Ąžuolyno parke juosta vaikštantis E. Litvinas: „Šis užsiėmimas užbūrė, planuose – kilometro atstumas“

Ąžuolyno parke antradienio vakarais ištiesiamos juostos ir jomis pradeda vaikščioti ekstremalai. Dalis žmonių – jau pažengę sportininkai, patenkantys į stipriausiųjų aštuntuką Lietuvoje, kiti – praeiviai, panorę išbandyti šį populiarėjantį užsiėmimą. Balansuotojų juosta bendruomenės „Slackline Lietuva“ atstovas inžinierius Edvinas Litvinas siekia, kad bendraminčių santalkų atsirastų kiekviename mieste, nes tai ne tik aktyvus, bet ir sveikatai naudingas laisvalaikis: „išsivalo“ galva, mažėja nerimas, stiprėja nugara ir kojos, gerėja laikysena. Edviną balansavimas taip įtraukė, kad be jo jau neįsivaizduoja net atostogų. „Vandenynas, saulė, palmės ar kalnai, o tarp jų, žinoma, juosta!“, – sako vyras ir pasidalina savo istorija.

Edvinas prasitaria, kad darbe turi tokių pat nutrūktgalvių kolegų – trys inžinieriai yra vaikščiotojai lynu, kabinete jie turi juostą, kurią bet kada gali ištempti ir pasportuoti, o po to vėl kimba į darbus – gamina terapinį prietaisą sergantiesiems Parkinsono liga.

Iš Žemaitijos kilęs Edvinas visada buvo sportiškas, gimtinėje nuolat supo žaluma, o atvykęs į Kauną studijuoti jis tarsi prarado sąlytį su gamta: pradėjo daugiau sportuoti salėje, o lauke trumpai pabėgiojęs vėl sugrįždavo į patalpas.

„Galvojau, ką čia nuveikus, kad ilgiau gamtoje būčiau: vaikščioti parke neįdomu, o sėdėti dar ne laikas. Kartą eidamas pro KTU „Santakos“ slėnį pamačiau neįtikėtiną reginį – vyras ėjo lynu, ištemptu tarp pastatų. Buvau priblokštas! Netrukus paaiškėjo, kad tai Kęstutis Žižys, einantis ant juostos dvidešimties metrų aukštyje. Sustojau kaip įbestas. Menu, žiūriu į jį ir negaliu patikėti savo akimis. Kaip filme!“, – tąkart stebėjosi E. Litvinas.

Grįžęs namo jis internete išsiaiškino, kad tai „slackline“ – vaikščiojimas/balansavimas juosta. Netrukus su kambariokais pasiėmė mašinos tempimo diržą ir naktį išėjo į Ąžuolyną „prasieiti“, taip įveikė pirmus penkis metrus. Nuo to viskas ir prasidėjo. Bičiuliai pradėjo nuolat treniruotis Ąžuolyno parke, o aplinkiniai ėmė klausinėti, koks tai užsiėmimas, tad smalsuoliams buvo įrengtos papildomos juostos. Bendraminčių vis daugėjo ir 2019 m. buvo įkurta „Slackline Lietuva“, telkianti Lietuvos balansuotojus.

Visų pradžia vienoda: pirmiausia mokomasi eiti laisvajuoste, kurios ilgis apie 15 metrų, o aukštis – 15 cm, tad nukristi nėra baugu. Po to keliaujama laisvajuoste iki 30 metrų ilgio, o trečias lygis – aukštoji juosta, ištempiama vis aukštesniame aukštyje, kuris gali siekti net 150 metrų ir daugiau. Sportiški žmonės greičiau išmoksta pagrindų, mat čia itin svarbu treniruotos kojos, taip pat disciplina.

„Mano aukščio rekordas – 80 metrų, o ilgio – 140 metrų. Pereičiau ir daugiau, bet Lietuvoje nelabai yra kur tempti juostų, trūksta natūralių vietų, kai kalnuotose šalyse tokių vietų gausu. Ėjimas aukštąja juosta – pats baisiausias dalykas, kurį esu daręs, nes nematai savo apsaugos, kurią privalu prisisegti už nugaros, nematai jokios sienos, tik didžiulę atvirą erdvę, dėl to kūnas nevalyvai įsitempia. Bet įveikus iššūkį apima euforija ir džiaugsmas, kad man pavyko”, – pasakojo Edvinas.

