P. Gražulio ir B. Navickaitės dramos įkarštyje – svarbus klausimas dėl vaiko išlaikymo

Pastarosiomis dienomis netilo kalbos apie politiko Petro Gražulio ir jo buvusios mylimosios Birutės Navickaitės dramą. Bendro jųdviejų vaiko globą perėmus P. Gražuliui, B. Navickaitė socialiniuose tinkluose prakalbo apie dukros išlaikymo klausimą – moteris tikino sulaukusi prašymo mokėti alimentus.

Dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba plačiau pakomentavo situaciją.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė paaiškino, kaip tokiais atvejais sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas.

Portalui Lrytas ji teigė, kad tokius ir panašius klausimus besiskiriančioms ar jau išsiskyrusioms poroms dažnai pavyksta išspręsti su vaiko teisių gynėjų, mediatorių, psichologų ar kitų specialistų pagalba.

„Dažniausiai besiskiriančios poros ar skyrium gyvenantys tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų dalyvavimo vaiko priežiūroje ir auklėjime bei bendravimo su vaiku tvarkos. Padedant vaiko teisių gynėjams, pasitelkus mediatorių, psichologą ar kitus specialistus, daugumą tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai“, – aiškino specialistė.

G. Noliūtė taip pat pabrėžė, kad vaiko išlaikymo klausimas yra abiejų tėvų pareiga.

„Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga ir atsakomybė, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena.

Tėvai gali susitarti dėl vaiko išlaikymo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Jeigu susitarti nepavyksta, dėl išlaikymo priteisimo gali būti kreipiamasi į teismą“, – aiškino G. Noliūtė.

Specialistė pridūrė, kad vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu. Visgi, jeigu tarpusavyje susitarti nepavyksta, klausimas iškeliamas teisme.

„Svarbu pažymėti, kad vaiko teisių gynėjai nenustato ir neskiria vaiko išlaikymo dydžio. Išlaikymo klausimas sprendžiamas tėvų susitarimu arba, tėvams nesusitarus, teisme.

Tais atvejais, kai tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko auginimo ir auklėjimo klausimų, vaiko teisių gynėjai gali konsultuoti tėvus, organizuoti pokalbius, padėti ieškoti taikių sprendimų, taip pat nukreipti šeimą pas psichologus ar kitus reikalingus specialistus.

Jeigu tėvams nepavyksta susitarti, jie gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ar išlaikymo nustatymo. Galutinį sprendimą tokiais klausimais priima teismas, vertindamas konkrečios situacijos aplinkybes ir vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais“, – dėstė G. Noliūtė.

Specialistė taip pat tikino, kad vaiko teisių gynėjai tėvams gali padėti įvairiais būdais – organizuodami konsultacijas ir pokalbius, kuriuose ieškoma taikių sprendimų.

„Vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir, gavę informacijos, kad vaikui ar šeimai gali būti reikalinga pagalba, vertina konkrečią situaciją.

Nustačius pagalbos poreikį, inicijuojama ir organizuojama vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, o esant būtinybei imamasi priemonių užtikrinti vaiko saugumą.

Primename, kad vaikui svarbus ryšys su abiem tėvais. Todėl, sprendžiant tarpusavio nesutarimus, svarbu stengtis išlaikyti pagarbius santykius ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti vaiko saugumą, emocinę gerovę ir galimybę palaikyti ryšį su abiem tėvais“, – situaciją komentavo G. Noliūtė.