Seimas šią savaitę nepritarė konservatoriaus Antano Matulo iniciatyvai priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų be asmens sutikimo pratęsti nuo trijų dienų iki savaitės.
Sveikatos reikalų komiteto atstovas A.Matulas tvirtino, kad tokios pataisos padėtų mažosioms ligoninėms, kurios neturi teisininkų keiptis į teismą dėl pavojų sau ir kitiems keliančių asmenų privalomo hospitalizavimo, tuo tarpu dauguma parlamentarų reagavo, kad tokios aptaisos grąžintų į praeitį.
„Paguldyti žmonų į stacionarą galima, jei jis yra pavojingas sau ar visuomenei, tokiais atvejais žmogus būna paguldomas net su policijos pagalba, agresyvus, bet jis paprastai antrą dieną išleidžiamas į namus, nes nesutinka. Specializuotos ligoninės turi atskirus teisininkus ir kreipiasi į teismą laiku ir gauna tokį leidimą, bet mažesnės ligoninės paprasčiausiai to beveik nedaro“, – savo pataisas argumentavo A.Matulas.
„Yra daugybė atvejų, kai žmonės, šeimos kreipiasi, padėkite, sugrįžo, toliau terorizuoja, vaikosi su peiliais ir panašiai“, – tvirtino parlamentaras.
Tačiau kolegų Sveikatos reikalų komiteto atstovas neįtikimo – už Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas balsavo 12 parlamentarų, 61 buvo prieš ir 13 susilaikė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė parlamentaro siūlomą reguliavimą prilygino grįžimui į sovietmetį.
„Greičiausiai reikėtų sveikinti sugrįžtant į tarybinius laikus, kada priverstinė hospitalizacija buvo ilga. Tikrai būtų sunku surasti Europoje kitą valstybę, kuri svarstytų septynių dienų žmogaus teisių suvaržymus, dar daugiau, motyvuodama, kad mes žmogaus teises suvaržysime dėl to, kad trūksta administracinių išteklių“, – sakė A.Širinskienė.
Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad norint suvaržyti žmogaus laisvę „Europos Sąjungos dokumentai ir mūsų nacionalinė teisė aiškiai pasisako, kad jei viršijamos 48 valandos, turi būti kompetentingo organo, būtent teismo, sprendimas“.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jei yra reali grėsmė, kad jis gali pakenkti sau ar artimiesiems, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas numato kiek kitokį terminą – kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas ne ilgiau kaip dvi paras.
Parlamentaras A.Matulas siūlė tiek Civiliniame kodekse, tiek minimame įstatyme suvienodinti terminą įrašant, kad priverstinis gydymas dėl psichikos sutrikimų, neturint teismo leidimo, būtų galimas septynias paras, sakydamas, kad siūlymas pagerins „asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui, narkotikams ir psichiką veikiančioms medžiagoms, psichinę būklę“.
Pasak A.Matulo, pagal dabartinę tvarką medikai ligonio negali laikyti ilgiau nei tris paras ir priversti išleisti vis dar esant dar ūmiam psichikos sutrikimo periodui – alkoholinei psichozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant narkotines ir psichiką veikiančias medžiagas.
