Pernai Kaune už vertimąsi prostitucija policija protokolus išrašė 18-kai asmenų (16 moterų ir 2 vyrams), dėl prostitucijos organizavimo ikiteisminiai tyrimai pradėti 2 asmenims. Vertimasis prostitucija ir atlygintinis naudojimasis šiomis paslaugomis yra žymiai arčiau, nei gali pasirodyti: pačiame Kauno centre kostiumus dėvintys klientai būriuojasi eilėje, laukdami, kada galės nusipirkti lytinį aktą.
Apie prostitucijos reiškinį Kaune portalui „Kas vyksta Kaune” pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė ir Kauno apskr. VPK atstovai: Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimų valdybos vyr. tyrėjas Ramūnas Gustaitis bei Viešosios tvarkos valdybos skyriaus Prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė.
Kaip pakliūna į prostituciją
K. Mišinienė teigė, kad prostitucija niekada negali būti laikoma savanoriška, net tada, kai moteris tuo verčiasi pati, be sutenerio. „Lietuva ratifikavusi susitarimus, kad prekybos žmonėmis aukos sutikimas – neturi reikšmės, taigi, žinojo šios moterys, ką dirbti važiuoja ar ne – neturi prasmės. Prostitucija – tai asmens išnaudojimas. Ir čia atsakomybę turi prisiimti perkančioji pusė”, – sakė pašnekovė.
Kaip pakliūnama? Vienos važiuoja į užsienį ir galvoja, kad ten dirbs gamykloje, bare ar viešbutyje, bet patenka į viešnamį; kitoms moterims iš anksto pasakoma, kad bus prostitutės, ir dėl įvairiausių priežasčių jos – sutinka. „Ji sutinka ne dėl to, kad pasileidusi, kekšė, ar jai patinka, bet panagrinėję sunkesnius atvejus matome, jog šios moterys turi sudėtingas gyvenimo situacijas: sergantys vaikai ar tėvai, įsiskolinimai bankams, skurdas, depresija”, – vardino pašnekovė.
Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos skyriaus Prevencijos skyriaus viršininkė J. Gudelytė pažymėjo, kad pareigūnams prostitucija užsiimančios moterys aiškina, jog tuo užsiima, dėl pinigų stygiaus: „Pasakoja, kad dirba prekybos centre pradavėja, turi 2 mažamečius vaikus, neturi antros pusės, nuomojasi butą, atvykusi iš provincijos, sunku išgyventi, tokiu būdu prisiduria prie algos”, – komentavo J. Gudelytė.
KOPŽI vadovė prisiminė situacijų, kad būna, jog ir draugai, kaimynai ar net giminaičiai parduoda į prostituciją.
„Nors skaitytojai turbūt apsižvalgys į savo draugus ir bus įsitikinę: „Ne, mano draugai taip nepadarytų!” Bet ar tikrai? Tai ypač aktualu kalbant apie socialiai pažeidžiamus asmenis, draugai dažnai būna netikri, jiems įprasta savo artimąjį parduoti, apgauti.”
Įtraukia ir per darbo agentūras
K. Mišinienė kaip grėsmę išskyrė fiktyvias tarpininkų agentūras, pusiau legalias ar visai nelegalias, siūlančias įdarbinimą, apgyvendinimą ir geras darbo sąlygas. „Skelbimuose striptizo klubai, vadinamieji džentelmenų, vilioja pas save merginas: „Apgyvendinsim, atlyginimas nuostabus, tavo teisės išsaugotos”, – tačiau realybė – visai kitokia. Jei galvoji, kad uždirbsi 3 tūkst. eurų/mėn., bet nemoki anglų kalbos, tavo išsilavinimas siekia vos kelias klases, jei turi daugybę socialinių problemų, bet įsivaizduoji, kad tu lengvai uždirbsi tokias sumas, ar tai realu? Beje ir darbo sutarčių merginos dažnai neskaito arba nesupranta, nes parašytos sudėtinga teisine kalba „, – pasakojo K. Mišinienė.
Ją stebina, kad žmonės vyksta į užsienį darbintis būreliais ir nežino, nei į kokį miestą, nei koks darbas, nei kur gyvens: „Vycka viską sutvarkė”, – vienos į prostituciją įkliuvusios patiklios merginos žodžius atkartojo K. Mišinienė.
Lietuvės prostitucija užsiimti dažniausiai vyksta į Vokietiją, Prancūziją, D. Britaniją, Ispaniją, Italiją.
