Po naujausios žinios – šokiruojantys aukų liudijimai: gal reikia visur iškabinti jo nuotrauką

Praėjusią savaitę paskelbta žinia, kad iš Pravieniškių kalėjimo į laisvę lygtinai paleistas dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys, sukėlė šoką jo aukoms. „Praradau pasitikėjimą valstybe: iki šiol buvo viešai deklaruojama, kad tokie nusikaltėliai kaip jis bus izoliuoti ir kalės nuo A iki Z, bet dabar suprantu, jog taip nėra. Bijau jį sutikti“, – teigė vienas seksualinę prievartą patyręs vaikinas.

„Manau, kad jis yra pavojingas, bet dabar, kaip suprantu, gali laisvai vaikščioti kur tik panorėjęs ir vėl tykoti naujų aukų – gal reikia Kaune visur iškabinti plakatus su jo nuotrauka?“ – antrino kitas vaikinas, kuris iki šiol negali pamiršti kaip reikiant jo gyvenimą pakeitusios pažinties su jaunimo mentoriumi.

O štai laisve besimėgaujantis R. Jakštys Delfi.lt teigė, kad yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą. „Gyvenu dorą gyvenimą, o kriminalai ir visos nesąmonės man neįdomios“, – sakė R. Jakštys. Jis taip pat pridūrė, kad yra nutaręs nebebendrauti su žurnalistais, todėl daugiau komentarų nepateiks.

Nors praėjo nemažai laiko po R. Jakščio įvykdytų nusikaltimų prieš nepilnamečius, jo aukos jaučiasi taip, tarytum baisūs įvykiai būtų nutikę ką tik: ilgą laiką jie patys bandė slėpti ir net sau meluoti, jog nieko neatsitiko, o kai vėliau prabilo ir kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus prašydami pagalbos, užsitęsė tiek ikiteisminis tyrimas, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme.

Net tada, kai R. Jakštys pagaliau buvo įkalintas, seksualinį smurtą patyrę nukentėjusieji negalėjo atsikvėpti – įvairios žiniasklaidos publikacijos, kuriose buvo pasakojama apie kalėjime nusiskundimus reiškiančio nuteistojo iškeltas bylas prieš valstybę, nemaloniai primindavo itin skaudžias patirtis.

„Turbūt taip ir nesugebėsiu jo pamiršti visą likusį savo gyvenimą“, – sunkiai rinkdamas žodžius prisipažino nuo R. Jakščio nukentėjęs vaikinas.

Jis neslėpė, kad praėjusi savaitė, kai sužinojo, jog ir taip per švelnia bausme nuteistas R. Jakštys buvo lygtinai paleistas į laisvę, buvo viena sunkiausių jo gyvenime.

Slogi atmosfera tvyro ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre (KOPŽI), kurio darbuotojai ilgą laiką bendravo su jaunuoliais, nukentėjusiais nuo R. Jakščio, bei tų jaunuolių artimaisiais: teikė jiems psichologinę paramą, įkalbinėjo netylėti ir pranešti teisėsaugai apie patirtą prievartą, samdė aukoms brangiai kainuojančius advokatus.

„Iš aukų – labai didelis nusivylimas, joms sunku suprasti, kas įvyko, o ir mes esame suglumę – valstybė vėl nustūmė aukas į nuošalį, o juk seksualiniai nusikaltimai yra kone patys pavojingiausi, jie griauna žmonių gyvenimus, ne visiems pavyksta pamiršti traumuojančias patirtis, jos palieka ilgalaikius emocinius ir psichologinius randus“, – prisipažino KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė.

Anot jos, „seksualinių prievartautojų bendruomenė Lietuvoje švenčia pergalę“ – nuo šiol jie galės išeiti į laisvę ir neatlikę visos bausmės.

„Pradedamas įgyvendinti karščiausias šių nusikaltėlių troškimas – išnykti minioje, tapti nepastebimiems, tarsi nieko labai baisaus nepadariusiems, – sakė ji. – Apmaudu, jog niekam neįdomi aukų ir jų artimųjų nuomonė. Dabar iš teisėjų, kriminologų, advokatų sklinda žinutė, tarsi čia aukos susimokė ir atėmė iš savo prievartautojų laisvę ir gyvenimo prasmę.“

Seksualinę prievartą patyrusioms aukoms pagalbą teikiančios organizacijos vadovė drąsiai sako, kad valstybė demonstruoja savo bejėgiškumą, nes nusikaltėlių net nebando perauklėti ar pakeisti įkalinimo įstaigose. „Jeigu bausmių atlikimo sistema yra arti griūties, kodėl išeities ieškoma nukentėjusiųjų sąskaita? – klausė K. Mišinienė. – Ar ne ironiška, kad Konstitucinis Teismas priėmė šį gėdingą nutarimą, gavęs kreipimąsi iš asmens, jau du kartus teisto dėl seksualinės prievartos prieš vaikus, o šiuo metu nagrinėjami skundai trečioje byloje.

Nors absoliuti dauguma organizacijų, specialistų, dirbančių su vaikais, „išmintingai“ tyli, tačiau pasekmes netrukus pajusime mes visi.“ Nuo šiol seksualiniai nusikaltėliai į laisvę galės išeiti net neatlikę visos įkalinimo bausmės, todėl KOPŽI vadovė vėl nori priminti, kad būtina įkurti seksualinių nusikaltėlių registrą, kuris galėtų veiksmingai prisidėti užkardant nusikaltimus.

