Nevaisingos poros Lietuvoje jau pusmetį (teoriškai) gali naudotis įsigaliojusiu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu. Žinoma, užtruko licencijų patvirtinimas, vaistai pradėti kompensuoti tik gegužės viduryje, tačiau jau išryškėjo įstatymo privalumai ir didžiausios spragos.
Pirmadienį Seime diskutavę medikai, politikai ir nevaisingų šeimų atstovai vieningai kėlė klausimą apie neatlygintinos lytinių ląstelių donorystės nebuvimą bei tai, kad dvejus metus mokėti už nepanaudotų embrionų šaldymą, laikymą kai kurioms šeimoms yra per didelė finansinė našta.
Šaldytų embrionų reikia mažiau
Pagalbinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje atlieka 6 gydymo įstaigos. Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius informavo, kad jo atstovaujamos klinikos „vos spėja suktis“, o procedūrų sėkmės rezultatai net lenkia europinį vidurkį.
Praėjusių metų duomenimis, po pagalbinio apvaisinimo procedūros (kurių, tiesa, nebuvo daug) pastojo kas antra pacientė, šiemet šis rodiklis jau siekia 64,3 proc. Komplikacijų kol kas taip pat nebūta.
Tačiau ne viskas vien puiku
„Pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir SAM patvirtintą tvarkos aprašą, donorystės programos galimos tik universitetinėse klinikose – tai tiek vyriškų, tiek moteriškų ląstelių ir embrionų donorystė. Šiuo metu ieškoma partnerių, derinamos sutartys su ES valstybėmis dėl lytinių ląstelių donorystės autologiniam naudojimui. Dabar aktualūs klausimai – sunkiai sureguliuotas embrionų šaldymo laikymo ir apmokėjimo mechanizmas. Pacientai sunkiai suvokia šaldymo ir amžino laikymo klausimą. Šiek tiek pacientams užkliūva ir tai: jei mes nutraukiame šaldymą po 2 metų, pacientas atsisako mokėti, jis yra priverstas donuoti embrioną. Pacientas neturi pasirinkimo.
Taip pat tų, kurie turi sukurtų embrionų ir kurie po dviejų metų patys nustos mokėti už embrionų šaldymą, kurie automatiškai turės juos donuoti kitiems – ar atsiras tiek porų, kurioms tiek reikės tų embrionų? Poreikis yra vyriškų ir moteriškų lytinių ląstelių, taip, kad abu poroje būtų nevaisingi ir jiems reikėtų donorinio embriono – yra pakankamai nedaug. Kiek mes laikysime sukauptus embrionus ir koks jų kiekis susidarys?“, – retoriškai klausė R. Gricius.
Santaros klinikų atstovas taip pat pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrų apmokėjimas iš PSDF lėtų yra nesubalansuotas, per mažas ir turėtų būti peržiūrėtas.
Kvietimas moterims, kurį priims reta
Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė konferencijoje džiaugėsi, kad galutinėje įstatymo redakcijoje ministerija sutiko įtraukti į kompensuojamąsias procedūras ir antrinį nevaisingumą turinčias šeimas – tuos žmones, kuriems nepavyksta susilaukti antro vaiko. Moteris pabrėžė, kad reikėtų praplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes to, kas kompensuojama dabar, – kiaušidėms stimuliuoti reikalingi vaistai – nepakanka.
Didžiausia problema, jos teigimu, perteklinių embrionų sukūrimas ir saugojimas.
„Valdžios atstovai mums teigia, kad už embrionų šaldymą kompensacijos numatyti negalima. Bet tai nuo įstatymo neatsiejama. Jei poros neturi lėšų mokėti už perteklinį embrionų šaldymą, jos priverstos rinktis konservatyvų nevaisingumo gydymą, o mes visi neseniai juk įrodėme, kad tai yra neefektyvu ir rizikinga moters sveikatai“, –- kalbėjo R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
Pranešėja pabrėžė, kad pacientai – suaugę ir atsakingi žmonės – turi turėti didesnį pasirinkimą, ką jiems daryti su embrionais, kiek laikyti ir ar apskritai laikyti.
„Skaudi situacija kalbant apie jaunus žmones, kuriems šeimos planavimas dėl onkologinės ligos nusikeltų 10–15 metų į priekį. Jų vaisingumo išsaugojimu valstybė turėtų būti suinteresuota ir turėtų padėti tokį laiką išsaugoti lytines ląsteles. Valstybė turėtų sukurti kompensavimo sistemą tokiems pacientams“, – pabrėžė ji.
