Įtariamieji Ievos Strazdauskaitės nužudymu bent vieną panašų nusikaltimą galėjo būti įvykdę beveik prieš metus, – rašoma portale DELFI.
DELFI kreipusis komentaro dėl aptariamos istorijos, Generalinės prokuratūros atstovai viešai išplatino savo pasisakymą šia tema.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė tikina, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio atvejo nebuvo nutrauktas, tačiau pripažįsta, kad jis buvo sustabdytas konstatavus, kad iki 2016 m. spalio jame buvo atlikti visi įmanomi proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybes nustatyti šią nusikalstamą veiką padariusius asmenis.
Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Rolandas Kiškis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ patikino, kad tyrimas bus atnaujintas.
„Šią dieną mes ją esame perėmę iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ji pas mus biure. Galiu tik pasakyti tiek, kad tuos duomenis tikriname“, – sakė R. Kiškis.
Jis taip pat patvirtino, kad su DELFI kalbintu asmeniu buvo susisiekta prieš publikuojant tekstą. Kaip rašėme, pašnekovas patvirtino, kad į kompaniją, kur jis dirba, paskambino vienas bylą tiriantis pareigūnas ir paprašė jo kontaktų.
Prokuratūros atstovė: surinkta nemažai svarbių duomenų
„Tyrimo sustabdymas nėra jo užbaigimas, nes sustabdytas tyrimas gali būti bet kada atnaujintas gavus papildomų duomenų ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Tai yra gana dažna praktika, kuri leidžia sutelkti dėmesį į tas nusikalstamas veikas, kurias galima išaiškinti aktyviais tyrimo veiksmais. Yra nemažai atvejų, kai sustabdytos bylos atnaujinamos ir vėliau perduodamos į teismą būtent dėl to, kad reikšmingi duomenys buvo gauti tiriant kitas nusikalstamas veikas“, – aiškino E. Martinonienė.
Jos teigimu, apie pusę metų intensyviai vykusio ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta nemažai svarbių duomenų. Tačiau kokių ir kodėl tuomet tyrimas sustabdytas, ji nekonkretizavo.
„Nukentėjęs asmuo apie šį sprendimą, paaiškinant, kad tyrimas gali būti atnaujintas, buvo informuotas nustatyta tvarka, jam taip pat raštu buvo pranešta apie jo teisę skųsti šį nutarimą“, – aiškino Generalinės prokuratūros atstovė.
Medžiagą analizuoja
Jos teigimu, nuo pat I. Strazdauskaitės paieškos pradžios, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai intensyviai dirbo analizuodami įvairius duomenis, įskaitant nutrauktų bei sustabdytų tyrimų medžiagas, kuriose buvo tirtos bent kiek panašios pagrobimo, plėšimo ir kitų nusikalstamų veikų aplinkybės.
„Įvertinę, kurie duomenys, kiti tyrimai, įskaitant ir minimą sustabdytą, gali būti reikšmingi, Kauno policijos pareigūnai nedelsiant perdavė juos tyčinį merginos nužudymą tiriančiai prokurorų ir tyrėjų grupei“, – aiškino E. Martinonienė.
Anot jos, šiuo metu gautos medžiagos yra analizuojamos ir vertinamos, tačiau siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei detalesnė informacija ir komentarai negali būti teikiami.
Pateko į romų spąstus kaip I. Strazdauskaitė
DELFI duomenimis, įtariamieji I. Strazdauskaitės nužudymu bent vieną panašų nusikaltimą galėjo būti įvykdę beveik prieš metus.
Verslininkas, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, vieną praėjusių metų balandžio pradžios naktį buvo pradėtas sekti Kauno apskrityje ties Kėdainiais. Imitavus eismo įvykį jo vairuojama įmonei priklausiusi transporto priemonė – 2015 m. pagamintas „Volkswagen Passat“ automobilis – buvo sustabdyta iki Kauno likus vos keliems kilometrams.
Nors vyras bandė skambinti policijai, toje vietoje telefono ryšio nebuvo. Iš kito automobilio išlipęs romų tautybės jaunuolis du kartus bandė užmegzti pokalbį, kol galiausiai jo veiksmai pasikeitė. Kartu su bendru grasindami ginklais jie išmetė iš automobilio verslininką ir greta sėdėjusį jo kolegą, o patį „Volkswagen Passat“ pavogė.