„Belieka skausmingai atsidusti, kad nieko nedarome, nors pas kaimynus lenkus dar 2017 metais vienas teisėjas inicijavo Seksualinių nusikaltėlių registrą: jis sugebėjo įtikinti kolegas ir visuomenę, kad tokia priemonė reikalinga“, – teigė K. Mišinienė.

Pravieniškių kalėjimo, kuriame R. Jakštys kalėjo dėl seksualinio smurto prieš nepilnamečius, vartai nuteistajam atsivėrė po Konstitucinio Teismo sprendimo – dar birželį jis tenkino individualų skundą ir pripažino, kad iki šiol Bausmių vykdymo kodekse galiojęs absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą vaikus nuskriaudusiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja konstituciniam valstybės principui.

Savo sprendime Konstitucijos sergėtojai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas kuo veiksmingiau apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir atsižvelgdamas į tai, kad bausmė skiriama ne vien tam, jog nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas, bet ir siekiant koreguoti jo elgesį, turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą nuteistų asmenų resocializacijos modelį, motyvuojantį nuteistuosius keistis ir sudarantį jiems sąlygas sugrįžti į visuomenę ir gyventi joje nebenusikalstant.

Nesudarius sąlygų nuteistų asmenų resocializacijai, nebūtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas – veiksminga asmens ir visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėslų.

„Viena iš svarbių priemonių, leidžianti nuteistam asmeniui pasirengti teisėtais būdais ir priemonėmis siekti gyvenimo tikslų, yra lygtinis paleidimas“, – pabrėžė Konstitucinis Teismas.

„Nustatydamas teisinį lygtinio paleidimo reguliavimą, įstatymų leidėjas turi laikytis konstitucinio proporcingumo principo ir neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Taigi įstatymų leidėjas gali atsižvelgti į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir tam tikrus nusikaltimus padariusiems asmenims nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą negali lemti vien tik asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai rūšiai, netaikant individualaus vertinimo ir visiškai neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas bei pažangą, rodančią mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką.“

Anot teisėjų, įtvirtintu teisiniu reguliavimu seksualiniai nusikaltėliai nėra skatinami keisti savo elgesio ir daryti pažangos, ir taip apsunkinama šių asmenų reintegracija į visuomenę atlikus bausmę, nesudaroma sąlygų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

„Šių asmenų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų pasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikui, netaikant probacijos tarnybos vykdomos priežiūros ir lygtinio paleidimo sąlygų, ne tik nepilnamečių, bet ir visos visuomenės saugumui yra palankus mažiau nei kontroliuojamas, individualiu vertinimu pagrįstas jų grįžimas į visuomenę, taikant lygtinį paleidimą.“

Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad lygtinis paleidimas turi būti organizuojamas taip, kad nuteistojo resocializacijos ir reintegracijos tikslai būtų suderinti su veiksminga nukentėjusiųjų ir visuomenės apsauga nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Šį Konstitucijos sergėtojų sprendimą labai sunku suprasti nuo R. Jakščio nukentėjusiems jaunuoliams. Vienas jų prisipažino, kad, išgirdęs žinią, jog jį nuskriaudęs nusikaltėlis jau išleistas į laisvę, net bijojo išeiti iš namų, o paskui pradėjo ieškoti atsakymų, kodėl taip nutiko.

Net pirmą kartą apsilankė Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir perskaitė teisėjų sprendimą, bet jis buvo „toks sudėtingas, parašytas teisine kalba, kad prireikė daug laiko suprasti, kodėl jie taip pasielgė“.

„Nežinau net, ką ir sakyti. Bjauru, – paklaustas, kaip vertina žinią, kad R. Jakštys lygtinai išleistas į laisvę, sakė dabar jau pilnametystės sulaukęs vaikinas. – Maniau, kad čia jau viskas aišku, bet jis vėl visus apgavo. Kaip ir tada, kai žadėjo mums atskleisti kažkokias formules, kaip tapti įtakingiems, kaip padaryti karjerą...“

Ir netikėtai jis nutilo. Bet po ilgos pauzės ir jau, atrodo, apsvarstydamas kiekvieną žodį, tęsė: „O iš tikrųjų tai visada jis norėjo tik vieno. Jo smegenys tik apie tarpkojį galvoja. Nesuprantu, kaip žmonės gali būti akli, kaip galima to nematyti...“

Kalbėti apie tai, ką patyrė, jam iki šiol labai sunku. Net gėda, net ir suvokiant, kad apie tai, kas nutiko, žino vos keletas artimiausių žmonių.

„Labai nenorėjau tų teismų, net kai paskambino iš policijos pirmą kartą, melavau, kad nieko neatsitiko, sakiau, jog jis nelindo prie manęs, – sakė nukentėjusysis. – Neįsivaizdavau, kaip apie tai reikės kalbėti, kaip mamai reikės paaiškinti. Buvo taip gėda, jaučiausi išdurtas, silpnas, nešvarus, kaip šūde išsivoliojęs, o atsiplauti neišeina. Labai kaltinau save, galvojau, kodėl aš, kodėl man taip atsitiko. Labai gailėjau mamos, kai viskas jau išaiškėjo, ji visą laiką verkė... Bet paskui ji palaikė mane, nesmerkė, mačiau, kad skaitė internete apie R. Jakštį, bet manęs niekada nieko neklausė... Nežinau, gal taip ir geriau, o gal ir norėčiau, kad ji paklaustų, o aš pagaliau galėčiau išsipasakoti. Ir bandyti tą purvą nuo savęs nusiplauti.“

Panašiai jaučiasi ir kitas vaikinas, taip pat negalintis suprasti, kodėl seksualiniai nusikaltėliai negali būti kalinami tiek, kiek paskyrė teismas.