Vaisingumo asociacijos vadovė antrino Santarų klinikų gydytojui, kad didelė dilema – lytinių ląstelių donorystė.
„Iš tiesų gauname liūdnų laiškų dėl donorų lytinių ląstelių. Pavyzdžiui: „Mano vyrui nustatyta zoospermija, deja, procedūros metu nerado nė vieno spermatozoido. Todėl mums reikalingas donoras. Vaisingumo centrai sako neturintys, atsiveskit pažįstamą, parsisiųskite spermos iš užsienio, negalime niekuo padėti.“ Arba: „Esu nevilty, po ilgo ir agresyvaus vėžio gydymo nebegaliu susilaukti vaikų. Man reikalinga kiaušialąsčių donorė. Girdėjau, kad naujas įstatymas leidžia donorystę, ar man Lietuvoje galėtų padėti?“ Galėtų, bet nepadės“, – sakė R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
Nors pagal šiandien galiojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą lytinių ląstelių donorystė leidžiama, bet ji yra neatlygintina.
„Kad ir kaip gražiai skambėtų neatlygintina donorystė, deja, nesame visuomenė, garsėjanti altruizmu. Šioje srityje donorų artimoje ateityje tiesiog nebus. Jei vyriškų lytinių ląstelių donorystės klausimais klinikos galėtų pasinaudoti ES lytinių ląstelių bankais, su moteriškomis lytinėmis ląstelėmis ir jų donoryste procesas daug sudėtingesnis. Donorė turi būti stimuliuojama hormoniniais vaistais, donorei gali grėsti hiperstimuliacija, jai reikalinga kiaušidžių punkcija su chirurgine intervencija ir visiška narkoze.
Hiperstimuliacija dažnai sukelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Žmonės po porą mėnesių guli ligoninėje, kad sustiprintų organizmą. Deja, to prognozuoti dažnai gydytojai negali. Ar jūs iš tikrųjų norėtumėte padėti toms šeimoms ir patirti chirurginę intervenciją, hormonines injekcijas, rizikuotumėte ir donuotumėte savo lytines ląsteles?“, – klausė Vaisingumo asociacijos vadovė.
Ji svarstė, kad reikėtų pereinamojo laikotarpio, per kurį neatlygintini donorai būtų „užauginti“, tačiau šiandien jų dar neturėsime.
Yra ką taisyti
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Motinos ir sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė, atsakydama į anksčiau išsakytus klausimus, informavo, kad dėl perteklinio embrionų šaldymo ir laikymo bent šiais metais toks kompensavimas nenumatytas. Vėliau likutinių embrionų klausimas esą galėtų būti persvarstomas.
„Problema palikta nebus, bet palaukime šių metų rezultatų“, – sakė ji.
SAM atstovė sutiko, kad pokyčių reikėtų ir gerinant embrionų donavimo klausimą.
„Dėl embrionų donavimo pagal įstatymą pora mažiausiai dvejus metus negali donuoti embrionų. Tą privalomąjį laikotarpį vėl kažkaip reikės galvoti, kaip apmokėti, kas apmokės, galbūt pacientai ir juos remiantys Seimo nariai galvos apie įstatymo pataisas. Gal čia yra gyvenimo ir įstatymo neatitikimas. Dėl onkologinių ligonių – grubiai tariant, tiesiogiai su šiuo įstatymu negalime susieti tokių dalykų, tai yra daugiau socialinė paslauga – lytinių ląstelių išsaugojimas, vaisingumo atidėjimas. Tai dar vienas klausimas, kurį reikėtų spręsti. Galbūt būtų galima galvoti apie labdaros akcijas ir fondus, kaip yra kitose šalyse“, – variantus svarstė ji.
A. Armonavičienė informavo, kad buvo aišku, jog problemų su moteriškų lytinių ląstelių donoryste bus, ypač tokioje mažoje šalyje.
„Kol kas trūks ir vyriškų ląstelių donorų. Bet mes nenorėkime, kad vos įstatymui įsigaliojus viskas būtų čia ir dabar. Tam reikia tam tikro įdirbio, praktikos, pacientų ir visos visuomenės supratimo“, –tikino atstovė.
Galiausiai ji informavo, jog yra paduotos paraiškos kitiems vaistams kompensuoti, tad greičiausiai tas kompensuojamųjų vaistų spektras bus plečiamas, „tačiau vėlgi turime atsižvelgti į valstybės išgales“.
Daugiau skaitykite čia.
