Blogėjant koronaviruso situacijai siūlo grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą: būtų taikoma ir skiepytiems | Kas vyksta Kaune

Blogėjant koronaviruso situacijai siūlo grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą: būtų taikoma ir skiepytiems

delfi.lt / INFO TV 2021/09/17 18:16
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Blogėjant situacijai dėl sergamumo kovidu, reikėtų sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, ir riboti bendruomenines šventes, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Antanas Matulas.

Ar reikės griežtesnių priemonių pandemijai suvaldyti, pasak A. Matulo, priklausys nuo to, kiek greitai užsipildys ligoninės, kiek bus mirčių.

„Aš asmeniškai ne tiek bijau didėjančių užsikrėtusių žmonių skaičiaus, nes pasiskiepyję žmonės neserga arba serga labai lengvai, bet pavojų kelia didėjantis skaičius ligoninėse“, – „Info TV“ laidai „Info diena“ teigė A. Matulas.

Parlamentaro vertinimu, jeigu situacija keisis į blogą pusę, pirmiausia, turėtų atsirasti privalomas kaukių nešiojimas visur, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra pasiskiepijęs.

„Kaip matome, paskiepytas žmogus gali būti ir nešiotoju, ir užkrėsti neskiepytą, yra net daugiau pavojingas. Reikia galvoti apie tai, kad būtų grąžintas kaukių nešiojimą“, – sakė A. Matulas.

Pasak laidos pašnekovo, taip pat vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų riboti tam tikrų renginių.

„Nes būtent kaimuose, miesteliuose, miestuose, bendruomenių renginiai, kurių buvo masiškai vasaros metu, žmonės buvo išsiilgę, (…) persikėlė šiuo metu iš lauko į sales. Aš asmeniškai šį savaitgalį buvau keturiuose renginiuose. Jie jau vyksta dėl lietaus salėse, ir tai yra didžiulė rizika. (…) Galbūt reikia atsiprašyti žmonių, ir pasakyti, kad „siekiant apsaugoti jus, mes ribosime bendruomenių renginius, arba įvesime papildomus griežtus reikalavimus“, – kalbėjo A. Matulas.

Svarbiausia priemonė – skiepai

Parlamentaro nuomone, matant blogėjančią situaciją, „reikės prašyti žmonių (ne gąsdinti žmones), kad jie suvoktų“, kad priemonėmis, kurių imamasi, siekiama juos apsaugoti.

„Pagrindinė priemonė yra didinti visuomeninį imunitetą. Tą siūlysime daryti išnaudojant medicinos punktų, bendruomenių slaugytojų potencialą“, – sakė A. Matulas.

Galvojama kurti mobilias komandos, kurios vyktų skiepyti žmones į namus.

„Taip jau yra, kad kaimuose gyvena daug vienišų senų žmonių. Su jais bendraujant, dalis jų sako, kad „mes nieko negirdėjome“, – kalbėjo A. Matulas.

Premjerė neatmeta, kad gali prireikti papildomų sprendimų

Kaip jau skelbta, situacija dėl kovido kelia susirūpinimą. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad gali prireikti papildomų sprendimų, tačiau teigė, kad norėtų to išvengti.

„Labai norėčiau atspėti, kas bus ateityje, bet galiu tik bandyti prognozuoti: akivaizdu, kad, mokykloms atsivėrus, atvejų skaičius didėja, mokiniai yra kontaktiniame ugdyme. Matote, kad užsikrečia per mokyklas, ir klasėms tenka eiti į izoliacijas. Koks poveikis tai bus tolesniam ligoninių pildymuisi, matysime ateityje. Neatmetu, kad reikės papildomų sprendimų, bet kol kas norėčiau to išvengti“, – sakė I. Šimonytė žurnalistams Seime.

Vyriausybės vadovė teigė, kad atvejų lygis yra toks, kokio ir buvo galima tikėtis, ir jis kelia susirūpinimą.

„Kelia susirūpinimą ligoninių užpildymas. Apie tai kalbu turbūt jau antrą mėnesį. Tada, kada atvejų pradėjo augti, o tai prasidėjo liepos viduryje, Vyriausybės komunikavimas visą laiką ir buvo, kad pats atvejų skaičius, jeigu žmonės negula į ligonines ir nemiršta, yra dar viena istorijos pusė.

Tačiau, kad žmonės pradės gulti į ligoninę dideliais skaičiais, tuomet atsitiks keletas dalykų: pirmiausia, iš paskos seks augimas mirtingumo, ką deja dabar ir matome. Ir labai gaila, kad didžioji dalis žmonių vis dėlto pasirinko nepasiskiepyti ir tikėtis, kad būtent dėl to juos ištiko blogiausia šitos ligos baigtis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Antras dalykas, kuris kelia susirūpinimą sprendimų priėmėjams.

„Kitas dalykas yra kitų sveikatos paslaugų ribojimas, apie ką turbūt jau dabar tenka girdėti, ypatingai tuose regionuose artėja į praėjusių metų pabaigos lygį. Tai, pirmiausia, yra Klaipėdos ir Šiaulių regionai. (…) Tai reiškia, kad medikams reikia vis daugiau išteklių (…) skirti vėl kovido gydymui, nuo to kenčia sergantys kitomis ligomis“, – teigė I. Šimonytė.

Rugsėjo 13 dieną įsigalioję sprendimai, pasak Vyriausybės vadovės, jau yra tam tikra prasme „neskiepytųjų karantinas“.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA