Trečiadienio rytą A. Mickevičiaus ir V. Putvinskio gatvėse darbą pradėjo savivaldybės viešųjų pirkimų būdu pasirinkti medžių vertinimo ekspertai. Kad medžių būklę įvertintų specialistai, Kauno savivaldybę įpareigojo teismas po to, kai išsiaiškinti ar medžiai gali būti pjaunami be atrankos – paprašė visuomenės atstovai.
Šiuos darbus gatvėse, kuriose artimiausiu metu suplanuoti tvarkymo darbai, atlieka miškotyros mokslų daktaras, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis, Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas bei Arboristikos centro vadovas Algis Davenis. Pirminiais duomenimis, per šiandien specialistai apžiūrėjo beveik pusę A. Mickevičiaus ir V. Putvinskio gatvės medžių. Situacijos abiejose gatvėse šiek tiek skirtingos, tačiau pirminė nuomonė jau susidaryta.
Specialistai dirbs dvi dienas
Trijų ekspertų grupė savo išvadoje pateiks ekspertinius vertinimus apie kiekvieno jų būklę, kurios ir nulems, kurie medžiai liks, o kuriuos neišvengiamai teks pakeisti naujais kartu tvarkant ir važiuojamąją gatvių dalį bei greta nusidriekusius šaligatvius.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“sakė Julius Bačkaitis, planuojama, kad įvertinti beveik 300 šiose gatvėse augančių medžių, ekspertai ketina per kelias dienas. Dauguma vertinamų medžių yra liepos ir kaštonai, visi jie sodinti sovietmečiu. J. Bačkaičio teigimu, tikimybė, kad dauguma medžių bus ligoti ir pažeisti – labai didelė. Jo darbo praktikoje prieš 50 ir daugiau metų Lietuvos miestuose sodinti medžiai, jei tai ne ąžuolai, paprastai būna jau šalintinos būklės. „Dažniausios medžių pažeidimo priežastys – tai nekokybiškai atlikti genėjimo darbai, dėl jų įsimetę puviniai ir ligos, mechaniniai pažeidimai dėl avarijų, rečiau – vandalizmas“, – šį pirmadienį portalui sakė specialistas.
Pirminis J. Bačkaičio vertinimas pasitvirtino. Apžiūrėjus beveik pusę abiejų gatvių medžių, paaiškėjo, kad vis dėlto nemaža jų dalis – šalintina. „Jei V. Putvinskio gatvėje medžiai labiau nukentėję nuo drastiško genėjimo, visiškai nupjaunant medį 6-7 metrų aukštyje, tai gerokai judresnėje A. Mickevičiaus gatvėje labai daug mechaniškai pažeistų medžių dėl avarijų ir kitos žmonių veiklos“, – sakė ekspertas. Jo teigimu, visiškai nupjovus kamieną viršutinėje dalyje ir jo tinkamai neužgydžius, vėliau toje vietoje dėl lietaus, sniego, ledo ima formuotis didelis puvinys, kuris pūdo medį iš viršaus, o nupjovus kamieną prie šaknų, gali atrodyti, kad medis buvo sveikas. J. Bačkaičio teigimu, jei per metus gatvėje įvyksta po 2-3 eismo įvykius, kuriuose kliudomi medžiai, tai per 50 metų yra didelė tikimybė, kad dauguma tos gatvės medžių bus vienaip ar kitaip pažeisti. „Kol kas situacija vertinu gana neblogai, nes iš pusės jau apžiūrėtų medžiu, tikrai yra nemažai ir sveikų, tačiau sulaukime, kol apžiūrėsime visus“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, ąžuolas laikomas ilgaamžiu medžiu, nes fiziškai pažeistas jis turi savybę tarsi užsigydyti „žaizdą“. „To nepasakysi apie liepas, kurių pažeista kamieno žievė toliau yra veikiama lietaus, sniego, oro sąlygų. Arba klevas, kurio dėl senumo gali lūžti visas vainikas. O beržai labai blogai reaguoja į genėjimo darbus, todėl užauga pernelyg dideli ir tuo kelia pavojų miesto gyventojams“, – pasakojo J. Bačkaitis.
Specialistai šiandien visą dieną tyrė kiekvieną medį, apžiūrėdami jį, matuodami, vertindami kamieno apačią prie šaknų bei viršų, šakų storį, buvusių genėjimo darbų kokybę, dalis kamienų buvo tikrinama fizinio gręžimo būdų, jokie elektroniniai prietaisai darbe nebuvo naudojami.
Savivaldybė žada užtikrinti viešumą visiems
„Siekiame, kad nė vienam kauniečiui nekiltų jokios dingsties nuogąstauti ar abejoti ekspertų išvadomis. Jos bus maksimaliais objektyvios, o kiekvienas gyventojas, kuriam tai aktualu, galės išsamiai susipažinti ir gauti visus atsakymus į rūpimus klausimus“, – užtikrino Kauno mero patarėjas Tomas Grigalevičius.
Paklaustas, kokius medžius patartų sodinti Kaune, kad žmonės galėtų kuo greičiau vėl džiaugtis žaliuojančiu miestu, J. Bačkaitis, nesiėmė komentuoti. Tik pastebėjo, kad galimybė vietoje kaštonų, kurių atsisakoma dėl juos puolančių keršųjų kandelių, yra, jei būtų pasirenkamos šiai ligai atsparios veislės – raudonžiedžiai arba geltonžiedžiai kaštonai. „Reiktų tik saugotis rausvažiedžių, nes jie yra kryžminti su paprastaisiais kaštonais, todėl gali su laiku taip pat pradėti sirgti“, – komentavo medžių specialistas.
Šiuo metu A. Mickevičiaus gatvėje auga 130 medžių, iš kurių 29 – jauni medeliai. Tuo tarpu V. Putvinskio gatvėje yra 134 medžiai (iš jų 13 – jauni). Vietoj senų ir sergančių medžių šiose gatvėse bus pasodintos 10-15 metų, iki 7 metrų aukščio „Rancho“ veislės liepos, pritaikytos augti miesto sąlygomis. Tokie medžiai spalio mėnesį bus pasodinti ir Vytauto prospekte (apie 250), Miško gatvėje (apie 120) ir kitose miesto gatvėse.
Kitą savaitę Kauno miesto savivaldybė ketina pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos dendrologų draugija bei Arboristikos centru dėl klausimų, susijusių su želdynų priežiūra ir atnaujinimu.
