ kino teatras ir kt.
1924 m. pradėta tiesti kanalizacija, o 1929 m., panaikinus arklių tramvajų ir įrengus vandentiekį, dar kartą pakeista gatvės danga.
Jau XX a. 4 deš. vid. Laivės alėjoje buvo galima suskaičiuoti 10 bankų, 7 viešbučius, 5 restoranus, 6 kavines, 5 kino teatrus ir net 11 knygynų.
Objektai, kurie traukė dėmesį
Kokius objektus buvo svarbu aplankyti šioje gatvėje, veikusius tarpukario Kaune? Žinoma, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią (Soborą), „Konrado” cukrainę (jau išnykusi, seniau veikė Laisvės al. 45), tarpukariu „Konrado” kavinę mėgo Kauno inteligentai, ypač menininkai. Kitas objektas – Švarcų namas su kinu „Triumf” (Laisvės al. 60, po to įsikūrė „Merkurijus”, kuris buvo nugriautas), ši kino salė garsėjo kaip geriausia Kaune. Taip pat užsukti kviesdavo garsusis „Metropolio” restoranas (Laisvės al. 68/S. Daukanto g. 19), A. Perkausko cukrainė (Laisvės al. 82/Maironio g. 17), „Versalio” viešbutis su restoranu, Teatro vaistinė (Laisvės al. 89), Miesto teatras (Laisvės al. 91), „Vilties” vaistinė (Laisvės al. 100), Centralinis žydų bankas su pasažu.
Kokie žinomi žmonės gyveno Laisvės alėjoje
Laisvės alėją kaip centrinę miesto arteriją, kur nuolat verda veiksmas, gyvenimui pasirinko ir žinomi žmonės. Laisvės alėjoje gyveno: dailininkas, skulptorius Robertas Antinis (Laisvės al. 48), Nepriklausomybės Akto signataras, profesorius, lietuvių literatūros istorikas, „Aušros” berniukų gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška (Laisvės al. 95), pirmas lietuviškos „Aušros” gimnazijos Kaune direktorius Pranas Dovydaitis (Laisvės al. 95), kompozitorius, dirigentas ir dainininkas Juozas Indra (Laisvės al. 81), pirmas Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas (Laisvės al. 10), Kauno burmistras, LR Ministras pirmininkas Antanas Merkys (Laisvės al. 30), skulptorius Bronius Pundzius (Laisvės al. 24), LR Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, Steigiamojo Seimo atstovas Mykolas Sleževičius (Laisvės al. 89), kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša (Laisvės al. 69). Laisvės alėjoje dirbo Nyderlandų konsulas, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus – Janas Zvanterdijkas (dirbo Laisvės al. 29), kuriam neseniai atidengtas paminklas.
Šiuo metu daugiau kaip 1,6 km ilgio pėsčiųjų gatvė itin mėgiama miestiečių susitikimų vieta, dažniausiai pasimatymai paskiriami prie Laisvės alėjoje esančio fontano.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
