Vienintelėje šalyje Kaunistikos skaitykloje pasitinka „vaikščiojanti enciklopedija“, stebuklingi stalčiukai ir tūkstančiai Kauno veidų

Šįmet Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos skaitykla mini 55 metų gimtadienį. Tai vienintelė skaitykla Lietuvoje, kaupianti medžiagą išskirtinai apie Kauną. Dažniausiai jos duris varsto gidai, žurnalistai ir studentai. Čia besidarbuojantys Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės darbuotojai bibliografai Tomas Kašėta, dr. Mindaugas Balkus ir Skaidra Grabauskienė lankytojams plačiai atveria duris.

Pirmiausia pašnekovai papasakoja, kaip atsidūrė Kaunistikos skaitykloje. Pradėkime nuo ilgiausiai iš pašnekovų čia besidarbuojančio dr. Mindaugo Balkaus, kuris informacijos labirintuose lankytojams padeda žaibo greičiu surasti reikiamą medžiagą. Kad ir ko jo bepaklaustum apie Kauną – visuomet žinos atsakymą. Dėl to kolegos jį kartais pavadina „vaikščiojančia enciklopedija“.

„Nuo 2007 m. sistemingai lankiausi bibliotekoje, Kaunistikos skaitykloje rinkdavau medžiagą kursiniams darbams, vėliau bakalauro ir magistro darbams. Buvau šiltai ir profesionaliai aptarnaujamas, susipažinau su kolektyvu ir 2011 m. tuometinė Kaunistikos grupės vadovė vyriausioji bibliografė Dalia Giniuvienė pasiūlė man įsidarbinti. Liepą minėsiu jau 15 metų darbo sukaktį“, – kalbėjo istorikas, mokslų daktaras M. Balkus, gimęs ir augęs Kaune, Dainavos rajone.

Skaidra Grabauskienė šioje skaitykloje darbuojasi 2,5 m., čia organizuoja renginius, veda ekskursijas. Ji – ketvirtos kartos kaunietė. „Užaugau tarpukariu statytuose prosenelių namuose Panemunėje, nuo vaikystės Kauno aplinka man įaugusi į kraują. Tyrinėti Kauną, jo istoriją man ir darbas, ir malonumas. Beje, čia dirbdama parengiau virtualią parodą apie savo giminaičius: „Proškinų šeimos istorija Aukštojoje Panemunėje“, – sakė istorikė S. Grabauskienė.

Kaunistikos grupės vedėjas Tomas Kašėta – ne vietinis, į Kauną atvykęs 2022 m. Besidomėdamas Kauno architektūra jis ėmė vis dažniau lankytis Kaunistikos skaitykloje, čia rinko medžiagą kultūros istorijos ir paveldosaugos studijoms.

„Kolekcionuoju senas knygas, daugiausia – tarpukario laikotarpio, kur rašoma apie švietimą, mokyklas. Kolekcijoje turiu jau kelis šimtus leidinių. Natūraliai susidėliojo, kad pradėjau dirbti bibliotekoje. Darbas įvairus, prasmingas, susijęs su žiniomis, turiniu, o to greitos informacijos epochoje itin pasigendama“, – pažymėjo kultūros istorikas T. Kašėta. Laisvalaikiu jis yra ir gidas – veda ekskursijas „Art Deco“ bei Amsterdamo mokyklos muziejuose.

Šių metų lapkritį Kaunistikos skaitykla minės 55 veiklos metus. Ji ne kartą keitė vietas: iki 1987 m. veikė tarpukariu statytuose buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (K. Donelaičio g. 8), 1987 m. persikėlė į ką tik pastatytus rūmus Radastų g. 2, o 2020 m. pastatą uždarius rekonstrukcijai Kaunistikos skaitykla vėl sugrįžo į rūmus K. Donelaičio g. 8.

