Palieka šalį dėl dviejų bėdų: kainų ir atlyginimo

Archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Didžiausią įtaką gyventojų emigracijai turi ekonominiai motyvai ir socialinio nesaugumo jausmas, tuo tarpu Rusijos grėsmė turėjo įtakos tik pavieniams asmenims.

Kaip rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ sausio 12–21 dienomis atlikta apklausa, svarbiausiomis problemomis Lietuvoje didžiausia dalis – 64,2 proc. apklaustųjų laiko neadekvačiai dideles kainas lyginant su gaunamais atlyginimais, o 55,6 proc. – oraus pragyvenimo neužtikrinančius žemus atlyginimus ir pensijas.

Šios problemos aktualiausios visų amžiaus grupių apklaustiesiems. Labiausiai didelių kainų problemą akcentavo 30–39 m. amžiaus gyventojai (66,1 proc.), mažiausiai – 18–29 m. gyventojai (59,6 proc.).

Žemų atlyginimų ir pensijų problemą daugiausiai minėjo 70 metų ir vyresni gyventojai (58,3 proc.), mažiausiai – 30–39 m. ir 40–49 m. apklaustieji (po 50 proc.).

Trečia aktualiausia problema – emigravimas iš Lietuvos, neturint vilties sugrįžti, kurią paminėjo 43,5 proc. respondentų. Emigraciją dažniausiai tarp trijų aktualiausių problemų įvardijo 70 ir vyresni gyventojai (46,4 proc.), rečiau – 50–59 proc. gyventojai (41,2 proc.).

Visose amžiaus grupėse šios trys problemos eilės tvarka buvo įvardintos kaip svarbiausios Lietuvoje. Neadekvačiai didelės kainos lyginant su gaunamais atlyginimais aktualiausios kaimiškose vietovėse ir mažesniuose miestuose gyvenantiems žmonėms (atitinkamai 67,4 proc. ir 70,9 proc.), sąlyginai mažesnė problema – Vilniuje ir kitų keturių didžiųjų miestų gyventojams (atitinkamai 44,3 proc. ir 67,4 proc).

Vilniaus gyventojai aktualesne problema laikė žemus atlyginimus ir pensijas, kurie neužtikrina oraus pragyvenimo (50,6 proc.).

Gyventojų mažėjimas aktualiausias mažesnių miestų gyventojams (53,6 proc.), o sąlyginai mažiau aktualus – kaimo gyventojams (38,9 proc.).

Problemos kinta

„Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys kainų augimo ir mažų atlyginimų problema paaštrėjo žmonėms pradėjus lyginti kainas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Sociologas konstatavo, kad, pirmiausia, pastebimos tos kainos, kurios svetur yra mažesnės.

„Ilgą laiką – nuo 1990 iki 1996 m. pagrindine problema buvo įvardijamas nusikalstamumas, o nedarbas buvo antroje vietoje. Mažėjant nusikalstamumui – maždaug 1999 m. į pirmą vietą pakilo nedarbo problema. Kainos ir atlyginimai į pirmą vietą pakilo maždaug euro įvedimo laikotarpiu, kai viešajame diskurse labai populiaria tema tapo kainų augimas, ir kainų lyginimas Lietuvoje ir Lenkijoje“, – sakė V. Gaidys.

Kalbėdamas apie atlyginimų problematiką sociologas atkreipė dėmesį, kad lietuviai yra viena mobilesnių tautų Europoje.

„Lėktuvai skrenda ir į Airiją, ir į Angliją, Norvegiją, žmonės vyksta ir lygina, koks yra uždarbis už tą patį darbą ten ir čia. Žinoma, kad rezultatas yra į neigiamą pusę. Į Bulgariją niekas nevažiuoja, ir niekas nelygina“, – kalbėjo V. Gaidys.

Sociologas atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų rudenį paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Lietuva užima pirmą vietą pagal kainų augimo santykyje su pajamomis problemos minėjimą.

Nors Rusijos grėsmė svarbiausių problemų sąraše yra žemai, sociologas jos masto nenuvertino.

„Iš 16 problemų buvo galima paminėti tik tris. Jeigu būtų galima minėti visas problemas, gal visas 16 ir paminėtų, o alternatyvų mažinimas, padeda išskirti svarbiausias. Rusijos grėsmė nepatenka tarp trijų svarbiausių žmonėms problemų“, – sakė V. Gaidys.

Rusijos grėsmės beveik nemini

Tarp didžiausią įtaką emigracijai turinčių priežasčių daugiausiai gyventojų (65,2 proc.) įvardija ekonominius motyvus. Jie svarbiausiais įvardijami visose amžiaus grupėse ir dažniausiai tarp 60–69 m. amžiaus gyventojų (ųč proc.). Sąlyginiai mažiausiai svarbūs jie amžiaus grupėje 18–29 metų (61 proc.).

Socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka – antra pagal svarbumą tarp 70 ir vyresnių bei 50–59 m. gyventojų (atitinkamai 45,3 ir 45,5 proc.). Tačiau jaunesni gyventojai – amžiaus grupėse iki 29 m. ir 30–39 m. antra pagal svarbumą priežastis buvo geresnės karjeros perspektyvos užsienyje. Taip teigė atitinkamai 46,6 ir 43,5 proc. respondentų.

Rusijos grėsmės visai neminėjo 30–49 m. amžiaus gyventojai, o kitose amžiaus grupėse jos paminėjimo dažnis irgi nesiekia nė 1,5 procento.

Geresnė aukštojo mokslo ir švietimo sistema dažniausiai minima tarp studentiško amžiaus – 18–29 m. gyventojų (15,8 proc.).

Negatyvi emocinė būsena buvo aktualiausia 60–69 m. gyventojams (16,1 proc.), o mažiausiai – tarp 70 ir vyresnio amžiaus gyventojų (8,9 proc.).

Vidaus politinė aplinka dažniausiai išskiriama tarp 40–49 m. gyventojų (15,2 proc.), o mažiausiai – tarp 60–69 m. gyventojų (11,4 proc.).

Apklausoje dalyvavo 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai. Ji buvo atlieka interviu metodu respondento namuose. Iš viso apklausta 1004 respondentai. Jie parinkti taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą galimybę būti apklaustas.

Svarbiausios problemos nesikeičia

Naujausio tyrimo duomenys daug kur atkartoja dar 2016 m. KTU mokslininkų išvadas. Tuomet buvo nustatyta, kad gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.

Tuomet mokslininkai nagrinėjo ir dažniausiai žiniasklaidoje minėtas grėsmes. Jos išskirtos septynios. Tarp jų dominavo karinės grėsmės: Rusijos karinės invazijos į Lietuvą grėsmė, suintensyvėję kariniai konfliktai pasaulyje, tarptautinis terorizmas mūsų regione, mažėjantis nacionalinis saugumas. Taip pat išskirtos NATO subyrėjimo, galimo branduolinių ginklų panaudojimo, Rusijos grėsmė kitiems regionams grėsmės.

„Lietuvos visuomenė labiausiai sunerimus dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, o karinės grėsmės tiek tikėtinumo, tiek ir poveikio masto prasme yra vertinamos santūriau, – pristatydamas tyrimą tuomet sakė vienas KTU mokslininkų komandos narių Ainius Lašas. – Matome, kad tiek Rusijos invazija, tiek branduolinis karas, tiek NATO subyrėjimas, tiek terorizmas – visa tai yra skalės apačioje.“


Lietuva nyksta netolygiai

Šiemet paskelbtas prognostinis Lietuvos gyventojų kaitos 2017–2021 m. laikotarpyje tyrimas rodo, kad emigracija smogė visai Lietuvai, tačiau tam tikriems regionams artimoje ateityje tai atsilieps itin skaudžiai.

Tyrimą atlikęs Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pastebėjo, kad spartesnis vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir daugiau) gyventojų skaičiaus augimas bus būdingas toms savivaldybėmis, kurių gyventojų skaičius (dėl į jas gyventi atvykusių tuomet dar jaunų darbingo amžiaus žmonių) sparčiai augo sovietmetyje.

„Sparčiausiai trauksis jauno ir vidutinio darbingo amžiaus gyventojų skaičius, o priešpensijinio amžiaus (60–64 m.) gyventojų skaičius išaugs. Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius išaugs tik „žiedinėse“ Klaipėdos r. ir Kauno r., Neringos savivaldybėse. O labiausiai sumažės daugumoje Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių“, – parengtuose dokumentuose aiškino R. Tučas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

69 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno koronaviruso dienoraštis #savaitgalis 2

Paslaptinga Tyrimų laboratorija Kaune: tarpukario pastato sienų nesugriautų net sprogimas

Pasveikusių nuo koronaviruso kraujas gali būti labai vertingas

Kaune dingęs automobilis užvedė diskusiją: tokių niekas nevagia

Sekmadienį patvirtinta dar viena mirtis nuo koronaviruso infekcijos

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Vilijampolėje užfiksavo neadekvačius dviratininko veiksmus

Daugiau nei 4 tonų grybų vagystės kriminalas baigtas

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė dvyliktas žmogus

Ateina šilto oro banga: termometrų stulpeliai šoks iki 19 laipsnių

Profesijos, kurioms žadamas aukso amžius: didžiuliai atlyginimai ir neribotas darbo vietų pasirinkimas