Bendrajame miesto plane numatyto pietrytinio aplinkkelio su tiltu per Kauno hidroelektrinę įgyvendinimo darbai įsibėgėja. Šiuo metu bendrovė „Infraplanas” baigia ruošti poveikio aplinkai vertinimą, o lapkričio mėnesį planuojama surengti viešą detaliojo aplinkkelio plano svarstymą.
„Po Panemunės tilto statybos tai bus kitas svarbus žingsnis Kauno miesto plėtrai. Manome, jog 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje įmanoma pastatyti aplinkelį, kuris padėtų sutaupyti laiko ir pinigų, be to, pritrauktų papildomų investicijų. Šis projektas ypatingai reikšmingas ir dėl 2015 metais į Kauną ateinančios „Rail Baltica” vėžės, būsimo Viešojo logistikos centro. Dar viena svari priežastis – Petrašiūnuose ties Amalių pervaža nuolatos besiformuojančios automobilių spūstys, kurių padėtų išvengti naujasis aplinkkelis. Buvo svarstoma požeminio tunelio įrengimo galimybė, tačiau jis neduotų realios naudos, kamščiai vis tiek neišvengiamai formuotųsi”, – pabrėžė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Prašyčiau Jūsų siūlyti Vyriausybei papildyti Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimu patvirtintą miestų, kurie neturi aplinkkelių, gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo sąraše, įrašant į jį Kauno miesto pietrytinį aplinkkelį (Marijampolės plento ruožas Garliava-Kauno HAE, T. Masiulio g. ir Ateities plento ruožas iki jungties su magistrale A1 Vilnius-Klaipėda). Šis aplinkkelis užbaigtų Kauno miesto savivaldybės teritorijos aplinkkelių žiedą ir taptų IX D transporto koridoriaus atšaka (Kaunas-Marijampolė-Rusijos siena)”, – akcentuodamas pietrytinio aplinkkelio svarbą, į Vyriausybę kreipėsi Seimo narys Jurgis Razma.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, bendrajame miesto plane patvirtinta, jog pietrytinis aplinkkelis taps viena svarbiausių miesto transporto arterijų.
„Tai visiems gerai žinomas ir daugelį metų puoselėtas projektas, kurio detalųjį planą šiuo metu rengia SĮ „Kauno planas”. Žinoma, tokio masto projektai nevyksta greitai, tačiau projektas nestovi vietoje, vyksta nuoseklūs darbai”, – teigė N. Valatkevičius.
„Pietrytinis aplinkkelis perimtų tranzitinių automobilių srautus, šiuo metu važiuojančius vakariniu lankstu, be to, automobiliai, atvykstantys nuo Marijampolės ar nuo Lenkijos sienos, galėtų važiuoti per Ateities plentą”, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.
Anot SĮ „Kauno planas” projektų vadovo Viliaus Paipalo, šiuo metu siunčiama informacija 200 žemės savininkų, kurių žemė ribojasi su aplinkkelio sklypu. Su jais vyks diskusijos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat seniūnijose vyks vieši detaliojo plano svarstymai. Kaip tik šiuo metu bendrovė „Infraplanas” baigia poveikio aplinkai vertinimo analizę, lygiagrečiai vyksta visa eilė kitų paruošiamųjų darbų.
„Šiemet siekiamybė patvirtinti detalųjį aplinkkelio planą, tuomet galėsime ruošti techninius lanksto projektus”, – sakė V. Paipalas. Aplinkkelis planuojamas Kauno miesto savivaldybėje, Petrašiūnų ir Panemunės seniūnijų teritorijose.
