Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) skambinant pavojaus varpais dėl įkalinimo įstaigose augančio žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) paplitimo, Kalėjimų departamentas sako, kad bandoma keisti rizikingą kalinių elgesį, tačiau yra sumažėjusi jų baimė užsikrėsti.
ULAC lapkričio pabaigoje skelbtais duomenimis, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose 2015 metais diagnozuoti 23 nauji ŽIV infekcijos atvejai, 2016 metais – 70, per šių metų dešimt mėnesių – 83.
Anot ULAC, ŽIV plitimas laisvės atėmimo įstaigose kelia nerimą. Daugiausiai šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta Alytaus pataisos namuose.
„Tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius pora metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų, rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos“, – teigė ULAC vadovas Saulius Čaplinskas.
Kalėjimų departamentas aiškina, kad ŽIV ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija visada buvo ir yra vienas iš aktualių klausimų tiek departamento, tiek pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistams ir vadovybei.
Klausiamas, su kuo susijęs ŽIV mastas Alytaus pataisos įstaigoje, departamentas BNS pateiktame komentare primena, kad 2002 metais šioje įstaigoje jau fiksuotas infekcijos protrūkis, jį buvo pavykę sustabdyti, bet pastaraisiais metais naujai nustatomų atvejų padaugėjo: 2016 metais jų registruota 68, 2017 metais – per 70 asmenų.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad įkalinimo įstaigose daug ŽIV atvejų nustatoma, nes asmenys aktyviai tikrinami – kiekvienam asmeniui mažiausiai kartą per metus yra atliekamas tyrimas dėl ŽIV.
„Reikia nepamiršti ir to fakto, iš kokios socialinės aplinkos yra dauguma asmenų, patekusių į įkalinimo įstaigas. Jų rizikingą elgesį vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas pakeisti yra labai sunku, nors dedamos visos pastangos – vykdoma keletas elgesį keičiančių programų, psichosocialinė reabilitacija. ŽIV infekcijos plitimo kelias laisvės atėmimo vietose – intraveninis narkotikų vartojimas, todėl įvairiomis priemonėmis mažinamas (kol yra paklausa, neįmanoma pasiekti visiško užkardymo) narkotinių / psichotropinių ir kitų draudžiamų daiktų patekimas“, – aiškina departamentas.
„Taip pat galima teigti, kad sumažėjo laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų baimė užsikrėsti ŽIV. Ši infekcija tarsi įsiskverbė į mūsų kasdienybę ir pacientai, matydami, kad ir su „ja galima gyventi“, koncentruojasi į dozės gavimą bet kokiomis sąlygomis, o ne į riziką užsikrėsti“, – sakoma komentare BNS.
Anot departamento, kalinių sąmoningumui didinti, švietimui prevencijos klausimais pasitelkiami ir ULAC, regioninių visuomenės sveikatos centrų specialistai. ULAC duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių visoje Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė daugiau nei pusė (53,8 proc.) – 113 – visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dar 63 (30 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 (23,3 proc.) – heteroseksualių ir 14 (6,7 proc.) – homoseksualių. Penktadalio (33) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.
Iš viso iki šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2959 ŽIV užsikrėtę asmenys, dauguma jų (2356 atvejai) – vyrai.
