Religija žmonijos istorijoje užima nepaprastai svarbią vietą. Nors kai kuriuose pasaulio kraštuose visuomenių požiūris į religiją yra vis labiau veikiamas sekuliarizacijos, kitur religijos vaidmuo šiuo metu tik stiprėja ir vis daugiau žmonių atsigręžia į tikėjimą.
2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.).
Antroji pagal dydį yra stačiatikių (ortodoksų) bendruomenė (4,1 proc.), o priklausomybė kitoms mažosioms religinėms bendrijoms svyruoja nuo 0,1 proc. iki 0,77 proc., tad remiantis statistiniais duomenimis galima teigti, jog mūsų visuomenės tapatinimasis su religinėmis bendruomenėmis yra pakankamai stiprus.
Greičiausiai negalima dėti lygybės ženklo tarp deklaruojamos priklausomybės kuriai nors religijai ar tikėjimui ir aktyvaus dalyvavimo religinėse apeigose ar praktikose. Juk asmens identifikavimasis su religine bendruomene gali būti tik šeimos ar bendruomenės tradicijų tęsimas, neturintis aiškesnių religijos praktikavimo formų.
Atėjus krikščionių bendruomenei svarbiai šventei – šv. Kalėdoms, įdomu sužinoti, koks apskritai yra Lietuvos gyventojų aktyvumas religiniuose ritualuose nežiūrint į tai, kokios religinės bendrijos nariais jie save laiko.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva 2015 m. balandžio – birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų progų (tokių kaip vestuvės ar laidotuvės) pastaruoju metu dalyvavo religinėse apeigose.
Šis klausimas, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, užduotas 21 šalyje, tad galima palyginti, kuo mūsų religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.
Lietuvoje bent kartą per savaitę religinėse apeigose dalyvauja 12,6 proc. gyventojų (sujungti atsakymų variantai „Kiekvieną dieną“, „Dažniau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“), tad esame daugmaž viduryje tarp kitų tyrime dalyvavusių šalių.
Aktyviausiai religiniuose ritualuose besilankančių šalių trejetas yra toks: Lenkija (51,1 proc.), Airija (34,3 proc.) bei Portugalija (29,0 proc.).
Lyginant su kitomis Europos socialine tyrime dalyvavusiomis šalimis, pagal dalyvavo aktyvumą „bent kartą per mėnesį“ (20,6 proc.) ar „tik per didžiąsias šventes“ (38,8 proc.), matyti, jog esame nepralenkiami, nes niekur nėra tokio aukšto „retesnio“ aktyvumo, kaip Lietuvoje.
Labai reti religinių praktikų dalyviai yra 16,0 proc. mūsų šalies gyventojų (atsakymo variantas „dar rečiau“). O 12,0 proc. nurodė, kad „niekada nedalyvauja apeigose“. Pastarųjų mažiau nei Lietuvoje yra tik Lenkijoje (6,8 proc.).
O labiausiai sekuliarizacijos banga paveikė Čekijos (61,3 proc.), Nyderlandų (58,3 proc.) ir Belgijos (55,6 proc.) gyventojų religinę elgseną, nes niekada nedalyvaujančių religinės praktikose žmonių dalis yra pati didžiausia.
Europos socialinis tyrimas atskleidžia, jog nors nesame tokie aktyvūs, kaip, pavyzdžiui, kaimynai Lenkijoje, tačiau Lietuvos gyventojų dalyvavimas religinėse apeigose, lyginant su kitais Europos kraštais, yra pakankamai aukštas.
Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslo darbuotojas
