Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijoje esančiame Lašinių kaime, Strėvos upės kranto kyšulyje stūkso Lašinių piliakalnis. Kaišiadorių muziejus skelbia, jog archeologo Gintauto Zabielos manymu, ant Lašinių piliakalnio stovėjo kronikose minima Strėvos pilis, kurią 1368 m. užpuolė ir sudegino kryžiuočiai.
Piliakalnis nuo Strėvos upės siekia 20–30 metrų aukštį. Piliakalnio papėdėje, gretimoje aukštumoje yra 0,2 ha plotą užimanti papėdės gyvenvietė. Lašinių piliakalnis su gyvenvietė datuojami II tūkst. pr. – XIV a. Beje, šio piliakalnio ir senovės gyvenvietės kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.
Legenda byloja, kad kai dar nebuvo Kauno marių, per užšalusį Nemuną iš Rumšiškių turgaus keliavo žmogus. Staiga ledas įlūžo ir gyventojas pradėjo skęsti. Tačiau turguje jis buvo nusipirkęs skilandį ir lašinių paltį, tad metė juos ant ledo kaip gelbėjimosi inkarus. Skilandis slysdamas nusirideno atgal į ledinį vandenį, o štai lašinių paltimi žmogus tvirtai užsikabino už ledo ir vargais negalais išlipo. Taip lašiniai išgelbėjo žmogaus gyvybę, o šalia buvęs kaimas imtas vadinti Lašiniais. Ši legenda pateikiama Kauno marių regioninio parko puslapyje.
Kaišiadorių muziejus pateikia padavimą, sakantį, kad šis piliakalnis žmonių dar vadintas Napoleono arba Velnių kalnu. Žmonės tikina, kad ant Lašinių ir Maisiejūnų piliakalnių gyvenę milžinai, kurie vienas kitą sveikindavę.
Lašinių piliakalnį galima rasti Rumšiškių seniūnijoje, Lašinių k. 1,65 km į vakarus nuo Rumšiškių–Jiezno kelio tilto per Strėvos upę, 0,7 km į pietryčius nuo Bartkūnų kaimo kapinių ir 0,45 km ta pačia kryptimi nuo Lašinių–Bartkūnų kelio, dešiniajame Strėvos upės krante.