Kelionės dar nesibaigė: visiškai baigus modernizuoti Ąžuolyno biblioteką ši skaitykla visam laikui sugrįš į pastatą Radastų g. 2. Bibliotekos IV a. lankytojų lauks Kauno pažinimo erdvė su interaktyviais Kauno istorinės atminties sprendimais. Erdvėje numatytos keičiamos ir nuolatinės parodos, edukacinės veiklos moksleiviams bei kt.

Bendradarbiaujant su meno projektų kuratore dr. Daiva Price bus tęsiamas projektas „Atminties vietos“. Jis rinks kauniečių, su Kaunu susijusių gyventojų prisiminimus, juos fiksuos, sistemins ir dalintis viešojoje erdvėje.

Bibliotekininkai pasakojo, kad Kaunistikos skaityklos istorija siekia 1971 m., kai buvo įkurtas Kauno viešosios bibliotekos Lituanistinės literatūros skyrius. 1975 m. minėtas skyrius pertvarkytas į Kraštotyros-lituanistikos skyrių, dar po kelerių metų jis tapo Kraštotyros skyriumi, kol galiausiai, 1993 m., buvo įsteigta Kaunistikos grupė. 2021 m. ši grupė tapo Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro dalimi.

Pašnekovai akcentavo, kad Kaunistikos skaitykla – vienintelė tokia Lietuvos viešosiose bibliotekose, kurioje sukauptas gausus dokumentų fondas apie Kauną. Paminėję šį faktą jie sutartinai žvilgtelėjo į ypatingąją stalčiukų spintą prie sienos. Tai – informacinius lobius talpinanti kartoteka.

„Daugiau nei 500 tūkst. bibliografinių įrašų turinti kortelinė kartoteka yra unikalus susistemintos informacijos išteklius apie Kauną. Kartoteka nėra suskaitmeninta, tad su joje pateikta informacija galima susipažinti tik atvykus į skaityklą“, – teigė istorikas dr. M. Balkus.

Kartotekoje atsispindi informacija iš leidinių, išleistų iki 2003 m. pabaigos.

„Internete jų nerasi. Joks dirbtinis intelektas tau nepadės surasti šios informacijos niekur kitur – tik čia, mediniuose stalčiukuose“, – akcentavo Kaunistikos grupės vadovas vyriausiasis bibliografas T. Kašėta.

Kaunistikos skaityklos lankytojai domisi įvairia tematika: apie Kauno istoriją (kavines, restoranus, knygynus, įvairias įmones), taip pat pastatų istorija bei architektūra, ieško informacijos apie Kaune gyvenusius asmenis.

„Dauguma užklausų susijusios su tarpukariu (1918–1940 m.) bei sovietmečiu (1944–1990 m.), tuomet gyvenusiais žmonėmis. Sulaukiame užklausų ir iš užsienio, ieškoma informacijos apie Kaune gyvenusius giminaičius, įvairias mieste veikusias įmones ir pan.“, – teigė darbuotojai.

Kaunistikos skaitykloje galima rasti ne tik knygas, bet ir daugiau nei 3,4 tūkst. fizinių vienetų dokumentų fondą lietuvių, anglų, rusų ir kitomis kalbomis bei gauti specializuotą aptarnavimą. Pasak ilgamečio darbuotojo dr. M. Balkaus, besinaudodami Kaunistikos skaityklos informaciniais ištekliais lankytojai parašė ne vieną dešimtį knygų.

„Sudėtingos, kompleksinės užklausos iš bibliografo pareikalauja daug pastangų, atidumo, dėmesio detalėms. Pavykus užklausas sėkmingai atsakyti, apima puikus jausmas, kad patenkintas vartotojas geru žodžiu minės biblioteką ir jos darbuotojus. Kaip sakė viena ilgametė bibliotekos darbuotoja – bibliotekininkas neturi visko žinoti, bet jis turi žinoti, kur reikiamą dalyką surasti. Sugebėjimas efektyviai naudotis įvairiais informaciniais ištekliais – bibliotekos specialisto profesionalumo rodiklis! To ir stengiuosi siekti“, – atviravo dr. M. Balkus.

Kaunistikos grupės darbuotojai ir patys kuria turinį: rengia elektroninį žinyną „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“, kuriame aprašyta daugiau nei 400 žymių žmonių, kitame elektroniniame žinyne „Kaunas: datos ir faktai“ pateikia informaciją apie Kauno istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jame galima rasti daugiau nei 500 svarbiausių Kauno istorijos faktų, yra istorinių Kauno vaizdų galerija, teminiai maršrutai ir kitos įdomybės.

Kaunistikos skaityklos darbuotojai rašo knygas, paminėtinos šios: „Kaunas 1940–1974“ (sud. Elena Stankaitienė ir Chuanas Spitrys, 1979), „Senasis Kaunas“, 1-3 tomai (parengė V. Spitrys ir E. Stankaitienė), „Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija. Virsmas iš tradicinės į kompiuterizuotą biblioteką (1990–2006)“ (parengė M. Balkus) ir naujausia, lengvai skaitoma knyga – „Ąžuolyno biblioteka 1950–2025 m.: pasakojimai apie bibliotekos istoriją“ (sudarytojai dr. M. Balkus ir A. Dičkalnytė).

Ilgametis skaityklos darbuotojas dr. M. Balkus yra išleidęs monografiją „Kaip Kovno tapo Kaunu. Miesto lituanizavimas 1918–1940 m.“. Ateity planuojamas leidinys ir apie Žaliakalnį.

Kaunistikos skaityklos darbuotojai išskyrė kuriamą jaukų, betarpišką ryšį su lankytojais, dažną jų pažįsta, draugiškai pakalbina, o ilgai užsibuvusius retkarčiais net arbata ar kokiu saldėsiu pavaišina.

„Kur kitur dar taip rasi? Tik pas mus!“, – šypsodamasis kalbėjo skaityklos vedėjas T. Kašėta ir tęsė: „Šios skaityklos santykis su skaitytojais šiltas, jaukus. Skaitytojai sugrįžta, padėkoja, būna ir kokį šakotį atneša. Nuostabu, kad čia žmogiškieji ryšiai yra labai svarbūs. Vyksta ne tik aptarnavimas, bet ir mainai, sukasi žinių ratas. Lankytojai pradžiugina ir savo išleistomis knygomis.“

Skaitykla yra gavusi labai vertingų dovanų – kraštotyrininko, muziejininko Prano Juozapavičiaus (1917–1988) ir kraštotyrininko Aleksandro Pleskačiausko (1921–1988) rankraščių rinkinius.

Šiame pastate daug studijų laiko praleidusi S. Grabauskienė irgi džiaugėsi ryšiu su skaitytojais. „Smagu, kad skaitytojai ir gatvėje pasilabina, pasikalbame, kam, kaip sekasi, kaip gyvena, kuriasi bendruomeninis ryšys.“

Anot pašnekovų, bibliotekoje yra daug įsimintinų skaitytojų, kai kurie iš jų bibliotekai yra ne tik padovanoję savo parengtus leidinius, bet ir svariai prisidėję prie renginių bibliotekoje organizavimo.

„Biblioteka tokiems skaitytojams suteikia Garbės skaitytojo vardą, jų ir skaitytojo pažymėjimas kitokios spalvos. Tai – kraštotyrininkas, pedagogas Antanas Vaičius, fizikas, numizmatas prof. Stanislovas Sajauskas, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kuris su biblioteka draugauja daugiau nei 50 metų. Bibliotekoje jis vedė garsiuosius muzikinius antradienius ir trečiadienius“, – pažymėjo dr. M. Balkus. Šiuo metu Ąžuolyno biblioteka turi keliolika Garbės skaitytojų.

Dr. M. Balkui įsimena ir lankytojai, kurie užmena gerą mįslę. Štai kartą vienas atėjo su iš laikraščio iškirpta nuotrauka ir norėjo surasti straipsnį, kuriame ta nuotrauka buvo panaudota.