Policijos duomenimis, lietuvės, vykdančios eskorto veiklą, turtingus asmenis daugiausiai lydi į Arabų šalis. Policijos tyrėjas R. Gustaitis įžvelgė tendenciją, kad į užsienį lietuvės merginos teikti sekso paslaugas dažniau vykdavo prieš 10 m. Į Lietuvą dabar atvyksta užsienietės, daugiausiai Rytų europietės.
Siūlo paslaugas internete
Prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė teigė, kad per 2017 m. Kauno apskrityje buvo surašyta 18 administracinių nusižengimų protokolų (pagal Administracinių nusižengimų kodekso 487 str. – Vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis), iš jų 16 atvejų protokolai surašyti moterims, 2 atvejais vyrams paslaugų teikėjams. „Daugiausiai šie atvejai identifikuoti iš internetinės erdvės, įvairaus pobūdžio skelbimų: siūlomų masažo, prostitucijos paslaugų. Paslaugų kainos svyruoja nuo 40 iki 130 eurų, priklausomai nuo paslaugų tipo, trukmės”, – sakė J. Gudelytė, pridūrusi, kad pastaruosius 2-3 metus interneto erdvei skiriama didesnė kontrolė.
Policijos atstovė atkreipė dėmesį, kad po prostitucijos paslaugų teikimu dažnai slypi prekybos žmonėmis atvejai, kai moterys išnaudojamos, paimamos į vergiją. Pasak jos, per 2017 m. pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, dėl prostitucijos organizavimo Kauno apskrityje, pranešimai apie įtarimus dėl organizavimo ar vadovavimo prostitucijai (pagal Baudžiamojo kodekso 307 str. antrą dalį) įteikti 13-kai asmenų. Vienu atveju pavyko apklausti 16 merginų ir moterų, iš kurių 13 – užsienietės, daugiausiai ukrainietės.
Kitu atveju, trylika merginų ir moterų yra Lietuvos pilietės, iš kurių prostitucijos, kaip įtariama, pelnėsi organizatoriai.
„Pagrindinis prekeivių žmonėmis tikslas – turtinės naudos siekimas, išnaudojant asmenis. Nukentėjusiųjų amžius – 18-45 m. Paslaugos kainavo 40-60 eurų ir 80-100 eurų (priklausomai nuo trukmės, paslaugos). Vienu atveju paslaugos teiktos išnuomotuose butuose keturiuose Lietuvos miestuose. Kitu atveju prostitucija buvo verčiamasi prisidengiant tiek masažo salono veikla, tiek dviejuose išnuomotuose butuose Kauno mieste”, – informavo Prevencijos skyriaus viršininkė J. Gudelytė.
Į Kauną prostitucija užsiiminėti atvyksta iš kitų miestų ar užsienio
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė išskyrė 3 prostitucijon Kaune pakliūnančių merginų ir moterų srautus, pirmoji grupė: moterys, atvažiavusios į Kauną iš kitų didžiųjų miestų, provincijos. „Tikisi čia užsidirbti, o patenka į prostituciją. Gal sutinka būt prostitutėm, bet ilgainiui būna išnaudojamos sutenerių, negali pasitraukti, nieko neuždirba. Kelerius metus jos būna ant kabliuko, kol einama prekė – tol išnaudojamos”, – aiškino K. Mišinienė. Kriminalinės policijos tyrėjas R. Gustaitis pridūrė, kad moterys/merginos po šalį migruoja, nes nenori būti identifikuotos savame mieste: „Konspiracijos tikslais važinėja iš vieno miesto į kitą.”
Antra grupė – labai jaunos merginos iš globos įstaigų, ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos. „Globos įstaigų sistemoje užaugę vaikai visada trokšta dėmesio, meilės. Labai lengva juos suvilioti: kiekvienas dėmesio ženklas atrodo, kad čia meilė, rūpestis. Labai greitai jos gali atsidurti viešnamiuose, būti išnaudojamos, bet pačios to nesuvokti. Jos nemoka prašyti pagalbos”, – iš darbo patirties kalbėjo K. Mišinienė. Prevencijos skyriaus viršininkė J. Gudelytė pridūrė, kad asmenys iš vaikų globos namų ar provincijos į prostituciją neretai pakliūna dėl to, kad juos galima priskirti socialiai pažeidžiamiausių žmonių grupei, kuriuos lengviausia verbuoti, paveikti dėl pinigų stygiaus, menko išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos. Policijos tyrėjas R. Gustaitis pastebėjo, kad šiais laikais brutalaus verbavimo mažiau: „Verbuojama žymiai subtilesniais būdais: apgaule, pasinaudojimu, pažeidžiama materialine ar kita padėtimi, įkalbant.”
