Alkoholio kainų kilimas, prieinamumo griežtinimas – jautrūs klausimai ne tik visuomenei ir verslininkams, bet ir institucijoms, kovojančioms su nelegaliu įvairių prekių įvežimu į šalį, neteisėta gamyba ir prekyba.
Delfi.lt domisi, ar jos pasirengusios naujiems iššūkiams ir ar užteks išteklių kovoti su pažeidėjais, kurių, kaip spėjama, įsigaliojus naujai tvarkai turėtų padaugėti.
Manoma, kad alkoholiniams gėrimams didinant akcizo mokestį, ribojant galimybes jį nusipirkti, gyventojai atras kitų būdų, kaip įsigyti svaigiųjų gėrimų, todėl svarbu išsiaiškinti, ar šalies atsakingos institucijos yra pasiruošusios didinti savo išteklius ir kreipti didesnį dėmesį, kad suvaldytų bandymus nelegaliai įsivežti, parduoti ar pirkti alkoholį.
Ribojamas alkoholinio prieinamumas
Daug ir įvairių visuomenės reakcijų sulaukęs nuoseklus alkoholio branginimas nėra paskutinė blogoji žinia alkoholio pirkėjams. Dar 2016 metais Finansų ministerija skelbė, jog ketina trejus metus iš eilės nuosekliai didinti alkoholio akcizą, nesukeliant kainų šuolių ir vengiant atvejų, kad padidinus akcizą vienai alkoholinių gėrimų grupei, išaugtų kitų alkoholinių gėrimų vartojimas.
2017 metų kovo 1 dieną priemoka už alkoholį šoktelėjo drastiškai: akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.
Gerokai pakilus svaigiųjų gėrimų kainoms, imtasi dar daugiau priemonių, kad būtų sumažintas alkoholio vartojimas Lietuvoje.
Rengiamas Vyriausybės projektas, kuriuo siūloma uždrausti bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą, dar labiau riboti jų pardavimą darbo dienomis ir savaitgaliais (pirmadienį – šeštadienį siūloma alkoholiu prekiauti nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 15 val.), padidinti esamas baudas ir įvesti naujas. Be to, norima pereiti prie 20 metų amžiaus cenzo, kada jau galima įsigyti alkoholį.
Įstatymo projekto rengėjų (Sveikatos apsaugos ministerijos) tikslas, formuojant tokius alkoholio politikos uždavinius, yra alkoholio vartojimo mažinimas. Jų argumentai – tyrimai, kuriais įrodyta, kad vienas iš efektyviausių alkoholio prieinamumo mažinimo būdų yra asmenų, kuriems draudžiama vartoti ir turėti alkoholio, amžiaus didinimas.
N. Mačiulis: situacija dramatizuojama
Griežtinama alkoholio politika sulaukia ir svarių kontrargumentų. Tikėtina, jog šalyje suklestės ne tik šešėlinė alkoholio prekyba, bet ir gamyba. Svarstoma, ar šalies teisėsaugos institucijos su dabartiniais ištekliais yra pajėgios užtikrinti pakankamą sienų su Baltarusija ir Rusija priežiūrą ir nelegalaus alkoholio verslo kontrolę. Be to, jau skaičiuojama, kiek alkoholio pirkėjų, gyvenančių Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, praras Lietuvos prekybininkai.
Ekspertai Vyriausybės planus vertina skirtingai. Ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI tvirtina nemanąs, jog situacija turėtų drastiškai keistis.
„Aš manau, kad kiekvienas gali savęs paklausti, ar dėl to fakto, kad alkoholio pardavimo laikas yra sugriežtinamas ir parduodama tik nuo 10 ir tik iki 20 valandos, imtų dėl to keliauti į Lenkiją ar miške gaminti alkoholį. Tai tikrai ne. Pripažinkime, ši situacija yra tendencingai dramatizuojama“, – komentuoja ekonomistas.
Tačiau čia pat jis pripažįsta, jog dabartinė alkoholio politika gali turėti pasekmių. „Spartus akcizų didinimas gali turėti neigiamų pasekmių ir galbūt atsirastų kažkokia verslo grupuotė, kuri veiktų nelegaliai ir bandytų prekiauti alkoholiu“, – teigė jis.
Pasak N. Mačiulio, jeigu yra abejonių dėl valstybės institucijų pajėgumo suvaldyti alkoholio kontrabandos srautus ar nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą, reikia skirti daugiau išteklių.
„Praėjusieji metai parodė, kad pareigūnų premijavimas, skiriant premijas už sulaikytą cigarečių kontrabandą, labai gerai veikia kontroliuojant cigarečių kontrabandos srautus.
Jeigu cigarečių kontrabanda 2010 metais sudarė apie 45 proc., tai dabar sumažėjo iki 18 proc. Tai nepaisant to, kad turime du pasienius, tai Rusija ir Baltarusija, tinkami ištekliai ir pareigūnų darbas leidžia tą kontrabandą sustabdyti“, – teigia N. Mačiulis.