„Kam tuomet skiriamas kalėjimas, jeigu į jį vos tik patekęs jau gali laisvai vaikščioti laisvėje?“ – ironizavo jis. „Buvau nuėjęs į savo buvusią mokyklą, kur pirmą kartą pamačiau R. Jakštį, ir sutikau savo auklėtoją, – kalbėjo jis. – Užsiminiau apie R. Jakštį, sakiau: mokytoja, matote, kaip viskas baigėsi, o juk jūs mus skatinote, kad būtume kaip R. Jakštys, nes jis tiek daug pasiekė... Rodėte mums jį kaip pavyzdį, o kur jis dabar? Nesakiau, kad nuo jo nukentėjau, bet ji gal ir suprato... Tada ji tik nuleido galvą, bet vis tiek ėmė gintis: sakė, iš kur mes galėjome tada žinoti, juk ant kaktos žmogui neparašyta, koks jis yra iš tikrųjų... Ir dar pridūrė, kad „išmokai galvoti savo galva“... Supratau, jog kaltų nėra, kad R. Jakštys vaikščiojo po mokyklas ir visur buvo vaizduojamas kaip herojus.“

Vaikinas stebėjosi, kad mokytoja „perėjo į puolimą“, o juk galėjo žmogiškai pasikalbėti ar atsiprašyti dėl to, kas nutiko. „Net pasijutau kaltas, kad apie tai su ja kalbėjausi“, – pridūrė jis.

Sprendimas paleisti R. Jakštį į laisvę iš kalėjimo, neatlikus visos bausmės, nemaloniai nustebino ir kitą nuo jo nukentėjusį, taip pat dabar pilnametystės jau sulaukusį vaikiną.

„Kodėl tokiems žmonėms kaip R. Jakštys visada sekasi? – negalėjo suprasti nukentėjusysis. – Jis ir teisme daug melavo, jis yra gudrus kaip velnias, visus sugeba apkvailinti. Manote, jis gailėjosi? Nė trupučio. Manau, kad jis nekenčia tų, kurie prieš jį liudijo. Gal bandys ir keršyti, bet aš jo nebebijau, jau nebesu tas vaikas, kuris drebėdavo, kai jis... Manau, jis yra ligonis, visą laiką bandė mums įteigti, kad esą mes patys į jo kelnes lindome, kad mums patiko, vis kartojo, jog reikia išeiti iš savo komforto zonos ir panašiai... Ir ką tada, būdamas vaikas, galėjau jam pasakyti?“

Nukentėjusysis neslėpė, kad net bijo pagalvoti, ką darytų, jeigu netikėtai gatvėje ar parduotuvėje sutiktų jį nuskriaudusį jaunimo mentorių.

„Norėčiau, kad kiti vaikai ar paaugliai būtų apsaugoti nuo šito žmogaus, – sakė jaunas vyras. – Jis užklumpa netikėtai, kai to visai nesitiki, jis sulaužo tau gyvenimą ir nueina sau, toks lyg nepakaltinamas... Nebejaučiu jam neapykantos, bet manau, kad jis yra pavojingas. Gal reikia Kaune visur iškabinti plakatus su jo nuotrauka? Realiai reikia kažką daryti, nes tokie žmonės kaip jis niekada nesustoja.“

Ir jis teisus – R. Jakštys nusikaltimus darė ir tada, kai jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kai jam net buvo uždrausta artintis prie nepilnamečių, o kai teisme buvo nagrinėjama viena iš jam iškeltų bylų, ciniškai tyčiojosi iš savo aukų ir aiškino, kad su visais nepilnamečiais seksualinio pobūdžio veiksmai esą vyko „abipusiu susitarimu“.

Tačiau aukų liudijimai atskleidžia kitą realybę – tai, ką vaikai patyrė bendraudami su R. Jakščiu, mažų mažiausiai šokiruoja.

R. Jakštys organizuodavo tarptautines stovyklas vaikams, nepilnamečiams, ir žadėjo vos ne tikrų tikriausius stebuklus. Jis prisistatydavo kaip kone gimęs po laiminga žvaigžde, net girdavosi, su kuriomis Lietuvos garsenybėmis bendrauja.

Pirmoje byloje viešajai įstaigai „Mokinio karjera“ vadovavęs R. Jakštys prisipažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius. Kitoje byloje veiksmas vyko ne tik užsienyje esančiuose nebrangiuose viešbučiuose, bet ir jo nuomojamame bute Kaune.

Tiesa, R. Jakštys jaunuoliams girdavosi, kad butas priklauso jam – savo aplinkai ir net visuomenei jis stengėsi sudaryti itin turtingo jaunuolio įspūdį, net didžiuodamasis sakydavo, jog bendradarbiauja su pasaulinėmis kompanijomis, patikliems paaugliams žadėdavo, kad šie galės tapti garsiomis žvaigždėmis ir filmuosis kompanijos „Netflix“ kuriamuose filmuose.

Galbūt dėl to juo tikėjo daugelio Lietuvos mokyklų mokytojai, sudarydavę sąlygas R. Jakščiui bendrauti su tūkstančiais paauglių. Tyrimo metu išaiškėjo, kad vis dėlto kai kurie pedagogai įtarė, jog „Mokinio karjeros“ vadovas nėra toks, kokį bando vaizduoti: vienos Kauno mokyklos mokytoja, drauge su kolegėmis ir nepilnamečiais vykusi į R. Jakščio suorganizuotą ekskursiją po Varšuvą, teisėsaugos pareigūnams prisipažino, kad Lenkijoje R. Jakštys kitaip žiūrėjo į nepilnamečius ir net bandė įvesti tvarką.

„Viešbutyje jis pasakė, kad užtikrins tvarką, turi raktus nuo visų kambarių ir gali į juos užeiti patikrinti vaikų, – kalbėjo viena pradinių klasių mokytoja. – Su tuo kategoriškai nesutikome – pasakėme, kad būtent mes atsakome už vaikus ir kad jis net nebandytų to daryti.“

Pedagogė prisipažino, kad tądien jai „širdyje buvo kažkaip neramu“, todėl vakare, kai vaikai nuėjo į savo kambarius miegoti, ji pasiėmė kėdę ir atsisėdo viešbučio koridoriuje.

Kitos dienos popietę iš savo sūnaus, kuris taip pat vyko į ekskursiją, moteris išgirdo neįtikėtiną pasakojimą: „Po ekskursijų nuėjome į makdonaldą, kur organizatoriai kalbėjo apie homoseksualumą ir žiūrėjo, kaip vaikai į tai reaguoja.“

Po dieną vykusių ekskursijų, kai nepilnamečiai ir pedagogai vėl grįžo į tą patį viešbutį, R. Jakštys paaugliams pasiūlė suorganizuoti naktinę ekskursiją po Varšuvą – „be mokytojų“. Tačiau nepilnamečiai nutarė niekur neiti, o kai jau po vidurnakčio mokytoja nuėjo patikrinti, ar jai prižiūrėti patikėti vaikai jau miega, kambaryje, kuriame buvo apsistoję keturi berniukai, aptiko R. Jakštį.

„Jis teisinosi, kad ką tik atėjo, nes labai garsiai buvo žiūrimas televizorius, – sakė pedagogė. – Tada jam pasakiau, kad televizorius net neįjungtas, o jis ėmė aiškinti, jog atėjo patikrinti, ar vaikai nevartoja alkoholinių gėrimų. Aš jam pasakiau „lauk iš čia“, o kai išėjo į koridorių, jis man ir kolegei pasakė, kad buvo žadėjęs vaikus prižiūrėti, o mes turėjome miegoti.“

Moteris tikino, kad nuo R. Jakščio sklido alkoholio kvapas, be to, tą vakarą nuo alkoholio buvo apsvaigę ir kiti organizatoriai. „Tik kai grįžome namo į Lietuvą man sūnus papasakojo, kad tą vakarą, kai vaikai buvo R. Jakščio kambaryje, jis siūlėsi padaryti masažą, o kai aš atėjau į kambarį, jis vienam berniukui glostė koją“, – sakė mokytoja.

„Kai mes jau važiavome namo ir pakeliui trumpam sustojome, renginio organizatoriai ėmė mums grasinti, kad mes visą kelionę terorizavome vaikus, neleidome jiems atsipalaiduoti, sakė, jog jie turi labai daug pažinčių ir galių, todėl mes toliau mokykloje nebedirbsime“, – kalbėjo kita ekskursijoje dalyvavusi mokytoja.

Deja, nei ji, nei kita į ekskursiją vykusi pedagogė nepasidalijo kilusiais įtarimais su teisėsaugos pareigūnais, nors galbūt taip būtų pavykę apsaugoti vaikus, kurie jau tuo metu buvo patekę į R. Jakščio pinkles.

Be to, paaiškėjo, kad jau tada mentoriui buvo draudžiama bendrauti su vaikais – kaip tik todėl jis atsisakydavo fotografuotis bendroms nuotraukoms, o teisindamasis, kodėl taip elgiasi, užsiminė, jog dėl to gali turėti labai didelių nemalonumų.

Vis dėlto tai, kas vyko ekskursijoje Lenkijoje, tėra tik lašas jūroje – galybėje šiurpą keliančių epizodų, apie kuriuos papasakojo baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai.

Vienas jų pareigūnams prisipažino, kad su R. Jakščiu artimai susipažino visiškai netikėtai – vieną dieną telefonu į „Snapchat“ gavo žinutę su prabangiame automobilyje sėdinčio vaikino nuotrauka.

„Man rašiusį vaikiną pažinau – žinojau, kad jis važinėja po mokyklas ir skaito paskaitas apie verslumą, – sakė 15 metų tuo metu turėjęs jaunuolis. – Jis man pasiūlė darbą, bet tuo metu negalėjau sutikti, norėjau pasitarti su tėvais.“

Kol tėvai svarstė, ar leisti sūnui laisvalaikiu užsidirbti pinigų, R. Jakštys ir toliau bendravo su nepilnamečiu – siuntė jam savo nuotraukas, ėmė klausinėti apie „bokserius“.

Berniukas nieko nesuprato – manė, kad mentorius kalba apie bokso pirštines, bet vėliau, kai šis jam atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo nufotografuota, kaip jis savo ranką laiko ant lytinius organus dengiančių apatinių kelnaičių, suprato, kas iš tikrųjų yra tie „bokseriai“.

„Jis prašė, kad ir aš atsiųsčiau jam tokią nuotrauką“, – sakė paauglys, tada dar net nesuvokiantis, kokių tikslų turi garsusis mentorius. Kai tėvai davė leidimą dirbti, R. Jakštys paauglį pakvietė į, kaip pats sakė, savo globėjos, kuri tada esą buvo išvykusi, namus.

„Namuose buvo dar keli jaunuoliai. Mes dėliojome čekius dėl kažkokių mokesčių“, – pasakojimą tęsė jis, o tada paminėjo, kad dar tą pačią dieną sulaukė išskirtinio R. Jakščio dėmesio.

„Tada jis mane nusivedė į kitą kambarį ir ėmė glostyti. Labai išsigandau, klausiau „Ką tu darai?“, o jis atkirto, kad nieko blogo nedaro“, – teisėsaugos pareigūnams kalbėjo nepilnametis.

Toks atvejis buvo ne vienintelis. Vėliau jis su R. Jakščio organizuota grupe vyko į ekskursiją Lenkijoje. Nepilnametis prisipažino nenorėjęs į ją važiuoti, bet nedrįsęs atsisakyti, nes į namus atvažiavęs mentorius prašė leisti jį išvykti į artimąjį užsienį.

„Toje kelionėje jis kalbėjo apie prostitutes, net siūlė jų užsakyti, kad galėčiau pavirsti tikru vyru“, – sakė 15-metis. Jo teigimu, kelionės metu R. Jakštys taip pat lįsdavo bučiuotis, o vieną naktį bandė suartėti, bet paauglys jį atstūmė ir pasakė, kad tai nenormalu.

Akivaizdu, kad šiuo paaugliu mentorius buvo taip susižavėjęs, jog nenorėjo paleisti iš akiračio ir net vadindavo savo broliu, o kai nebūdavo šalia jo, siųsdavo žinutes su širdelėmis. Kartą, kai R. Jakštys vėl pabandė suartėti su nepilnamečiu, šis ne juokais supyko ir pažadėjo nutraukti bet kokius ryšius. O tada sulaukė tikro „spektaklio“.

„Jis ėmė atsiprašinėti, pradėjo verkti, pasakojo, kad serga sunkia liga, liko nedaug gyventi, jau buvo komos būsenos, gulėjo su lašelinėmis ir aparatais, tačiau aš tuo nelabai tikėjau“, – aiškino gerai mentorių pažinojęs paauglys.

Jo teigimu, vėliau, kai jis grįžo į savo namus, iš R. Jakščio sulaukė žinutės – rašė, kad jį myli, prašė apie tai, kas įvyko, nepasakoti tėvams.

„Jis sakė, kad dirbo mafijoje, jam buvo labai sunku išsisukti, jis taip pat papasakojo, kaip susidorotų su tuo, kuris prieš jį ką nors turėtų, kad nutrauktų rankas, išsukinėtų pirštus, išrautų dantis, – siaubingą realybę atskleidė nepilnametis. – Buvau labai išsigandęs, bet jis patikino, kad mano šeimai taip neatsitiks.“

Nežinia, kas tuo metu dėjosi paauglio galvoje, bet vėliau R. Jakštys jam pateikė išskirtinį pasiūlymą – galimybę dalyvauti „Erasmus“ programoje. Bet buvo viena sąlyga – nepilnametis turėjo gyventi savo mentoriaus namuose, nes organizatoriai neva reikalavo, kad jis turėtų savo vadovą.

Tai buvo dar vieni spąstai: kai paauglys apsigyveno R. Jakščio namuose, šis jo nepaliko ramybėje net tuo metu, kai vaikas ruošdavo pamokas. Mentorius savęs nevaržė ir tuo metu, kai į namus atvykdavo jo draugų: „Aš ruošdavau pamokas, o jie žiūrėdavo filmus su keiksmažodžiais.“

„Buvo atvažiavęs toks žurnalistas iš Vilniaus. Jis yra gėjus. Jie žiūrėdavo pornografinius filmus per televizorių, man taip pat rodė, bet aš nežiūrėjau. Taip buvo du kartus“, – tikino jis ir prisiminė, kaip R. Jakštys sakydavo, kad tokius filmus privalu žiūrėti, nes reikia sužinoti, „kaip viskas vyksta ir ką užaugus reikės daryti sekso metu“.

Maždaug pusantro mėnesio R. Jakščio namuose gyvenęs paauglys nebežinojo, ką daryti, o norėdamas apsaugoti savo šeimą net bijojo pasikalbėti su tėvais: „Išeiti labai bijojau, nes jis man grasino, kad susidoros, sakė, jog pasamdys žudiką, kuris susidoros su manimi ir mano šeima.“

Per apklausą paauglys net apsiverkė – sakė, kad labai bijojo dėl grasinimų, ir paminėjo, kad juo buvo manipuliuojama net pasitelkus peilį: R. Jakštys esą braižydavo juo sau per rankas.

„Kartą, kai važiavome automobiliu, mačiau, kaip jis iš nervų išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kiti automobiliai tuo metu važiavo tiesiai priešais mūsų automobilį, galvojau, kad viskas jau baigta“, – 15-mečiui per tas sekundes prieš akis prabėgo visas gyvenimas.

Bet paauglys surado drąsos išeiti iš R. Jakščio namų – tik tada tėvams papasakojo, kokį pragarą patyrė žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose plačiai išreklamuoto mentoriaus namuose. O tada vaiko motina prisiminė, kaip mokyklos, kurioje mokėsi jos sūnus, pedagogės, sužinojusios apie ryšius su R. Jakščiu, iš karto paragino kuo greičiau nutraukti su juo bet kokius santykius.

Kodėl tai būtina, mokytojos taip ir neišdrįso pasakyti, tik užsiminė, jog R. Jakštys, kai mokėsi mokykloje, esą buvo keistuolis, lįsdavo prie kitų berniukų, taip pat esą „pavogė verslo informaciją ir panaudojo savo tikslams“.

„Sūnus turėjo lankytis pas psichologus, nes grįžęs į namus ir toliau gyveno apimtas baimės, jam visą laiką atrodė, kad jį seka. Jis tapo agresyvus ir piktas“, – kalbėjo motina ir prisipažino negalinti sau atleisti, kad pasitikėjo R. Jakščiu.

Gyvenimą garsusis mentorius sugriovė ir kitam 15-mečiui – su juo taip pat iš pradžių bendravo internetu, kol galop pasiūlė užsidirbti pinigų. Paaugliui tokia idėja patiko, neprieštaravo ir nieko blogo neįtariantys tėvai, pasirašę sutartį. O tada jam iš karto buvo pasiūlyta važiuoti į seminarą Vilniuje ir jau kelionės metu R. Jakštys berniuko ėmė klausinėti „Ar duosi?“

Vaikas tuo metu dar nesuprato, ko mentorius iš jo nori, bet vakare, kai liko nakvoti viename viešbučio kambaryje su kitu paaugliu, sužinojo, kokie yra tikrieji R. Jakščio tikslai. Kai jaunuolis šį atstūmė, mentorius lindo prie kito berniuko – jis taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose.

Mentorius, anot paauglio, lindo prie jo ne vieną kartą, o kai šis bandė priešintis, sulaukdavo atsako: „Jis man atskaitydavo moralą, mane spausdavo psichologiškai, sakydavo, jog Europoje žmonės yra laisvesni, ne kartą sakė, kad esu jam skolingas, nes mane vežėsi į užsienį.“

„Avinėlis, vis neprasilauži“, – R. Jakščio žodžius atkartojo daugybę kartų seksualinį smurtą patyręs paauglys.

Į kokius spąstus pateko nepilnametis, jo motina sužinojo ne iš sūnaus: vieną dieną ji netikėtai sulaukė nepažįstamos moters skambučio. Tai buvo kito paauglio motina – antrojo nepilnamečio, gyvenusio R. Jakščio namuose.

Būtent tą dieną skambinusios moters sūnus paliko mentorių ir motinai papasakojo, kad jis seksualiai priekabiavo ne tik prie jo, bet ir prie kito berniuko, kuris maždaug porą kartų per savaitę ateina į namus „atlikti praktikos“.

„Ji man papasakojo, kad šiandien kreipėsi į policiją dėl R. Jakščio grasinimų, persekiojimo, terorizavimo, taip pat nurodė, jog jis priekabiavo prie jos ir mano sūnaus, o anksčiau – ir prie kito berniuko“, – susijaudinusi kalbėjo vaiko motina.

Šis pasakojimas jai sukėlė tikrų tikriausią šoką – juk ji kartu su sutuoktiniu prieš tai buvo susitikę su R. Jakščiu ir jis paliko rimto žmogaus įspūdį, pasakojo, jog užsiima kelionių organizavimu moksleiviams ir studentams, net ne iš karto jų sūnų priėmė atlikti praktiką keliones organizuojančioje įmonėje „Tutolabs“.

„Tada su vyru pasikvietėme pasikalbėti sūnų. Jis viską papasakojo, kas su juo buvo daroma“, – prisipažino moteris.

Siaubingą patirtį pareigūnams atskleidė ir kitas paauglys – tuo metu jam jau buvo 17 metų, tačiau R. Jakštį jis pažinojo nuo 14-os, kai šis buvo atvykęs į mokyklą skaityti paskaitos apie motyvaciją.

Būtent po jos mentorius moksleiviams pasiūlė kartu važiuoti į kompiuterinių žaidimų parodą Vilniuje. Po renginio R. Jakštys bandė užmegzti ryšį su šiuo paaugliu, net siūlė Kaune susitikti, bet susitikimas taip ir neįvyko – paauglys pasiūlė pasimatyti vienoje picerijų, mentorius nesutiko į ją eiti, nes, kaip pats sakė, tai yra „myžalynė“, todėl berniukas nusprendė, kad jam nereikia „tokio draugo, jis yra labai pasikėlęs“.

Po 3 metų nepilnametį likimas vėl suvedė su R. Jakščiu – iš pradžių jie bendravo virtualiai, o vėliau, sužinojęs apie jaunuolio aukštus pasiekimus mokykloje, R. Jakštys pasiūlė dalyvauti savo vadovaujamos įmonės veikloje, bandė įteigti, jog jis privalo siekti užsibrėžto tikslo, o dirbdamas galės užsidirbti pinigų.

