Pastaruoju metu žiniasklaidos dėmesio nestokojantis Kęstutis Petraitis pristatomas kaip su neva įtakinga šeima ir net prokurorais kovojantis teisuolis, tačiau buvę jo bendradarbiai jau seniai laukia, kada jam pačiam iškelta byla pagaliau pasieks teismą. Yra sakoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Panašu, kad norėdamas išvengti atsakomybės dėl, švelniai kalbant, abejotinų sandorių ir iššvaistytų lėšų, kurios siekia daugiau nei milijoną, K. Petraitis įvairiais prasimanymais bando įvelti kitus, su jo veikla niekaip nesusijusius asmenis į jam pačiam iškeltos bylos procesus. Taip jis tiesiog vilkina laiką, klaidindamas žiniasklaidą bando trukdyti objektyviam tyrimui.
O esmė yra ta, kad K. Petraitis pats elgiasi nesąžiningai, nes atidžiau pasižiūrėjus į faktus, tampa akivaizdu tai, kad K. Petraitis ne tik pasisavino jam nepriklausančias bendrovės lėšas, bet tai padarė sudarinėdamas fiktyvias sutartis pats su savimi ir neegzistuojančiais asmenimis.
Dėl šios priežasties Kęstučiui Petraičiui ikiteisminiame tyrime yra pareikštas įtarimas, jog jis, būdamas UAB „Creditum“ direktoriumi, 2006 m. lapkričio 28 d., pats su savimi kaip fiziniu asmeniu Kęstučiu Petraičiu, sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumokėti sau pačiam, kaip fiziniam asmeniui Kęstučiui Petraičiui, 688484,30 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt, 30 ct) už kompiuterinį diskelį – susistemintą juridinių asmenų rinkmeną.
Į paminėtą sutartį Kęstutis Petraitis įtraukė punktą 5.3., pagal kurį UAB „Creditum”, atstovaujama direktoriaus Kęstučio Petraičio, įsipareigojo tam pačiam Kęstučiui Petraičiui, kaip fiziniam asmeniui, sumokėti 350000,00 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) baudą tuo atveju, jeigu UAB „Creditum” atsisakytų pirkti iš Kęstučio Petraičio, kaip fizinio asmens, kompiuterinį diskelį – susistemintą juridinių asmenų rinkmeną.
Šiuo punktu, UAB „Creditum“ direktorius Kęstutis Petraitis privertė bendrovę pirkti iš fizinio asmens Kęstučio Petraičio kompiuterinį diskelį. Priešingu atveju, bendrovės direktorius Kęstutis Petraitis privalėtų fiziniam asmeniui Kęstučiui Petraičiui sumokėti 350 000, 00 litų baudą. Šiukštu, net nemėgink direktoriau Kęstuti Petraiti nepirkti iš Kęstučio Petraičio kompiuterinį diskelį – kaip mat sumokėsi Kęstučiui Petraičiui 350 000 litų baudą.
Pažymėtina, kad UAB „Creditum“ direktorius Kęstutis Petraitis buvo vienintelis asmuo įmonėje, kuris turėjo priėjimą prie įmonės pinigų esančių banke ir kasoje ir visus atsiskaitymus vykdė pats su savimi savo nuožiūra. Kas galėtų paneigti, jog tokiu būdu buvo uždengiami iš kasos paimti grynieji?
Kitas įtarimas, pareikštas Kęstučiui Petraičiui ikiteisminio tyrimo metu, yra tai, kad jis 2010 m. vasario 24 d. tikslinės paskolos sutartimi vienasmeniškai suteikė paskolą sumoje 170000 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių eurų), arba pavertus į litus – 586976,00 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt šeši litai) Estijos piliečiui, fiziniam asmeniui Mati Uras, paskolos grąžinimo terminą nustatant net iki 2013 m. vasario 24 d. be jokių garantijų ir priemonių, užtikrinančių, jog paskola bus grąžinta.
Kaip vėliau paaiškėjo, sandoryje įvardinto asmens (Mati Uras) nei Lietuvoje, nei Estijoje niekam nepavyko iki šiol surasti.
Pažymėtina ir tai, kad šios paskolos sutarties 4 punkte yra numatytos visiškai abstrakčios ir nenaudingos UAB „Creditum” sąlygos, pagal kurias, vadovaujantis šios sutarties 6.2. punktu grąžinama paskolos suma mažinama „verslo organizavimo išlaidomis”, tokiomis, kaip Estijos Respublikoje esančios skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų rinkos ištyrimas, išsiaiškinimas ir paruošimas teisinės bazės naujo juridinio asmens steigimui pagal Estijos Respublikoje galiojančius įstatymus, ir pan.
Be to, bendrovės direktorius Kęstutis Petraitis 2010 m. vasario 24 d. tokiu būdu sudarydamas tikslinės paskolos sutartį, iš anksto apsidraudė jog ji negalėtų būti nutraukta. Tai patvirtina jo paties pasirašytas 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. R-0813-1, kuriame Kęstutis Petraitis rašo, kad „/…/ vienašališko sutarties nutraukimo atveju tikėtina, kad paskola nebūtų sugrąžinta, arba jos grąžinimas būtų komplikuotas, kadangi sutartyje tai nėra detaliai aptarta”. Taigi, pasirašydamas šią sutartį, Kęstutis Petraitis sąmoningai ne tik nepareikalavo jokių garantijų, bet ir sudarė galimybę apskritai negrąžinti paskolos tokiu atveju, jeigu kas nors jo vienašališkai sudarytą sutartį panorėtų nutraukti.