Labiausiai paveiks vartotojus
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas laikosi visai kitokios nuomonės. Jis Lietuvos Vyriausybės planus lygina su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir teigia, kad alkoholio politika mūsų šalyje yra pati griežčiausia.
Ž. Šilėnas akcentuoja, kad labiausiai planuojamas permainas pajaustų ne alkoholio gamintojai (jie didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į kitas šalis), o prekiautojai, ypač smulkieji verslininkai.
„Jeigu bus priimtas sprendimas dėl specializuotų alkoholio parduotuvių ir alkoholiniai gėrimai bus pardavinėjami tik ten, tai bus didelis smūgis visoms mažosioms parduotuvėms, dėl elementarios priežasties: dideliems prekybos centrams įrengti atskirą alkoholio prekybos skyrių su atskirų pardavėju ir įėjimu nebus sudėtinga, kai mažoms parduotuvėms gali būti neįmanoma to padaryti“, – aiškina ekonomistas.
Pašnekovas tęsia, kad labiausiai alkoholio prieinamumo ribojimas paveiks vartotojus. Anot jo, dar galutinai nepriėmus naujojo Vyriausybės projekto, Lietuva lenkia Skandinavijos šalis pagal alkoholio neįperkamumą, nes jam taikomas akcizas mūsų šalyje didesnis nei Skandinavijoje, o atlyginimai – atvirkščiai. Dėl šių priežasčių Ž. Šilėnas mato dar didesnius pirkėjų srautus, traukiančius apsipirkti į Lenkiją ar net Latviją, nes ir ten alkoholis pigesnis nei mūsų šalyje. Tokiu būdu alkoholio „turizmas“ įgaus naują pagreitį. O valstybei tai kainuotų brangiai.
Be to, jis įžvelgia ir nelegalaus alkoholio grėsmę.
„Visų pirma, taip, kaip lietuviai važiuoja į Lenkiją maisto, galima važiuoti ir alkoholio, bet šitoj vietoj dalis važiuotų ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją. Ir tai yra visiškai legalus alkoholio įsivežimas. Be to, reikia pripažinti, kad akcizą žmonės sumokės ne Lietuvoje, o kitoje šalyje ir pildys tų kitų šalių biudžetus. Aišku, yra didelė grėsmė nelegalios alkoholio gamybos ir prekybos, ypač stipriųjų gėrimų. Jeigu mes ir toliau kelsime akcizus, o legalių vietų, kur galima įsigyti alkoholio, mažės, susidarys niša nelegaliems gamintojams ir pardavėjams“, – pabrėžia Ž. Šilėnas.
Laurynas Vilimas: prasidės grandininė reakcija
Lietuvos prekybininkai, kalbėdami apie galimas permainas, skaičiuoja ne tik į Lenkiją ar Latviją galimai keliausiantį jų prarastą pelną, bet ir diskutuoja, ar neteks uždaryti mažųjų parduotuvių miesteliuose ir kaimuose ar pasienyje. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas DELFI išreiškia aiškią poziciją: kovojimas su pasekmėmis nieko nepakeis, dar blogiau – sugriežtinus alkoholio prekybą ir galimybes įsigyti svaigiųjų gėrimų bus žlugdomas smulkusis verslas.
„Kaip tai paveiks rinką? Labai svarbu, kad ir politikai, ir visuomenė suprastų, jog mūsų ekonomikoje izoliuoti vieną klausimą, ypač, kas susiję su mažmenine prekyba, atakuojant ar kažkaip stipriai ribojant vienu metu vieną segmentą, šiuo atveju alkoholį, negalima tikėtis, kad nebus grandininės reakcijos. Pradedant nuo valstybės biudžeto mažesnių pajamų, baigiant mažesniu darbo vietų sukūrimu. Stipriai kentės, galbūt net užsidarys mažos parduotuvės, ypač kaimuose, mažesniuose miesteliuose“, – aiškina L. Vilimas.
Pašnekovas tęsia, kad prekybininkai pritaria iniciatyvoms, tačiau su išimtimis.
„Pavyzdžiui, dėl vakarinio laiko trumpinimo, tai tikrai nematome priežasčių, kodėl tą reikia daryti. Šito pakitimo pasekmės ir kaštai bus tikrai dideli. Mažos parduotuvės pagal tai prisiderins savo darbo laiką ir žmonės praras galimybę nusipirkti ne tik alkoholinių gėrimų, bet ir maisto produktų. Nes mažesniuose miesteliuose tiesiog neapsimokės mažoms parduotuvėms dirbti“, – tvirtina L. Vilimas.
Gali daugėti neapskaityto alkoholio
Jis taip pat akcentuoja kontrabandą ir galimą neapskaityto alkoholio grėsmę (kai iš Lenkijos ar Latvijos legaliai įvežami nemaži alkoholio kiekiai, kurie vėliau parduodami nelegaliai), kuri ne tik didins šešėlį, bet ir neparodys realios naudos dėl priimtų svaigiųjų gėrimų prieinamumo griežtinimo sprendimų.