„Iš tikrųjų buvau apgautas – nei užsidirbau pinigų, nei ką, man tik gyvenimą sugriovė“, – sakė jaunuolis.

Kai gavo tėvų sutikimą užsiimti papildoma veikla, jaunuolis ėmė vis dažniau susitikinėti su R. Jakščiu, o šis stengėsi kuo labiau sužavėti paauglius – kviesdavo pažaisti boulingo, taip pat sugalvodavo kitų užsiėmimų.

„Kartą po boulingo R. Jakštys pasiūlė nuvažiuoti į jo namus – norėjo parodyti, kaip jis gyvena fancy gyvenimą, siūlė pažaisti kompiuterinių žaidimų“, – sakė 17-metis.

Tai buvo pirmas kartas, kai atsidūrė mentoriaus namuose, bet šį susitikimą įsiminė ilgam – namuose jaunuolis išgėrė stiklinę vandens, tada netikėtai užmigo, o kai vėliau atsibudo, suprato, jog R. Jakštys jį lietė.

„Paklausiau, ar tai tiesa, bet jis paneigė, nors aš tikrai jaučiau, tačiau kažkaip pasitikėjau žmogumi, galvojau, man pasivaideno“, – sakė jis.

Po dviejų savaičių, kai jaunuolis turėjo pradėti atlikti praktiką R. Jakščio vadovaujamoje įstaigoje, jis sužinojo, kad biuro nėra, – kad visa tai vyks jo namuose kartą per savaitę.

„Išėjo taip, kad važiuodavau pas jį ne praktikos atlikti – R. Jakštys vis sakydavo, jog manęs pasiilgo, praktiką vėliau atliksiu“, – pasakojo jis.

Nepilnametis suprato, ko nori mentorius, bet jo neprisileido, o šis jau negalėjo valdytis: sugriebdavo nepilnamečiui už genitalijų ir sakydavo „kokie geri tavo kiaušai“, o kartais važiuojant automobiliu liesdavo kojas ir klausdavo, ar šis „nenori nusiimti“ apatinių kelnaičių.

„Pas R. Jakštį ateidavo kitas mentorius, su juo kalbėjausi apie tai, bet jis sakė, kad jam viskas yra gerai, jog jam tai daro“, – nepilnamečio teigimu, netrukus ir jis pats asmeniškai patyrė seksualinį smurtą.

„Tada su R. Jakščiu daug keliaudavome, bet jam buvo apribojimas – kiekvieną antradienį jis turėjo atsižymėti policijoje, nes buvo iškelta byla. Jis nesakė, dėl ko, tačiau sakė, kad ją laimės, nes turi Lietuvoje geriausią advokatę Ručienę, o jeigu kas nors nepavyks, skųs Europos Teismui“, – kalbėjo jis.

Šis nepilnametis taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose – taip pat dalyvavo „Erasmus“ programoje, o mentorius buvo jo vadovas. Tik tai nebuvo mentorystė – nepilnametis buvo daugybę kartų seksualiai išnaudojamas.

Tai jam nepatiko, be to, mentorius juo manipuliuodavo, kaltindavo dėl mažiausių smulkmenų, nuolat tikrindavo mobilųjį telefoną ir net nuolat stebėjo jo buvimo vietą, kone kasdien pasitikdavo išeinantį iš mokyklos – teisindavosi, kad važiavo pro šalį.

„Aš net su draugais negalėjau susitikti, jis sakydavo, kad turiu būti su juo ir, kaip sakydavo, žaisti su juo“, – sakė nukentėjusysis.

Jis neslėpė, kad R. Jakštys jį taip pat vežėsi į keliones užsienyje, pirko drabužių ir vesdavosi į kavines, tačiau už visa tai jis privalėdavo „atsilyginti“.

„Kai buvome Prahoje, jis sakė, kad 5 žvaigždučių viešbutyje visi pagal etiketą miega nuogi, o ryte dar juokdamasis pasakė „cha cha, čia nemokamai gavau“, – pasakojo 17-metis. – Už tai jis man ne tik pinigų, bet ir kompiuterį siūlė.“

Nukentėjusiojo teigimu, tuo metu, kai gyveno mentoriaus namuose, juose lankydavosi ir kiti paaugliai. Ir tikrai ne mentoriaus paskaitų klausėsi: „Jis man sakydavo „Štai, ir tu turėtum taip daryti“, kartą net norėjo, kad būčiau kartu su kitu paaugliu, bet aš nesutikau, mačiau, kad ir tas kitas berniukas jautėsi nejaukiai, o R. Jakštys net papriekaištavo, kad „kaip čia jūs neprisileidžiate“. Tada nuėjau į savo kambarį ruošti pamokų.“

Jaunuolio teigimu, kitą nepilnametį jis pristatydavo kaip prokuroro sūnų, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

„R. Jakštys labai dažnai norėdavo mane nufilmuoti ir nufotografuoti, sakydavo „koks tu gražus“, o paskui per „Snapchat“ siųsdavo savo draugui gėjui – jis žurnalistas, esu matęs jo nuotraukų instagrame, jis man buvo rašęs, nes sureaguodavau į jo storius“, – pareigūnams pasakojo moksleivis.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl apsigyveno R. Jakščio namuose – juk jau anksčiau ne kartą buvo patyręs šio mentoriaus seksualinį išnaudojimą, be to, jis nuolat kalbėdavo apie seksą.