Kelyje Kauno link automobilį ėmė sekti
„Tai nutiko kiek mažiau nei prieš metus. Situacija buvo tokia, kad mes kartu su kolega važiavome iš Latvijos į Vokietiją pakankamai nauju automobiliu. Išvykome maždaug vidurnaktį, kitos dienos popietę planavome būti Vokietijoje. Nejautėme jokių ženklų, kurie galėtų parodyti, kad kažkas bus blogai“, – tą dieną prisiminė DELFI pašnekovas.
Iki pasiekiant Kauno apskritį jie sustojo tik vieną kartą – Latvijoje, Bauskėje.
„Mes pravažiavome Panevėžį, pasukome į dešiniau Kauno link pro Kėdainius. Visą laiką važiavau įsijungęs greičio palaikymo sistemą, tad mano greitis buvo apie 90 kilometrų per valandą. Mano kolega užmigo, susitarėme pasikeisti, kai pamiegos. Jaučiausi ramiai, kelias buvo tuščias“, – pasakojo vyras.
Tačiau apie 3 valandą nakties jis pastebėjo, kad kažkoks automobilis – maždaug 10-15 metų senumo „Audi“ – pradėjo jį sekti.
Imitavo eismo įvykį
„Automobilis artėjo labai greitai – aš laikiausi pastovaus greičio, tačiau pro galinio vaizdo veidrodėlį stebėjau, kaip staigiai link manęs artėja šviesos. Vairuotojas elgėsi labai keistai – tai priartėdavo, tai atsitraukdavo. Įsukau į autostradą, padidinau greitį, tačiau automobilis priartėjo taip arti, kad net negalėjau matyti jo numerių. Galbūt 5-10 kilometrų važiavome taip. Mąsčiau, gal tai koks išprotėjęs vairuotojas, kuris bando man parodyti, kad važiuoju pernelyg lėtai, bet, kaip minėjau, greičio aš nekeičiau, važiavau pirmąja eismo juosta, taigi antroji buvo laisva“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau panašias jo mintis išblaškė smūgis – vėl staigiai priartėjęs automobilis rėžėsi į jo vairuojamą transporto priemonę.
„Supratau, kad tai nebuvo netikėtumas, tai tyčia padaryta avarija. Automobilis pradėjo mėtytis iš vienos kelio pusės į kitą, esu labai laimingas, kad man pavyko jį suvaldyti. Pristabdžiau iki maždaug 50 kilometrų per valandą greičio ir pažiūrėjau, kaip elgiasi jie. Kitas automobilis persirikiavo į mano eismo juostą ir pradėjo stabdyti šalikelėje. Sutrikau. Nesupratau, ką turėčiau daryti, tačiau pirmoji mintis buvo – negaliu pabėgti, reikia skambinti policijai, nes jie pameluos, kad mes sukėlėme avariją, todėl sustojau“, – pasakojo vyras.
Iš mašinos išvarė grasindami ginklu
Galiausiai jų automobiliai liko stovėti maždaug 20 metrų atstumu. Pirmasis – pašnekovo vairuojamas, už jo – tyčia atsitrenkęs.
„Mano kolega pabudo, pradėjo klausti, kas nutiko. Pasakiau, kad kažkas tyčia į mus atsitrenkė, kažkokie kvailiai sukėlę avariją. Pradėjau skambinti policijai, tačiau tai padaryti buvo neįmanoma, nes telefonas negaudė ryšio. Dabar galvoju, gal jie turėjo kokį ryšio blokatorių? Ėmiau stebėti, kaip kitu automobiliu važiavę elgiasi. Pamačiau, kad vienas jaunas vaikinas išlipo ir pradėjo artėti link mūsų. Taip pat išlipau, ėmiau eiti link jo. Vaikinas sustojo maždaug 3 metrų atstumu nuo manęs. Tai buvo maždaug 20 metų romas. Jis pradėjo isteriškai šaukti: „Oi, kaip taip nutiko?!“, „Oi, mano galva!“. Aš staigiai jį nutraukiau, paprašiau grįžti į mašiną ir laukti policijos“, – dėstė vyras.
Tąkart abu jie grįžo į savo automobilius. Pašnekovas vis bandė prisiskambinti policijai, kai pastebėjo, kad minėtas vaikinas vėl link jo artėja. Pasikartojo ta pati situacija – jie sustojo vienas prieš kitą ir ėmė kalbėtis.
„Jis pradėjo aiškinti nežinantis, kaip nutiko šis incidentas, klausė, gal galėtume užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau aš atsisakiau ir pasakiau, kad lauksiu policijos. Jis vėl grįžo iki automobilio, toliau bandėme prisiskambinti policijai, aišku, jutome didelį stresą, buvo naktis, tad net nepastebėjome, atrodė, kad per kelias sekundes, bet tas automobilis priartėjo prie mūsų, iš jo iššoko du ginkluoti žmonės, atidarė mūsų automobilio dureles ir išvarė iš automobilio“, – prisiminė vyras.
Atėmė telefoną ir automobilį
Jis matė, kad vienas juos užpuolusių – tas pats romas, su kuriuo kalbėjosi. Kitas – esą tamsaus gymio, bet nepanašus į romą. Tarpusavyje jie kalbėjosi rusiškai.
„Kai išlipome iš automobilio, ginklą tas romas nukreipė nuo mano galvos į kojas. Jis stovėjo maždaug 2-3 metrų atstumu. Mano kolegai jie liepė eiti link Klaipėdos, o man – link Kauno mišku. Kai pradėjau eiti, vaikinas su ginklu mane sekė, bet pamatėme metalo konstrukciją, skirtą tam, kad gyvūnai neiššoktų ant kelio. Kai pasakiau, kad nėra, kur toliau eiti, jis pasakė, kad galiu eiti su kolega, į Kauno pusę. Paėjome maždaug 20-30 metrų, kai man liepė sustoti, išmesti telefoną, atsigulti ir priglausti galvą prie žemės taip, kad nieko nematyčiau. Tai ir padariau. Pajutau, kad jis labai arti manęs. Greičiausiai paėmė mano telefoną“, – spėjo vyras.
Vėliau vaikinas esą paklausė, ar jie prisiskambino policijai. Išgirdęs, kad ne, jis kreipėsi į kartu buvusius, liepė grįžti prie automobilių ir važiuoti.
„Atrodo, du vaikinai sėdėjo mūsų automobilyje, kiti du – jų. Iš viso jų buvo 4 ar 5. Jie pajudėjo link Kauno“, – prisiminė vyras.
Jis sakė neįsidėmėjęs „Audi“ automobilio numerių – tai buvo per tamsu juos pamatyti, tai akino automobilio šviesos.
Policija atvyko tik po maždaug valandos nuo skambučio
Pasižymėję vietą, kur buvo paleisti, rastais plastmasės gabalais, jie ėmė bėgti Klaipėdos kryptimi, nes norėjo kuo greičiau iš ten dingti – nebuvo tikri, ar užpuolikai negrįš.
Nors už kelių kilometrų vyrai išvydo namą, kuriame degė šviesa, pradėjo belstis ir prašyti pagalbos, buvo sutikti itin nedraugiškai. Namo savininkai esą nenorėjo atidaryti durų, iš pradžių atsisakė kviesti ir policiją, liepė eiti šalin.
„Po maždaug pusvalandžio mes grįžome atgal, vėl pradėjome kalbėtis su tais žmonėmis, kol jie galiausiai pažadėjo paskambinti policijai. Tik po kažkur valandos, praėjus apie 1,5-2 valandoms nuo to, kai buvome užpulti, atvyko pareigūnai. Jie nebuvo pernelyg susidomėję tuo, kas nutiko. Tai buvo du vyrai, kurie paprašė atsisėsti į automobilį ir paklausė, ar galime parodyti nusikaltimo vietą. Kai pasakėme, kad žinoma, mus ėmė įtarinėti suorganizavus tai – esą kaip galime atsiminti, kur tai nutiko, kaip sugalvojome pažymėti… Kai nuvykome į vietą, pareigūnai pradėjo ieškoti, ar ten nėra mūsų telefonų, bet nieko nerado“, – prisiminė pašnekovas.
Apklausą iki šiol prisimena su kartėliu
Po to jie buvo nuvežti į vieną Kauno apskrities policijos komisariatų. Tai, ką tuomet patyrė, vyras iki šiol prisimena su kartėliu.
