Didelę smalsuolių grupę vieną 1915-ųjų metų rugpjūčio naktį visai šalia įėjimo į VII-ąjį fortą pasitinka dvi merginos. Jos pažada už simbolinį mokestį, paskutinėmis Pirmojo pasaulinio karo tvirtovės gynybos dienomis, paslapčiomis aprodyti carinės Rusijos pastatytus įtvirtinimus miestiečiams. Tai – ne istorija. Tai – VII-ojo forto muziejaus vykdomos naktinės ekskursijos, stipriai besiskiriančios nuo tradicinių.
Po trumpo pristatymo teko tylomis praslinkti pro miegančius Rusijos sargybinius ir su visais ekskursijos dalyviais atsidurti forto pastatuose. Tuomet sekė netrumpas žygis aklinai tamsiomis ir siauromis įtvirtinimų ventiliacijos šachtomis, kai visą ekspediciją užklupę kariai pakeltu tonu atliko improvizuotą apklausą visiems smalsuoliams. Galiausiai ekskursijos dalyviams teko bėgti pėstininkų pozicija aplinkui griaudint sprogimams bei pamatyti, ką žmogaus kūnui gali padaryti pirmąkart per Pirmąjį pasaulinį karą panaudotos chloro dujos.
Tačiau šis pasakojimas nėra apie ekskursiją. Šis pasakojimas yra apie tai, kuo gali virsti fortų kompleksas, jei atsiranda žmogus turintis tikslą, idėją ir gebantis surasti reikalingų lėšų.
Nors šiam fortui per savo buvimo laikotarpį teko iškęsti nemažai pokyčių (tarpukariu čia veikė Centrinis valstybinis archyvas, Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu – koncentracijos stovykla, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę forte buvo dislokuotas Krašto apsaugos savanorių pulkas), išliko ir nemažai autentiškų detalių.
„Kai pradėjau domėtis Kauno tvirtove ir rašyti apie tai knygas, susiformavo labai stiprus įsitikinimas, jog tik kalbėti apie įtvirtinimus neužtenka. Reikia pradėti kažką daryti, reikia priimti tam tikrus sprendimus, kad tie fortai pradėtų gyvuoti“, – šitaip savo sprendimą 2009-aisiais privatizuoti VII-ąjį Kauno fortą aiškina VŠĮ „Karo paveldo centras“ vadovas Vladimiras Orlovas.
Praėjus 2 metams, 2011 m. savanorių pagalba didelė įtvirtinimų teritorija jau buvo sutvarkyta ir birželio 2-ąją VII-ojo forto muziejus atvėrė duris ir lankytojams. Šiuo metu šis muziejus daugiausiai pastangų skiria edukacinėms programoms, skirtoms vaikų užimtumui.
„Dalis mūsų veiklos yra mokslo populiarinimas. Šiems užsiėmimams yra paskirtas visas dešinysis forto sparnas. Nors tai yra veikla, kuri iš pirmo žvilgsnio nėra niekuo susijusi su tvirtovės istorija, čia vis tiek veikia edukacinė laboratorija, matematikos kabinetas, taip pat visas forto kampas pritaikytas vaikų stovykloms ir jų laisvalaikiui. Mūsų nuomone, ši vieta yra labai tinkama darbui su vaikais ir jei ateityje atsirastų galimybė prikelti dar vieną, du arba tris Kauno fortus, būtų gera idėja nors vieną iš jų padovanoti vaikams“, – atviravo Vladimiras Orlovas.
Galiausiai, šių įtvirtinimų įgula užsiima ir komercine veikla. Tai viena iš nedaugelio istorinių vietų, kurias galima išsinuomoti savo gimtadieniui ar kitų švenčių paminėjimui. Pasak VŠĮ „Karo paveldo centras“ direktoriaus, šių veiklų vykdymas taip pat leidžia džiaugtis, jog VII-ojo forto muziejus jau yra beveik pajėgus save išlaikyti, kuo negali pasigirti labai daug Lietuvoje esančių muziejų.
Visi smalsuoliai, norintys paklaidžioti po netoli Kauno klinikų esantį VII-ąjį fortą, gali jį aplankyti ketvirtadienį – šeštadienį nuo 10 valandos iki 17 valandos, o sekmadieniais muziejus dirba nuo 10 iki 15 valandos.
Taip pat patariame sekti VII-ojo forto feisbuko puslapį, kuriame yra skelbiama informacija apie išskirtines ekskursijas, edukacines veiklas bei tvirtovės teritorijoje vykstančius renginius.
