Praėjusią savaitę vykusiame pirmajame šiais metais miesto tarybos posėdyje buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2026 m. priemonių finansavimo planas.
Kaip vietos politikams prieš posėdį paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos likutis susidarė dėl to, kad praėjusiais metais buvo surinkta 151 505 Eur daugiau mokesčių nei jų planuota surinkti. Taip pat dalis lėšų sutaupyta, vykdant viešųjų pirkimų procedūras arba pasikeitus situacijai (sumokėta iš kitų šaltinių, nes buvo gauta 50 000 Eur tikslinė dotacija miškų tvarkymui, sumažėjo paslaugų apimtys ir pan.). Dalies specialiosios programos priemonių vykdymas perkeltas į šiuos metus dėl projektų derinimo, neįvykusių ar užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų.
Bendra 2026 m. aplinkosaugos priemonėms suplanuota Programos lėšų suma – 2 360 586 Eur.
Šią sumą sudaro mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką (1,5 mln. Eur), taip pat – mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius (300 tūkst.), taip pat lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija (260 tūkst.) bei kitos įplaukos.
Penktadalis Programos lėšų (412 tūkst. Eur) – suplanuotos Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 1 mln. 648 tūkst. eurų – kitoms Programos priemonėms skirtinos lėšos.
Besirūpinant aplinkos kokybės gerinimu bei tam reikalingų priemonių įdiegimu ir 2026-aisiais skiriant 710 tūkst. eurų, pusę milijono iš jų numatoma panaudoti žvyruotų Kauno gatvių laistymui druskuotu vandeniu, 90 tūkst. – Sosnovskio barščių naikinimui nuošaliau nuo miesto centro esančiose teritorijose ir 120 tūkst. Eur – asbesto turinčių gaminių šalinimui.
Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms suplanuota 830 000 eurų. Dalis jų (30 tūkst.) skirtina biologinių atliekų surinkimo konteinerių, kompostavimo priemonių (įrenginių) įsigijimui, tačiau kur kas daugiau (800 tūkst. Eur) - komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimui (o tai sudaro projektavimas, ekspertizė, kitos dokumentacijos rengimas, rangos darbai, techninė priežiūra bei tyrimai).
Deja, kaip ir anksčiau, tenka numatyti lėšų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo finansavimui, – šiemet tam, tikėtina, prireiks ne mažiau nei 40 tūkst. eurų. Perpus mažiau (20 tūkst. Eur) suplanuota nesankcionuotų sąvartynų tvarkymui bei dar tiek pat (20 tūkst.) – bešeimininkių padangų surinkimu.
Mokesčių mokėtojams kainuos ir Kauno aplinkos stebėsenos, prevencinės, aplinkos atkūrimo priemonės, – oro, vandens, maudyklų kokybės stebėsena bei dokumentų rengimas Programoje „įkainoti“ 247 830 eurų.
Stengiantis ir toliau išlaikyti Kauno – žaliojo miesto – vardą, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir inventorizacijos priemonėms šiais metais žadama nepagailėti 532 756 eurus. Tiesa, 101,3 tūkst. eurų iš tos sumos numatoma skirti želdynų, želdinių inventorizavimui bei pastarųjų ekspertizei atlikti. O jų bei miesto žaliųjų plotų priežiūrai, tvarkymui bei būklės gerinimui – 284 456 Eur. Nepamirštas ir želdinių sanitarinės būklės gerinimas (arboristinė priežiūra, kenkėjų ir ligų prevencija), šioms priemonėms finansuoti suplanuota 60 tūkst. eurų.
Kauno savivaldybė yra ir miesto miškų valdytoja. Tad jų priežiūrai ir tvarkymui šiais metais žada skirti 50 tūkst., eurų (tiek pat pinigų pernai ji yra gavusi kaip tikslinę dotaciją). Kaip nurodoma Programoje, 30 tūkst. eurų atsieis dokumentacijos, reikalingos saugomų teritorijų, želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kitoms. priemonėms įgyvendinti, parengimas (vidinės miškotvarkos projekto rengimas, koregavimas, techninių projektų ir kitos dokumentacijos rengimas), o 7 tūkst. Eur želdynų bei želdinių būklės stebėsena.
Besirūpinant kauniečių aplinka, šiemet jų labui ketinama iš miesto biudžeto išleisti ne mažiau kaip 2 mln. 360 586 eurus.