Šiuo pagrindu Kęstučiui Petraičiui pareikšti įtarimai dėl UAB „Creditum“ piniginių lėšų iš viso 1275460,30 Lt (vienas milijonas du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt litų, 30 ct) pasisavinimo ir iššvaistymo.
Pažymėtina, kad paminėtuose sandoriuose, kuriais buvo pasisavinta ir iššvaistyta 1275460,30 Lt UAB „Creditum” piniginių lėšų, yra nurodytos konkrečios datos – 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2010 m. vasario 24 d., vienintele UAB „Creditum” akcininke buvo Genovaitė Zaksienė. Genovaitė Zaksienė yra Kęstučio Petraičio mama ir ji davė sutikimą šiems sandoriams. Todėl vertinant Kęstučio Petraičio pasisakymus ir rašinius spaudoje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sandoriuose, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Kęstučiui Petraičiui pareikšti įtarimai, nedalyvavo jokie pašaliniai asmenys, o tik vienos šeimos nariai – sūnus Kęstutis Petraitis ir mama Genovaitė Zaksienė. Tai patvirtino pats Kęstutis Petraitis, 2012 m. gegužės 20 d. rašte, adresuotame UAB „Creditum”, pažymėdamas, kad „/…/ šiam sandoriui sudaryti buvo gautas vienintelio akcininko pritarimas”, pripažindamas, jog paminėtų sandorių sudaryme ir „palaiminime” dalyvavo tik jis pats ir jo mama Genovaitė Zaksienė, tuo metu buvusi vienintele UAB „Creditum” akcininke.
Štai kaip atitinka tikrovę ir ko verti spaudoje nuolat kartojami Kęstučio Petraičio teiginiai apie tai, kad UAB „Creditum” tuo metu buvo valdoma kitų asmenų (Garbaravičių) per kitus juridinius asmenis. Savaime suprantama, kad ši byla su visais buvusio bendrovės direktoriaus Kęstučio Petraičio teiginiais būtų nukeliavusi į teismą. Deja – …
Tačiau tenka pažymėti, kad vos ėmus Kęstutį Petraitį ginti Algimantui Kliunkai, (buvusiam Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui) ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo paimta iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, pareiškusio įtarimus Kęstučiui Petraičiui, ir perduota kitai tarnybai (FNTT).
Vėliau buvo pakeistas ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras Ovidijus Vasiliauskas, o ikiteisminis tyrimas buvo apkrautas nesibaigiančiais Kęstučio Petraičio pareiškimais ir skundais, reikalaujant tirti aplinkybes, visiškai nesusijusias su Kęstučiui Petraičiui pareikštais įtarimais. Nepavykus iškeltos bylos tokiu būdu „numarinti” Kaune, į Kęstučio Petraičio skundų nagrinėjimo procesą buvo įtraukti jo gynėjo bendradarbiai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, o viso to pasėkoje byla dėl didelės vertės turto – UAB „Creditum“ piniginių lėšų sumoje 1275460,30 Lt pasisavinimo ir iššvaistymo, tiesiog neperduodama teismui.
Vilkinant procesą, pradėtos gvildenti aplinkybės, visiškai nesusijusios su šia nusikalstama veika ir taip siekiama, jog byloje, iškeltoje dėl labai konkrečių nusikalstamų veikų – dviejų sandorių, kuriais buvo pasisavinta ir iššvaistyta 1275460,30 Lt (vienas milijonas du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt litų, 30 ct) UAB „Creditum“ piniginių lėšų, būtų tiriami visų Lietuvos piliečių, turinčių pavardę Garbaravičius, per kelis dešimtmečius sudaryti sandoriai, nieko bendro neturintys su K. Petraičio veikla.
Be jokios abejonės, šiuo metu tai yra bene vienintelis būdas Kęstučiui Petraičiui išvengti atsakomybės už labai konkrečias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios yra daugiau nei akivaizdžios.
Žiniasklaidą turėtų sudominti informacija apie Kęstutį Petraitį, kaip bendrovės direktorių, bendrovės lėšomis perkantį iš savęs Kęstučio Petraičio kompiuterinį diskelį ar suteikiantį paskolą neegzistuojančiam žmogui, visa tai tik mamai leidus. Ir už 1 275 460, 30 litų.
Kol kas šie faktai viešosios erdvės nepasiekė. Jei ir toliau šiam asmeniui vienašališkai bus suteikiama tribūna skleisti jam patogias iš piršto išlaužtas versijas, taip atitolinant jo paties bylos tyrimą, K. Petraitis tuo tikrai pasinaudos, kaip jau yra pasinaudojęs bendrovės pinigais.
Akivaizdu, kad Kęstučio Petraičio advokato Algimanto Kliunkos pastangomis šiai bylai dėl UAB „Creditum“ piniginių lėšų sumoje 1275460,30 Lt (vienas milijonas du šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt litų, 30 ct) pasisavinimo ir iššvaistymo neleidžiama pasiekti teismo.
Reikia tikėtis, kad kol kas.
Karolina Rusytė
Užsakymo Nr. 0019
