Dar 1983 m. Vokietijos mieste Buxtehude, gyvenamosiose vietovėse įvestas 30 km/h greičio ribojimas, vėliau tokį ribojimą įvedė dalis kitų Europos miestų ir ne tik gyvenamosiose zonose, bet ir pačiuose miestuose. Procesą ypač paskatino Europos piliečių iniciatyva: „30km/h – making streets liveable!”, startavusi 2013 m.
Iniciatyvos portalo duomenimis, šiuo metu 30 km/h greitį miesto zonoje įvedusios 15 Europos valstybių 160-yje savivaldybių (tarp jų ir Londonas). Lietuva prie iniciatyvos kol kas nėra prisijungusi.
Įrodyta, kad įvedus šį greitį, vietovėse akivaizdžiai sumažėjo eismo įvykių, išmetamųjų dujų, apie 40 proc. sumažėjo triukšmas. Projekto atstovai teigia, kad eismo srautas tapo pastovus, sumažėjo spūsčių, taip pat padaugėjo vaikščiojančių pėsčiomis, besinaudojančių dviračiais, viešuoju transportu.
Teigiama, kad naujoji greičio riba, būtų itin naudinga, saugesnė vaikams, senoliams, žmonėms su negalia.
Organizacija pateikia animuotą medžiagą, kurioje stengiasi atvaizduoti, jog sulėtinus greitį iki 30 km/h, didelės laiko žalos vairuotojas nepatiria.
Filmuke vaizduojami du vairuotojai: raudonas automobilis juda 50 km/h greičiu (30 mylių/h), o mėlynas 30 km/h (20 mylių/h). Nuvažiavus 1 mylią (1,609 km) matyti, kad greičiau judantis vairuotojas sutaupė tik vieną minutę, tad įvertinus jog tai miesto vietovė, skubėdamas ryškiai greičiau kelionės tikslo nepasieksi.
Komentuoja specialistai
Pasiteiravome kaip šią iniciatyvą vertina eismo saugumo specialistai: Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis bei Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.
– Kokia jūsų nuomonė apie šią Europos gyventojų iniciatyvą?
R. Mikaitis: Atkreiptinas dėmesys, kad 30 km/h greitis Vakarų Europos miestuose dažniausiai taikomas miestų senamiesčiuose bei vidinėse gyvenamųjų kvartalų gatvėse.
M. Katkus: Konkrečiai su Jūsų minima iniciatyva nesame susipažinę, tačiau 30 km/h zonų koncepcija apskritai mums yra gerai žinoma, priimtina ir artima.
– Kaip manote, ar ši Europos gyventojų iniciatyva galėtų būti įgyvendinta Kauno mieste? Kokius pokyčius prognozuojate?
M. Katkus: Mūsų nuomone 30 km/h zonos Kauno gyvenamųjų rajonų gatvėse galėtų ir turėtų būti taikomos, kaip ir kiekviename kitame mieste.
R. Mikaitis: Visose miesto gatvėse tokį greičio apribojimą nebūtų tikslinga taikyti, kadangi greičio mažinimas tuo pat metu mažina gatvės laidumą toje atkarpoje, dėl ko didėtų eismo spūstys. Svarbu išlaikyti gatvių tinklo hierarchiją pagrindinėse miesto gatvėse (B ir C1 kategorijos) didinant eismo laidumą, siekiant, kad pėstieji gatves kirstų tik reguliuojamose bei skirtingų lygių sankryžose. Žemesnės kategorijos gatvėse greitis turėtų būti ribojamas užtikrinant pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą.
– Ar greičio sumažinimas nuo 50 km/h iki 30 km/h pakoreguotų didelį avaringumą Kaune?
M. Katkus: Greitis nuo 50 iki 30 km/h galėtų būti sumažintas žemos kategorijos gyvenamųjų kvartalų gatvėse – taip vadinamose „ramaus eismo” gatvėse. Tai be abejonės sumažintų avaringumą mieste. Reikia paminėti, kad kelio ženklai savaime didelio efekto neduoda – tai turi būti derinama su infrastruktūra.
R. Mikaitis: Kauno miesto eismo saugumo komisija pastarajame posėdyje priėmė sprendimą atsižvelgiant į gyventojų poreikius pageidaujantiems gyventojams leisti riboti greitį iki 30 km/h įsirengiant greičio ribojimo priemones D kategorijos gatvėse. Visa Senamiesčio teritorija Kaune priskirta „Gyvenamajai zonai“ , kurioje galioja 20 km/h greičio apribojimas. Artimiausiu metu komisijoje planuojama svarstyti kitas siūlomas lėto eismo zonas.
– Jūsų siūlymai.
M. Katkus: 30 km/h zonų plėtra tampriai siejasi su miesto gatvių tinklo planavimu. Idealiu atveju miestas turėtų turėti savo greitojo eismo gatves (70-80 km/h, be paprastų perėjų, be nuovažų į kiemus, be automobilių statymo ir pan.), vidutinio eismo kokybės lygio gatves (50 km/h), ir ramaus eismo gatves (30 km/h, daug pėsčiųjų, automobilių statymas ir kt).
Šiuo metu Lietuvoje absoliuti dauguma gatvių yra vidutinio eismo kokybės lygio (50 km/h), kuris teoriškai yra pats avaringiausias.
