Prieš porą savaičių Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo čempionate 18-mečių dešimtkovės rekordą pagerinęs „Kauno maratono klubo“ narys Matas Adamonis antradienį startuos Pasaulio jaunimo čempionate Lenkijoje.
7242 taškus surinkęs jaunuolis neslepia ambicijų dar kartą pagerinti savo rezultatą ir Lietuvos rekordą. Su kauniečiu kalbėjomės apie sportines viltis, planą 2020 metais sudalyvauti olimpiadoje ir daugiakovininko gyvenimą.
Kokie keliami tikslai prieš pasaulio jaunimo čempionatą?
Mano tikslas paprastas, atiduoti visas jėgas ir pasirodyti kaip tik galiu geriau. Trenerė skaičiuoja, kad turėčiau surinkti apie 7300 taškų. Pats skaičiais nematuoju, bet tikiu, kad galiu dar kartą pagerinti savo pasiektą aštuoniolikmečių Lietuvos rekordą. Visgi per varžybas, kai jį pasiekiau pirmą dieną tikrai nesisekė, atrodė, kad jau nieko gero nepavyks padaryti, bet antrą varžybų dieną pasiekiau ne vienos rungties asmeninį rezultatą ir viskas pasisuko į kitą pusę. Tad rezervo pasirodyti dar geriau tikrai yra.
Prieš metus dalyvavote pasaulio jaunių čempionate Kolumbijoje. Tarptautinių varžybų patirties jau turite, ar dėl to ramiau?
Kolumbijoje buvo sunku, didelis laiko skirtumas, klimato sąlygos, o laiko prisitaikyti neturėjome. Tad buvo tikras išbandymas. Nuolat jautėsi nuovargis, bet nepaisant to, rezultatai buvo neblogi, o tokia patirtis tik į naudą. Šiemet bus lengviau. Iš esmės nesikeičia nei klimato sąlygos, nei laikas.
Šiuo metu dar lankote mokyklą, o kokie planai baigus?
Šiuo metu esu įsitikinęs, kad sportuosiu toliau ir gyvenime save įsivaizduoju kaip sportininką. Jau dabar sulaukiau pasiūlymo po mokslų baigimo vykti studijuoti ir toliau sportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Studijuočiau tame pačiame universitete, kurį baigė ir Austra Skujytė.
Ir taip iki olimpiados?
Tikiuosi. Man labai patinka, kad nuo tada, kai pradėjau sportuoti rezultatai gerėja vis palaipsniui, įgyju vis daugiau patirties. Naudinga ir išvykos į tarptautinius čempionatus, turnyrus. Baigęs mokyklą tikiuosi sudalyvauti ir Universiadoje, Pasaulio čempionate ir 2020 metais vasaros olimpiadoje. Liko nedaug laiko, bet tiek aš, tiek trenerė tikime, kad tai yra realu.
O kodėl daugiakovė, o ne kokia kita sporto šaka?
Nes niekas geriau nesigauna (juokiasi). Jei nuoširdžiai, pradinėse klasėse daugiau žaidžiau krepšinį, bet išsikalbėjome su tėvais, kad komandiniame sporte ir krepšinyje nelabai matau savęs ateityje, tad tėvai pasiūlė pasibandyti pas trenerę Indrę Jakubaitytę. O ji iš pradžių daugeliui turbūt siūlo daugiakovę, taip lengviau pamatyti kam sportininkas yra gabus, kas geriau sekasi ir vėliau arba lieka prie daugiakovės, arba pasirenka vieną, dvi šakas ir ruošiasi tik joms. Man asmeniškai tiko visos šakos ir likau prie daugiakovės. Nors mažiausiai mėgstu ilguosius bėgimus, bet ir juos jei reikia galiu išbėgti, tik reikia psichologiškai su savimi kovoti per juos.
Ar sunku vienu metu ruoštis tokiam kiekiui skirtingų rungčių?
Taip įdomiau. Pasikalbant su draugais, kurie tik šokinėja ar bėgioja, jie dažnai tarsi nusiskundžia, kad treniruotės greitai atsibosta, nebeneša tiek džiaugsmo ir norisi kartais pabandyti įvairesnes rungtis. Man šios problemos nekyla. Dažniausiai per daugiakovės treniruotes dėmesį skiriame bendram fiziniam pasiruošimui ir tik tada vyksta treniruotės įvairių rungčių technikai gerinti. Iš esmės per savaitę ar kelias pavyksta išsitreniruoti visas rungtis.
