Krizę išgyvenantys žmonės dažnai nepripažįsta pagalbos poreikio, todėl aplinkiniams bei artimiesiems rekomenduojama palaikyti žmogų sunkiu laikotarpiu ir padrąsinti kreiptis pagalbos į specialistus. Didesnis aplinkinių aktyvumas patvirtinant, kad žmogus rūpi kitiems ir gali pasidalinti savo problemomis, keičia neigiamas nuostatas į pagalbos siekimą bei padeda lengviau priimti pagalbą. Kaip ir aplinkinių palaikymas, taip ir nemokamų, anoniminių konsultacijų galimybė yra reikalinga išdrįstant kreiptis pagalbos į specialistus.
Kaunas yra trečioje vietoje pagal savižudybių skaičių lyginant su kitais keturiais didžiausiais Lietuvos miestais. Remiantis 2016 m. Lietuvos sveikatos rodiklių sistemos duomenimis, Kauno mieste 100 tūkst. gyventojų tenka 18 savižudybės atvejų. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį, kurio viena iš veiklų yra nemokama anoniminė psichologinė pagalba Kauno miesto gyventojams.
Psichologinės konsultacijos yra teikiamos žmonėms, kurie yra krizėje (netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, lūžio sąlygota būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus ir kiti panašūs išgyvenimai), turi savižudiškų minčių, kurie ketina ar yra bandę žudytis. Ši pagalba Kauno mieste yra teikiama darbo dienomis VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre (Laisvės al. 38 C), Kauno apskrities vyrų krizių centre (K. Donelaičio g. 33-515), VšĮ Moters pagalba moteriai (V. Sladkevičiaus g. 5-3) bei savaitgaliais ir švenčių dienomis 10 – 15 val. Krizių intervencijos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 48).
Darbo dienomis žmonės gali gauti ne daugiau kaip 3 nemokamas konsultacijas, o po to turi galimybę nemokamas konsultacijas tęsti savo poliklinikai priklausančiame psichikos sveikatos centre. Psichologinės pagalbos metu yra reaguojama į išsakytus lūkesčius pagalbai ar ketinimus nusižudyti – taip didinamas pasitikėjimas aplinkiniais, parodant, kad pagalba yra įmanoma.
Konsultacijų metu psichologas rodo pastovų rūpestį ir paramą, sudaro sąlygas išėjimui iš krizės, rodo palaikymą naujoms idėjoms, naujiems planams, teikia emocinį palaikymą. Psichologo domėjimasis žmogumi reiškia jo priėmimą nepaisant buvusio poelgio, tuomet jam sumažėja gėdos jausmas, priešiškumas, o tuo pačiu uždarumas ir atskirtis. Tai skatina žmogų bendradarbiauti su specialistais, priimti pagalbą.
„Besikreipiančius anoniminės psichologinės pagalbos galima būtų suskirstyti į tris grupes. Pirmiausia tai žmonės, kurie susidūrė su sunkiu, kriziniu įvykiu ir nežino kaip geriau jį išgyventi. Antra grupė – tai žmonės, kurie turi ilgalaikių, užsitęsusių psichologinių sunkumų, tačiau anksčiau nėra kreipęsi dėl gydymo, o dabar situacija blogėja. Trečia grupė – tai ūmioje krizėje esantys asmenys, kurie yra neseniai bandę žudytis ar turi stiprių minčių tai padaryti. Visais atvejais žmogus yra priimamas ir išklausomas“, – teigia VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro viena iš anoniminės psichologinės pagalbos psichologių Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė.
Kiekvienam žmogui yra svarbi aplinkinių parama, o ypač esančiam krizėje ar galvojančiam apie savižudybę. Deja, žmonės yra linkę vengti pagalbos iš kitų žmonių iki bandymo nusižudyti. Svarbu informuoti apie galimą pagalbą taip, kad žmonės išlaikytų savigarbos, savarankiškumo ir atsakomybės už save jausmą, priimtų tai kaip gebėjimo pasirūpinti savimi dalį. Dauguma žmonių atsiduria situacijose, kur yra reikalinga kitų pagalba ir tokiais atvejais būtinas supratimas, kad kreiptis į kitus yra stipraus žmogaus bruožas.
„ׅŽmonėms nėra paprasta prisiruošti ateiti, tam reikalingas aplinkinių palaikymas. Norėtųsi paskatinti žmones nebijoti ateiti. Dažnu atveju atėjus, pasikalbėjus, žmogui palengvėja ir ankstesnės baimės nublanksta. Taip pat norisi paraginti žmones, matančius, jog artimasis kenčia, yra stipriai pasikeitęs, užsidaręs ar atsiribojęs – nebijokite pasakyti, jog jums rūpi, kas su juo vyksta, pasiteirauti, ar norėtų pasikalbėti, kas slegia.
Padėtų ir paskatinimas kreiptis pagalbos nurodant konkrečius kontaktus, kur ją galima gauti, palydint žmogų pas specialistus. Neverta laukti, kol sunkumai „subręs“ tiek, kad bus nebepakeliama gyventi – geriau imtis juos spręsti kuo anksčiau“, – sako Krizių intervencijos centre dirbanti ir savaitgaliais teikianti anoniminę psichologinę pagalbą psichologė Martyna Masiulytė.
Anoniminę psichologinę pagalbą gali gauti visi Kauno miesto gyventojai, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, šeiminės, finansinės, socialinės padėties. Svarbu nebijoti ir kreiptis pačiam pagalbos arba nukreipti artimąjį laiku.