Anot jo, balansuoti virš upės ar bedugnės – tikras iššūkis, kai baimė pasiekia maksimumą.

„Kai eini arti žemės – matai žolę, medžius, tada kūnas išmoksta stabilizuotis, o balansuojant tarkim 80 m aukštyje žemė toli, nuolat krenti. Virš vandens dar sunkiau – nes „užsupa” nuolat plaukiančios bangos”, – pažymėjo sportininkas ir instruktorius Edvinas.

Lietuvoje profesionalų lygį pasiekusių balansuotojų, gebančių vaikščioti dideliuose aukščiuose ir įveikti ilgus atstumus – yra maždaug aštuoni žmonės, tarp jų ir Edvinas Litvinas. Aktyvių balansuotojų šalyje, pasak jo, galėtų būti apie šimtą.

Vaikščiojimo juostomis infrastruktūra šalyje nepritaikyta, tad balansuotojai nuolat ieško tinkamesnių vietų užsiimti šiuo sportu. Edvinas su kitais entuziastais perėjo kone po visais Kauno tiltais. Ąžuolyno parke, slėnyje, jie vaikšto maždaug 15 m aukštyje, Vilniuje suranda daug tinkamų vietų, o kartą per metus Lietuvos balansuotojai susirenka į stovyklą prie Mikierių atodangos (Anykščių r.), kur juostą galima ištempti net 130 metrų.

„Tai vienas ilgesnių atstumų Lietuvoje. Išties, čia labai stinga vietų vaikščiojimui juosta”, – atkreipė dėmesį E. Litvinas.

Jis pažymėjo, kad pasaulio rekordas – apie 3 juosta nueiti kilometrai.

„Tai kosmosas! Beje, ilgiausią atstumą juosta nuėjęs lietuvis yra Paulius Pustelnikovas. Jo skaičius irgi įspūdingas – 777 metrai. Šį atstumą jis nuėjo Australijoje, Mėlynųjų kalnų nacionaliniame parke. Įsivaizduokit, visą laiką eini ištiesęs rankas, basas, ant 2,5 cm pločio juostos ir dar 100 metrų aukštyje virš žemės”, – kalbėjo pašnekovas.

Inžinierius E. Litvinas užsibrėžęs artimiausią tikslą – nueiti 1 km ilgio juosta. Vyras daug treniruojasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Vaikščiojimas juosta – tai sportas, menas ir inžinerija. Negali balansuoti, jei tavo mintys neramios, negali galvoti apie darbą, kad kažkas tave stebi. Akimirką užsigalvosi – nukrisi. Tuo metu esu tik aš, mano pėdos ir juosta. Kai pamatai bedugnę prieš save – nutirpsta visas kūnas ir net sunku užsirišti saugos mazgą. Eini tuščia erdve, 2,5 cm pločio juosta, kurios kūnas net nelabai laiko atramos tašku, tad stipriai įsitempi. Susikoncentruoti padeda kvėpavimo pratimai”, – kalbėjo sportininkas Edvinas.

Vykdamas atostogauti jis pasiima ir juostą, juk ja galima vaikščioti visur, kur tik auga medžiai.

„Juostą gali pasikabinti ant palmių, juk visai smagu prie vandenyno, virš smėlio pasivaikščioti", – paminėjo jis.

Pašnekovas siekia, kad kiekviename šalies mieste atsirastų balansuotojų. Kaune susidomėjusieji gali prisijungti antradienio vakarais, nuo 18 val., Ąžuolyno parke. Vilniuje irgi vyksta užsiėmimai.

„Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė, kiti miestai – dar tyli. Gal tuose miestuose galėtų gimti dar geresnės bendruomenės? Populiarinu šį sportą, siekiu, kad į mūsų metinę stovyklą susirinktų bent keli šimtai žmonių. Ėjimas juosta – vienas geriausių laiko praleidimo būdų, tai ir nuotykis, ekspedicija. Kai stovi ant juostos 80 metrų aukštyje tau sukasi galva, linksta kojos ir tada supranti, kad iki tol neturėjai problemų, didžioji problema – kaip išgyventi šią situaciją. Šis sportas atlieka prevenciją stuburui, keliams. Jį atranda mėgstantys alpinizmą, spręsti iššūkius ir pan. Rekomenduoju visiems pabandyti, išeisite šviežia galva! ”, – ragino E. Litvinas.