„Net neabejotinai didės šešėlinė rinka, bet ne tik kontrabandiniai gaminiai, o ir dar didesnis pavojus augti neapskaityto alkoholio reiškiniui. Kai legaliai iš Lenkijos, Latvijos bus įvežami alkoholiniai gėrimai ir parduodami nelegaliai arba net suvartojami legaliai, bet tokiu būdu visiškai nemažinant vartojimo. Statistikoje matysime, kad alkoholio nuperkama mažiau, tačiau ar jo bus suvartojama mažiau – kažin“, – mano L. Vilimas.
Lietuvos muitinė stebės situaciją
Visiems garsiai diskutuojant, ar Lietuvos teisėsauga pasiruošusi galimam nelegalaus alkoholio importavimui ar gamybai, Lietuvos muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Cibienė DELFI sakė, jog kol kas institucija neplanuoja kitaip paskirstyti išteklius ar intensyvinti sienų su Rusija ir Baltarusija priežiūros.
Anot jos, situacija yra stebima ir priemonių bus imtasi tokiu atveju, jei bus pastebėtas alkoholio kontrabandos skaičiaus pokytis.
Specialistė pateikia duomenis, kiek alkoholio kontrabandos buvo fiksuojama 2015, 2016, 2017 metų pirmaisiais ketvirčiais. Jais remiantis, iš Rusijos ir Baltarusijos nelegaliai gabenamo alkoholio šiais metais mažiau nei pernai ir užpernai.
„Tačiau negalima teigti, kad nelegalaus alkoholio Lietuvoje nėra. Tik jis nėra įvežamas kontrabandos būdu, jis gaminamas jau Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse, klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės. Dažniausiai gaminamas iš denatūruoto etilo alkoholio, kuris į Lietuvą įvežamas iš Europos Sąjungos šalių – Lenkijos ir Latvijos. Tokio alkoholio negalime vadinti kontrabandiniu, nes tarp Europos Sąjungos šalių nėra sienų kontrolės“, – komentuoja E. Cibienė.
Alkoholio perkamumas mažėja
Kita ekspertų įvardijama galima alkoholio prieinamumo ribojimo pasekmė yra dar didesnis gyventojų srautas į Lenkiją ar Latviją.
Tačiau prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Dantė DELFI tvirtino, kad kol kas mažesnių alkoholio pardavimų pasienyje parduotuvės nefiksuojančios. Alkoholio kiekio disproporcijos nepastebėjęs ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L. Vilimas.
„Analitikai peržiūrėjo alkoholio pardavimus pasienio miestuose ir vidurio Lietuvoje, tačiau didelių skirtumų, disproporcijų nerado. Akcizas pakilo dar visai neseniai, todėl galbūt per anksti vertinti, kiek pelno, gaunamo iš alkoholio, prekybos tinklas praranda. Ketiname duomenis lyginti ir gegužės mėnesį, gal tada kažkas pasimatys“, – informuoja R. Dantė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė taip pat teigia, jog alkoholio prekybos skirtumo pasienyje ir vidurio Lietuvoje nematyti ir lyginant praėjusius metus, bet pastebima, kad krito bendras alkoholio perkamumas.
„Šiuo metu taip pat nepastebime tendencijos, kad pirkėjai būtų labiau pradėję pirkti pigesnius ar silpnesnius alkoholinius gėrimus, greičiau atvirkščiai – mažėja visų alkoholinių gėrimų vartojimas, o nealkoholinių gėrimų pardavimai auga net iki kelių kartų. Apskritai vertinant prekybos tendencijas, kitų šalių ir Lietuvos patirtis rodo, jog dideli prekių kainų skirtumai lemia reikšmingai augančius įvežamų prekių, šiuo atveju – alkoholio – kiekio augimą. Tai lemia prekybos apyvartos vidaus rinkoje kritimą ir mokesčių mokamų į nacionalinį biudžetą mažėjimą“, – komentuoja R. Dantė.
„Naminukės” daryklų daugėja
Imtis papildomų priemonių ar didinti kovos su nelegaliais alkoholio gamintojais kol kas neplanuoja ir Lietuvos policija.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos DELFI atsiųstame atsakyme rašoma: „Lietuvos policijos darbas planuojamas atsižvelgiant į kruopščiai ir reguliariai vykdomą nusikalstamų veikų analizę. Padaugėjus nusikalstamų veikų susijusių su neteisėta stiprių alkoholinių gėrimų namų gamyba, bus atitinkamai reaguojama į situaciją ir atliekami visi būtini, Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti veiksmai, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir apsaugoti visuomenę.“
Tiesa, lyginant 2015 ir 2016 metus, aiškiai matyti, kad nelegalių alkoholio gamintojų sučiumpama vis daugiau: už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą surašyti 1020 protokolai, kai 2015 m. – 929.
Alkoholio kiekis, kurį pareigūnai konfiskuoja, taip pat didėja. Ypač spirito ir naminės degtinės.
Ir ekonomistai, ir prekybininkai tikina, kad mažinti alkoholio vartojimą būtina, tačiau tai daryti siūloma kompleksiškai, atsižvelgiant į sritis, kurios gali stipriai nukentėti dėl drastiškų sprendimų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