„Jautėmės ne kaip nukentėję, o kaip banditai. Buvome įtariami tuo, kad patys pradanginome automobilį norėdami pinigų, mūsų net neapklausė iš pradžių. Buvo labai šalta, apie 5 laipsniai šalčio, aš – tik su megztiniu, tačiau mūsų neleido, nepasiūlė net arbatos, kažko šilto apsigobti, liepė tiesiog ramiai sėdėti. Visą tą laiką manęs neapleido mintis, kad galbūt jie susiję su šiuo nusikaltimu? Niekas nenorėjo mums padėti. 2 valandas niekas mumis nesirūpino. Kai paklausdavome, ko laukiame, pasakydavo, kad vadovybės sprendimo“, – piktinosi pašnekovas.
Tik po maždaug 2 valandų į juos buvo atkreiptas dėmesys. Jo kolega buvo nuvestas į vieną kabinetą, jis – į kitą. Vėl teko palaukti apie valandą.
„Prieš apklausą manęs paprašė pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau jis buvo parašytas tik lietuvių kalba. Pasakiau, kad nepasirašinėsiu to, ko negaliu suprasti. Tuomet man buvo pasiūlyta jį išversti, esą perskaitys rusiškai, bet pasakiau, kad negaliu ir tuo pasitikėti. Galiausiai nuspręsta filmuoti, aš kalbėsiu rusiškai, jie – kažkoks prokuroras, vertėjai, vers į lietuvių kalbą. Ši procedūra užtruko kone visą dieną“, – prisiminė vyras.
Pastaba sukėlė klausimų
Jo teigimu, visa tai vyko taip apgailėtinai, kad iki šiol tai prisiminti jam – labai nemalonu. Situacija esą pasikeitė tik tuomet, kai vyro artimieji pradėjo jo ieškoti per Latvijos policiją, o šie kreipėsi į Lietuvos pareigūnus. Esą tik tuomet buvo suprasta, kad pašnekovas tikrai susidūrė su rimtomis problemomis.
„Kai viskas baigėsi, pareigūnai mums tiesiog pasakė: „Viso“. Išėjome iš policijos taip, kaip stovime – be dokumentų, telefonų. Tačiau niekam tai nerūpėjo. Jei kas būtų mane sustabdęs kelyje, ką būčiau pasakęs, kas esu? To paklausiau vieno asmens, manau, jis buvo tam tikras vadovas policijos. Tačiau jis tik: „Visi žinos, kas Jūs, nes tai jau nutiko“. Tai buvo taip keista. Kas žinos? Tie, kuriems reikia?“, – klausė vyras.
Keista jam tai, kad niekas iš Kauno policijos daugiau jam neskambino, nieko neklausė, apie tyrimo eigą neinformavo.
Tyrimas baigtas nepakakus įrodymų, bet iki šiol kyla daug klausimų
„Supratome, kad kažkas čia nėra gerai. Tačiau ką galėjome padaryti? Esame vienoje šalyje, tai nutiko kitoje. Pats ėmiau klausti, gal kažką rado? Man aiškino, kad dirbama labai sunkiai, vyksta tyrimas – tai vieninteliai atsakymai, kuriuos gavau. Galiausiai sulaukėme dokumentų, kad visa ši byla uždaryta nesurinkus pakankamai įrodymų“, – stebėjosi pašnekovas.
Jo teigimu, draudimo kompanija grąžino pinigus už automobilį, tačiau norėdami juos gauti jie įsipareigojo atsisakyti teisių į automobilį, jei jis bus rastas. Tad iki šiol jie nėra tikri, kur yra aptariama transporto priemonė.
„Kai buvome policijoje, mūsų vis klausė: „Jūs tikri, kad Jums grasino ginklais?“ Taip, aš tikras, nes praeityje dirbau apsaugoje. Žinau, kad tai buvo ginklai“, – užtikrino pašnekovas.
Jis pripažino skaitęs ir kelis straipsnius, susijusius su I. Strazdauskaitės atveju. Viename jų buvo kalbama apie tai, kad autostradoje taranuoti kitą automobilį – labai pavojinga.
„Taip, tai pavojinga, bet tas vaikinas, kuris vairavo tą „Audi“, jis buvo labai geras vairuotojas. Jis važiavo greičiau nei aš, o aš važiavau maždaug 120 km/val., jis staigiai rėžėsi į mano automobilį ir vėl grįžo atgal į savo eismo juostą. Turi būti patyręs, kad taip elgtumeisi. Kas moko tokių dalykų? Kaip „spausti“ automobilį, kad sustotų? Tokių įgūdžių normalūs žmonės neturi“, – svarstė vyras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