„Pagal kitapus iškarpos buvusio teksto fragmentą pavyko nustatyti ieškomo straipsnio metus, mėnesį ir dieną“, – džiaugėsi detektyvine istorija dr. M. Balkus.

Beje, gyvai į skaityklą ateinančių skaitytojų per pastarąjį dešimtmetį žymiai sumažėjo, nes daug informacijos buvo suskaitmeninta.

„Bet vis dar ateina patikrinti kartotekų ir gauti nepamainomų Mindaugo rekomendacijų. Mindaugas – mūsų enciklopedija“, – kolegai gerų žodžių negailėjo T. Kašėta.

Vasario mėnesį Ąžuolyno bibliotekoje startavo Kaunistikos klubas. Pirmąja klubo viešnia tapo gidė, žurnalistė, VDU menotyros programos doktorantė, knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Ji nukėlė į tarpukario Kauną, aptarė miesto inteligentiją, modernizmo architektūrą.

Pirmasis Kaunistikos klubo susitikimas sulaukė didžiulio populiarumo, net teko stabdyti besiregistruojančius žmones, mat dėl nedidelių erdvių ir noro užmegzti kontaktą priimama iki 20 narių.

„Penktadienio vakarą dalyviai užpildė visas vietas, dar gerokai iki renginio sustabdėme registraciją. Į klubą atėjo motyvuoti, turintys ne tik ilgametę Kauno patirtį, gyvenantys Kaune, bet ir naujai atsikėlę gyventojai“, – sakė Kaunistikos klubo moderatorius T. Kašėta.

Klube dalyviai kartą per mėnesį susitiks su knygų apie Kauną autoriais, megs kontaktus, gilins žinias apie Kauną, domėsis miesto ateitimi, kurs betarpišką ryšį. Taip pat vyks atsiminimų rinkimas iš gyventojų.

Kovo 12 d. Kaunistikos klube vyks susitikimas su rašytoja Aldona Ruseckaite.

Darbuotojai taip pat kviečia dalyvauti ir kituose bibliotekos renginiuose: ekskursijose po šį tarpukario laikų pastatą, viešose istorikų paskaitose apie miestą „Tylioji Kauno istorija“, kurias Ąžuolyno biblioteka rengia kartu su Kauno kurčiųjų centru, o paskaitos verčiamos į gestų kalbą. Šįmet vyks ir kelios ekskursijos gestų kalba bei bus sukurtas interaktyvus žemėlapis, pritaikytas kurtiesiems.

Pokalbio pabaigoje pašnekovai pasidalina mintimis, kaip kinta Kaunas, juk šio miesto vyksmas – kasdien jų dėmesio centre.

„Miestas gražėja, vasarą jį papuošia gėlės, „pražysta“ net viešojo transporto stotelės, tvarkomos gatvės, plečiamas dviračių tinklas, renovuojami namai, statomi tiltai. Šiuo metu Kaune statomi net trys nauji tiltai. Nuo tarpukario laikų nieko panašaus nėra buvę! Nedžiugina tik, kad mažėja gyventojų: per 30 metų jų sumažėjo daugiau nei 100 tūkstančių. Gal iš lietuviško miesto Kaunas vėl taps daugiataučiu? Tai taps tema naujai knygai“, – kalbėjo dr. M. Balkus.

Kiti darbuotojai išskyrė didėjantį kultūros poreikį.

„Kiek daug Kaune vyksta renginių, ir aukšto lygio! Ekskursijos pilnos žmonių, nors gidų daug, didelė konkurencija; vyksta parodos, renovuojami muziejai. Šito miesto laukia gera ateitis“, – įsitikinęs T. Kašėta.

„Mano paauglystės laikais mieste buvo galima pamatyti daug žmonių su treningais, skustomis galvomis, o dabar to nematyti. Žmonės tapo kultūringesni, labiau išsilavinę, platesnių pažiūrų, tolerantiškesni vienas kitam. Anksčiau teatrai buvo pustuščiai, o dabar – bilietų nerasi! Dabar Kaunui – antras aukso amžius!“, – konstatavo S. Grabauskienė.