Valstybės valdomos įmonės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos oro uostai – kitąmet turėtų būti pertvarkytos į akcines bendroves, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ateityje ketinama jas privatizuoti.
Įmonės, kuri nėra akcinė bendrovė, pertvarkymas į akcinę bendrovę vadinamas akcionavimu.
„Akcionavimo tikslas yra tik tam, kad būtų sutvarkyta įmonių forma, būtų galimybė mokėti dividendus į biudžetą, bet nėra nei mažiausios minties, kad tos įmonės būtų ne valstybės rankose“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė ministras.
R. Masiulis pasakojo, kad šiuo metu šis klausimas rengiamas ministerijoje, o Seimą turėtų pasiekti 2018 metų pavasario sesijos metu.
Kam to reikia
R. Masiulis aiškino, kad jūrų uosto akcionavimas reikalingas po spartaus vystymosi etapo.
„Tas dalykas pribrendo dėl to, kad uostas iki šiol vystėsi labai sparčiai. Jie dėjo pagrindines pastangas į krantinių plėtrą, uosto vystymą, gilinimą. Buvo labai spartaus augimo fazėje, o dabar uostas demonstruoja gerus rezultatus, yra laikas, kai jis galėtų atnešti naudą ir valstybei.
Be to, yra diskusija dėl to, ką daryti su išoriniu uostu, ar jį vystyti, ar ne. Tai reikia suprasti, kad jei lėšos nėra dedamos į plėtrą, tai jos turėtų atitekti valstybės biudžetui. Paskirstytos tose srityse, kur jos yra reikalingos“, – komiteto nariams aiškino ministras.
Oro uostus akcionuoti norima dėl planuojamos lėktuvų remonto darbų plėtros Kaune.
„Reikia tam, kad įmonė galėtų veikti tvarkingai. Galėtų Kaune vykdyti didelę aviacijos remonto veiklos plėtrą.
Kaune yra didelis potencialas plėsti tą veiklą, remontuojant variklius, pačius lėktuvus. Yra susidomėjimas iš ne vienos užsienio kompanijos. Panašu, kad su bulgarais ir lenkais pagrinde konkuruojame, bet galimybes turime“, – dėstė R. Masiulis.
Ministras aiškino, kad dėl to oro uostus Lietuvai reikia turėti kaip akcinę bendrovę.
„Dabar visų teisinių niuansų neatsimenu, bet tam, kad galėtume plėsti tą veiklą, akcionavimo reikia. Kaunui tai būtų didžiulė paskata – iki kelių tūkstančių darbuotojų, o ateityje galbūt ir daugiau. Išnaudotume oro uostą, kuris turi ilgą kilimo-tūpimo taką“, – sakė R. Masiulis.
Svarsto dėl LAKD akcionavimo
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys posėdžio metu pasiūlė Susisiekimo ministerijai imti pavyzdį iš Lenkijos ir kelių remontui skolintis iš užsienio.
„Mes nesiskoliname, – sakė R. Masiulis. – Sutinku, kad ta mintis verta svarstymo, nes tada žymiai greičiau vyksta procesai. Tačiau kol kas bandysime su dabartinėmis lėšomis pamatyti, kokį mastą galime padengti.“
Ministras pridūrė, kad Lenkijoje keliai tiesiami ne tik skolintomis lėšomis, bet tai daro ir užsienio įmonės.
„Norint pritraukti užsieniečius reikia per 100 mln. eurų, tam reikia didelės apimties“, – kalbėjo jis.
R. Masiulis pabrėžė, kad tam, jog kelių remontu besirūpinanti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) galėtų skolintis, ją irgi reiktų akcionuoti.
„Tam, kad jie būtų pajėgūs skolintis iš užsienio, pritraukti lėšas. Galbūt reikėtų pasiruošti svarstyti ir šį klausimą“, – sakė ministras.
Akcijų galėtų duoti savivaldybėms
Tuo metu komiteto narys Eugenijus Gentvilas iškėlė mintį, kad dalį akcionuotų jūrų ir oro uostų akcijų galėtų nusipirkti vietos savivaldybės.
„Dabar pagrindinis konfliktas tarp (Klaipėdos – DELFI) uosto direkcijos ir miesto savivaldybės nekiltų, jei dalis akcijų uoste priklausytų savivaldybei“, – tvirtino liberalas.
„Kalbant apie Klaipėda, asmeniškai tikėčiau, kad tai galėtų išspręsti tą nuolatinį konfliktą“, – atsakė R. Masiulis.
Tačiau ministras pabrėžė, jog reikia įvertinti, ar tai neatidarys Pandoros dėžės.
„Išsprendus tik Klaipėdoje, jis bus ekstropoliuotas visais kitais atvejais. Ar nesigaus valstybėje chaosas, kai kiekviena savivaldybė kiekvieną objektą, kuris yra jos teritorijoje – norės būti daliniu jo akcininku“, – svarstė jis.
Privatizuotų tik „Detoną“
Jurgio Razmos paklaustas dėl anksčiau pasirodžiusių planų apie kai kurių valstybės valdomų įmonių privatizaciją, R. Masiulis teigė, kad kol kas kalba eina tik apie vieną – sprogdinimo ir gręžimo darbais užsiimantį „Detoną“.
„Rinkoje tas paslaugas gali teikti ir kiti, – sakė ministras. – Apie didžiąsias net kalba kol kas neina. Gal dar apie kelias mažesnes įmones ir galėtų eiti kalba, bet tai nėra reikšmingi atvejai.“
Jis taip pat neigė gandus apie galimą „Lietuvos geležinkelių“ skaidymą pagal veiklos rūšis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