„Negaliu pasakyti, gal tai buvo baimė ir gailestis, – kalbėjo jis. – Prieš man apsigyvenant jis pažadėjo, kad daugiau manęs nelies. Taip ir buvo, bet labai trumpai. O paskui turbūt bijojau, kad manimi niekas nepatikės, jis sakydavo, jog turi penkis geriausius advokatus Lietuvoje.“

Nepilnametis neslėpė, kad R. Jakščio namuose ne tik patyrė seksualinę prievartą, bet net negalėjo niekur išeiti, kada norėdavo, ir mentorius kartais net piktindavosi, kaip „tu gali manęs nemylėti“.

„Man vieną dieną trūko kantrybė, tuo metu jau galvojau apie savižudybę, bet tada apie tai, ką patyriau, papasakojau tėvams – jaučiausi kaltas, kad ilgai tylėjau“, – prisipažino jis.

Kad aklai pasitikėjo R. Jakščiu, šiandien negali sau atleisti ir šio nepilnamečio tėvai – neįtikėtina, bet tuo metu, kai jų sūnus apsigyveno mentoriaus namuose, teismas ką tik buvo jį nuteisęs dėl kitų keturių nepilnamečių tvirkinimo ir net buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais.

Tėvų teigimu, jų sūnus pas plačiai išreklamuotą R. Jakštį turėjo mokytis verslumo, o tuo metu, kai apsigyveno jo namuose, dalyvavo „Erasmus“ programoje.

„Jis sakydavo, kad sūnus turi gyventi su juo, nes bet kada gali atvažiuoti iš Europos Sąjungos institucijų ir patikrinti, o jeigu jo neras, bus nutrauktas finansavimas, – kalbėjo paauglio motina. – Po kurio laiko pastebėjau, kad sūnus pasidarė nervingas, jam net rankos drebėdavo, bet jis taip ir neišdrįso papasakoti, kas nutiko, tepasakė, kad su R. Jakščiu pykstasi dėl buitinių reikalų ar kitų smulkmenų.“

Motina netrukus sužinojo, kad sūnus ėmė prasčiau mokytis, todėl kartą, kai šis ėjo į polikliniką, pakvietė užeiti į namus.

„Tik spėjau paklausti, kaip jis gyvena, ir sūnus iš karto apsiverkė ir papasakojo, kad visą naktį negalėjo užmigti, net norėjo nusižudyti. Labai išsigandau, pasakiau, jog nedelsiant reikia nutraukti sutartį su R. Jakščiu, bet jis taip bijojo, kad net sunku žodžiais nusakyti, ką jis jautė“, – motina prisipažino, kad nutarė nedelsti ir imtis atsakomųjų veiksmų.

Tik tada ji dar nežinojo, jog sūnus daugybę kartų buvo patyręs seksualinę prievartą – jis tebuvo papasakojęs, kaip R. Jakštys jį terorizuoja ir nuolat persekioja, nė minutei nepalieka vieno, skaito visas žinutes telefone ir net neleidžia jam negirdint pasikalbėti su tėvais.

Moteris taip pat parašė pareiškimą policijai dėl sūnaus persekiojimo, o kitą dieną šis netikėtai jos paklausė, ar nenorėtų pasikalbėti su berniuko, kuris anksčiau gyveno R. Jakščio namuose, motina.

„Jis man davė telefono numerį. Paskambinau ir ji man pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet detalių nepasakojo. Kai pasakiau, jog ir mano sūnus nesutardavo dėl buities, ji paklausė „Ar tikrai tik buitiniai konfliktai, ar jūs tai suprantate?“ – pasakojo 17-mečio motina. – Tada viską supratau. Šį pokalbį girdėjo ir sūnus, bet tada nieko nesakė – išėjo į parduotuvę. O grįžęs pasakė „Žinai, mama, daugiau netylėsiu.“ Ir tada papasakojo, kokį pragarą patyrė R. Jakščio namuose.“

Kad R. Jakščio santykiai su nepilnamečiais yra ne tokie, kokie turėtų būti, įtarė ir ne viena su juo dirbusi bei bendravusi mergina – viena jų nusistebėjo, kad kartą vieną berniuką vyras pristatė kaip savo brolį. Tada ji nieko neįtarė, bet kai kartu ėjo į kino teatrą ir paaugliui netikėtai paskambino šio motina, R. Jakštys ėmė teisintis, jog yra taip prisirišęs prie berniuko, kad jį broliu vadina.

Teisme R. Jakštys pripažino, kad atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – pasakė jis, tačiau daugiau kalbėti apie tai, kaip atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš paauglius, nebuvo linkęs, tik pripažino, jog savo veiksmais vaikus psichologiškai sutrikdė ir traumavo.

R. Jakštys teigė, kad dėl savo potraukio jau ne vienerius metus gydosi ir dabar jau suvokia, jog jo veiksmai buvo neetiški, prieštaraujantys socialiai priimtinoms normoms.

„Tik gydydamasis supratau, kad turėjau netinkamą ir iškreiptą suvokimą, bet šiuo metu mano požiūris yra kardinaliai pasikeitęs, esu „įsidėjęs“ daug saugiklių, jog nesusidurčiau su nepilnamečiais“, – teisme sakė R. Jakštys.