Trečia grupė – iš aplinkinių šalių į Kauną atvežamos moterys, dažniausiai tai buvusio Rytų bloko šalys: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldavija, Rumunija. Iš moterų istorijų žinoma, kad Kaune tarpininkai išnuomoja butus, sutvarko dokumentus. „Pati moteris, sėdėdama Baltarusijos kaime, tikrai nesusiras buto A. Mickevičiaus gatvėje ar Laisvės alėjoje. Šios moterys visiškai beteisės, priklausomos nuo šalia esančių vyrų: nekalba nei angliškai, nei lietuviškai, nesigaudo įstatymuose. Viena iš buvusio Rytų bloko atvežta moteris pasakojo, kad kartą pas ją įsiveržė veikėjai, sumušė ir apiplėšė, ji nežinojo, ką daryti. Kita norėjo grįžti namo, bet nežinojo kaip pasitraukti, bijojo kreiptis į policiją – suteneriai prigąsdino, kad pasodins į kalėjimą, ji buvo įsitikinusi, kai tai tiesa. Gerai, kad abi kreipėsi į mus„, – sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
Kaune driekiasi vyrų eilės
KOPŽI vadovė, jau 17 metų dirbanti su prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis pasakojo, kad kūną pardavinėjusios moterys pateikė tokį paveikslą: „Kaune prie nelegalių viešnamių, butų miesto centre, nusidriekia didžiausios eilės. Ir tos eilės ne naktį, o dieną: darbo dienos pertraukos metu, švenčių metu. Ateina vyrai iš šeimų, su išsilavinimu, jie iš mūsų tarpo: mūsų draugai, artimieji, bendrakursiai, bendradarbiai. Jie rikiuojasi su šlipsiukais ir kostiumais prie durų ir laukia: kada bus mano eilė užeiti ir atlikti lytinį aktą”, – situaciją vaizdavo K. Mišinienė.
Remdamasi nuo prostitucijos nukentėjusių moterų duomenimis, K. Mišinienė teigė, kad kūną parduodanti moteris per parą turi aptarnauti 15-20 vyrų. „Fiziologiškai tai niokoja kūną, jau nekalbant apie gilias emocnes, psichologines žaizdas. Sekso pirkėjai yra skriaudėjai ir prievartautojai, moterys juos tik taip mato, nežiūrint, kad jiems šypsosi ir imituoja malonumą. Jos įvardino, kad klientai su jomis elgėsi kaip su daiktas, darė, ką norėjo, atviraudami, kad su žmona taip elgtis nesiryžtų: šlapinosi, tuštinosi ant nusipirktos valandai moters, liepė susitaikyti: „Tu esi mano, ir atidirbk, kale, už valandą, kurią sumokėjau!”, – pasakojo KOPŽI atstovė.
Policijos tyrėjo R. Gustaičio pasiteiravus, ar Kaunas išsiskiria iš kitų šalies miestų, pagal sekso paslaugų paklausą, jis teigė, kad pavarčius skelbimų portalus, parinkę Kauną, kasdien pamatysime apie 20 skelbimų, kur teikia seksualines paslaugas, užmaskuotas ir atvirai. „Palyginimui, pažiūrėjus Vilnių – ne mažiau”, – sakė tyrėjas.
Tyrėjas atkreipė dėmesį į trumpalaikės butų nuomos kategoriją. „Iš tyrimų matome, kad butų adresai, kur apsistoja paslaugų teikėjos, kartojasi, ir butų savininkai toleruoja tokią veiklą”, – komentavo tyrėjas R. Gustaitis.
Paslaugų teikėjus ir pirkėjus baudžia baudomis, sutenerius – įkalina
Prevencijos skyriaus viršininkė J. Gudelytė akcentavo, kad atsakomybė už vertimąsi prostitucija ir už šių paslaugų pirkimą numatyta ir tiems, kas verčiasi, ir kas perka. Abi pusės baudžiamos pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 487 str., kuris numato, kad vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis, gali užtraukti nuo 90 iki 300 eurų baudą, taip pat gali būti įpareigojama dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Prostitucijos organizatoriai (suteneriai) baudžiami pagal LR Baudžiamojo kodekso 307 str., kuris numato, kad pelnymasis iš kito asmens prostitucijos numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.
