Pagrindinėje Garliavos gatvėje esanti kebabinė niekada nesiskundė klientų stygiumi, bet kai čia gaminamiems kebabams pagyras pažėrė Andrius Užkalnis – lankytojų skaičius dar labiau šoktelėjo. Šoktelėjo taip, kad dabar maistą gamina ne viena, o jau dvi moterys.
[galerija kiek=”10″]
Viktorija puikiai prisimena tą dieną, kai pas ją kebabą su jautiena ir kiauliena užsisakė maisto žinovas A. Užkalnis.
„Aš jį pažinau, tačiau nieko ypatingo nedariau – paruošiau tokį kebabą, kaip ir visiems. Man visi žmonės lygūs“, – sako Viktorija.
„Kebabas buvo tobulas. Puiki lavašo duona, dosniai įdėta puikios kokybės mėsos, tobulai apskrudusios, ir daržovės buvo traškios, šviežios, nors ir paprastutės. Kandau ir kiekvienas kąsnis man buvo tikra gastronominė palaima: balansuotas, kvapnus, šviežias, karštas. Nieko ne per daug, nieko ne per mažai“, – Viktorijos paruoštą kebabą aprašė A. Užkalnis.
Kelias minutes pasilenkus prie kiosko langelio besišnekučiuojant su maisto ruošėjomis nepastebimai už nugaros susidarė klientų eilutė. Nedidelė, tačiau akivaizdu, kad klientų netrūksta.
Pirštu Viktorija braukia sau per kaklą sakydama.
„Klientų turėjome tiek, o dabar – tiek“, – antroje sakinio dalyje Viktorijos pirštas pakeltas jau virš galvos.
Kioske plušančios moterys sako, kad klientai dažnai užsimena apie perskaitytą A. Užkalnio straipsnį DELFI portale. Kioskelio savinininkas Juozas Striuogys neslepia, kad po straipsnio pardavimai gerokai šoktelėjo. Buvo atvejų, kai per dieną parduodama net iki 300 kebabų. Pagaminti daugiau – tiesiog fiziškai neįmanoma.
„Važiavo visi žiūrėti, kas čia per stebuklas“, – sako J. Striuogys.
Tačiau nemažai klientų daliai teko nusivilti arba apsišarvuoti kantrybe. Ne, ne dėl kebabų kokybės, o išgirdus, kad garsiojo kebabo teks laukti valandą.
