Pradėjus taikyti didesnius akcizus nuo kovo 1 d. pabrangs alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai.
Kaip skelbia Finansų ministerija, akcizų tarifai alui didės 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams– nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.
Vien dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro.
Be to, nuo kovo 1 d. cigaretėms specifinis akcizų tarifas didės apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc. iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didės apie 12 proc. iki 33 eurų už kilogramą. Dėl mokestinių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų.
2017 metais iš akcizų į valstybės biudžetą numatoma surinkti 1,339 mlrd. eurų (14,3 proc. daugiau pajamų nei numatyta šių metų plane) arba apie 16,9 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Šio mokesčio prognozė sudaryta atsižvelgiant į atskirų akcizais apmokestinamų prekių grupių numatomus pardavimus 2016 ir 2017 metais bei akcizų didinimą rūkalams ir alkoholiui nuo kitų metų kovo.
Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tarifų tabako gaminiams šiemet į valstybės biudžetą bus surinkta apie 23 mln. Eur, o dėl didesnių akcizų alkoholiui – apie 45 mln. Eur papildomų pajamų.
Vis dėlto Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas kol kas atsargiai vertina informaciją, kiek tiksliai pabrangs alkoholiniai gėrimai:
„Tai priklausys ir nuo gamintojų bei prekybininkų derybų, todėl kiek galutinai pirkėjui pabrangs gėrimai dabar sunku pasakyti. Nereikia pamiršti, kad PVM skaičiuojasi nuo kainos su akcizu, tad, realus padidėjimas gali būti daugiau nei tik per akcizo dydį“.
Direktoriaus vertinimu, bendrovės „Gubernija“ anksčiau prognozuotas 20–40 proc. alaus brangimas yra realus.
Anot L. Vilimo, didesni akcizai skirtingiems gėrimams turės skirtingą poveikį jų prekybos apyvartai.
„Pavyzdžiui, tie vartotojai, kurie renkasi gėrimus pagal „kainą už alkoholio laipsnį“, tikėtina, pereis nuo silpnesnių prie stipresnių. Tie, kurie perka mėgstamus prekės ženklus, tikėtina, ir toliau liks lojalūs konkretiems gėrimams. Ne anksčiau nei antroje metų pusėje išryškės tendencijos, kaip šie sprendimai paveikė pardavimus“, – komentavo asociacijos vadovas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas skaičiavo, kad įvertinus ir pridėtinės vertės mokestį, dėl didesnių akcizų mažiausias 0,5 l alaus butelio ar skardinės pabrangimas parduotuvėse būtų apie 0,15 Eur.
„Nebent gamintojai sutiktų dėl didelės konkurencijos šiame sektoriuje mažiau didinti kainą savo pelno sąskaita. O juk dar reikia skaičiuoti, kad pabrangs alaus savikaina dėl sumažėjusių kiekių“, – svarstė jis.
Tačiau gildijos vadovo nuomone, „Gubernijos“ prognozė, kad alaus pardavimai padidinus akcizus kris apie 30 proc., yra per daug dramatiška, nors kai kurių gamintojų esą galbūt laukia net ir didesni pardavimo praradimai.
„Labiau tikėtinas yra 20–25 proc. alaus rinkos susitraukimas. Tai labai daug ir dėl tokių kiekio praradimų nebeįmanoma išsaugoti visų darbo vietų. Kiek realiai mažiau alaus vartos Lietuvos gyventojai dėl tokio akcizo šuolio sunku pasakyti. Reikia įvertinti, kiek pigesnio alaus mūsų žmonės atsiveš iš Lenkijos ar Latvijos, kiek stiprų alų (kaip pigesnio alkoholinio gėrimo alternatyvą) pakeis kokie nors nelegalūs alkoholio pakaitalai (pilstukai, losijonai ir t.t.)“, – aiškino S. Galadauskas.
Jo teigimu, kol kas sunku vertinti, kiek alus brangs viešojo maitinimo įstaigose. Jis neatmetė, kad taikant didelius antkainius dėl konkurencijos alus bus branginamas tik tiek, kiek jo kaina padidės dėl didesnių akcizų.
DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ sausio pabaigoje atliko gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1010 respondentų.
Be kita ko, jiems buvo užduotas klausimas, kaip dėl akcizų padidėjimo pabrangęs alkoholis pakeis jų alkoholio įsigijimo elgseną.
Beveik pusė – 47,8 proc. – apklausos dalyvių atsakė, kad pabrangęs alkoholis jų elgsenos niekaip nepaveiktų – jie pirktų tiek pat gėrimų. Nemaža dalis gyventojų – 17,7 proc. – nurodė, kad brangesnių gėrimų pirktų mažiau.
Daugiau naujienų skaitykite čia