Esmė – sekso pirkėjai
K. Mišinienė ragina pažiūrėti į situaciją plačiau: „Prostitucija – ne moterų klausimas, tai sekso pirkėjų klausimas. Sekso pramonė nebūtų taip išbujojusi ir mūsų gimtajame Kaune, jei neatsirastų, kas naudojasi, perka tas paslaugas. Būtent vyrų poreikiams patenkinti šios moterys ir atvažiuoja į Kauną”, – dėstė K. Mišinienė.
Ji pažymėjo, kad tokie santykiai traumuoja abi puses, žaloja ir paslaugas perkančius vyrus, daliai išsivysto priklausomybė nuo perkamo sekso.
Legalizavus, valstybė nusikaltėlius padarytų verslininkais
Pasiteiravus, ką K. Mišinienė mano apie prostitucijos legalizavimą, jos atsakymas vienareikšmiškas: „Tai absoliuti nesąmonė. Mes legalizuotume sutenerių, prekeivių žmonėmis pajamas, finansus – iš nusikaltėlių padarytume juos verslininkus. KOPŽI dirba 17-tus metus, mes galvojame, kad prostitucija bet kokia forma yra prievarta, smurtas prieš žmogų. Valstybei tapti viešu suteneriu – nėra išeitis. Babtuose ar Jurbarke mergaitės, moterys neranda darbo, tad atvyksta į Kauną. Vietoj to, kad suteiktume joms galimybes, sakysime – eik į viešnamį, ir išspręsi savo problemas”, – komentavo K. Mišinienė.
Pasak jos, sekso pramonė, klestinti Olandijoje, Vokietijoje – išbalansuoja šalis. „Džiūgauja tik sekso pirkėjai, kam jiems slėptis ir jaustis nusikaltėliais? Jie norėtų, kad kūnas, mėsa būtų prieinamas, kad ta mėsa būtų šviežia ir patikrinta, uždėtas štampas: „Šiuo metu neserga”. Girdisi apsiseilėję šūksniai, koks tai puikus sprendimas, įplaukos į biudžetą, o kas paskaičiuos išplaukimą iš biudžeto, dėl pagalbos šioms moterims ir jų vaikams? Moteris, kaip kempinė per tą laiką – 3-5 m. – sugėrė tūkstančių vyrų spermą, buvo mušta, išnaudota, kentė psichologiškai, juk kartu ji ir pilietė, motina, žmogus, turintis savo poreikius, gyvenimą. Kas jai padės atsigauti, kiek bendruomenei tai kainuos?”, – retoriškai klausė Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė K. Mišinienė.
Verčiau ji ragino žvelgti į Prancūziją, kur 2016 m. sekso paslaugų pirkimas buvo kriminalizuotas ir prostitutės klientą galima sulaikyti nelaukiant, kol įvyks lytinis aktas ar bus perduoti pinigai – gana ir susitarimo veiksmo.
Drąsina nebijoti
KOPŽI atstovė ragino nebijoti į prostitucijos liūną patekusias moteris kreiptis pagalbos: „Linkiu išeiti iš pogrindžio. Žmogui skirta kur kas daugiau, nei pardavinėti savo kūną ir taip užsidirbti kapeiką. Reikia mokytis, įgyti profesiją, gydytis ligas, susigrąžinti vaikus, rasti nesmurtaujančius partnerius – tai bus pilnavertis gyvenimas”, – sakė K. Mišinienė.
Prevencijos skyriaus viršininkė J. Gudelytė drąsino nebijoti kreiptis į policiją: „Nereikia mūsų bijoti, ištiesime pagalbos ranką ir jums padėsime.”
Kur ieškoti pagalbos:
1.Skambinti 112.
2.Visą parą veikia KOPŽI centro SOS numeris: +370-679-61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Pagalba internete čia.
3. Jei esate užsienyje, reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą toje šalyje. Skirtingų šalių kontaktus rasite čia.
4. Jei negali išeiti iš patalpos – per patikimus žmones prašyti pagalbos.
5. Skambinti artimiesiems ir nuolat palaikyti ryšį.
6. Apie prostituciją pagalbos tarnyboms gali pranešti ir kaimynai, aplinkiniai, skambinti 112.
