„Via Lietuva“ turės paviešinti susitarimą su „Fegda“ dėl defektų magistralėje

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ paviešinti 2025 metų gegužę pasirašytą susitarimą su kelių tiesimo įmonėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo.

Tarnybos teigimu, susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas.

VPT išvadoje teigiama, jog susitarime nėra aiškiai apibrėžta, jog defektai buvo esminiai, o to neįvardijus rangovai nebeprivalo savo sąskaita ištaisyti trūkumų, jie gali būti atleisti nuo atsakomybės.

Vis dėlto, anot tarnybos, susitarimas yra neteisėtas, mat jis keičia konkurso sąlygas ir galėjo apriboti rangovų dalyvavimą konkurse.

„Galimybės priimti darbus su esminiais defektais numatymas pradinėje sutartyje galėjo turėti įtakos tiekėjų sprendimui dalyvauti pirkime ar jų pasiūlymų turiniui. Aiškiai įtvirtinta galimybė darbus perduoti nepašalinus esminių trūkumų ir sumažinta atsakomybės apimtis objektyviai mažina tiekėjo riziką bei kaštus, todėl galėjo sudaryti palankesnes sąlygas platesniam tiekėjų ratui arba lemti kitokią kainodarą“, – rašoma išvadoje.

BNS rašė, kad į VPT kreipėsi Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė. Jis sausį teigė, jog 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito, kelio atitvarų, kelkraščio deformacija.

Anot politiko, pernai gegužę pasirašytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei rangovių leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.

Be to, jo teigimu, bendrovėms buvo leista defektus pašalinti kosmetiniu remontu, įrengiant papildomą asfaltbetonio sluoksnį, nenustatant trūkumų priežasties.

BNS rašė, kad M. Lingė kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.

Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sausį teigė, jog M. Lingės pateiktą informaciją vertina prokurorai dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tuo metu Statybos inspekcija kovo pradžioje BNS nurodė, jog nevertins „Via Baltica“ ruože atsiradusių defektų. Anot įstaigos, už defektų nustatymą bei jų pašalinimo organizavimą yra atsakinga projekto „Via Baltica“ užsakovė, valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, o į inspekciją kreipiamasi, jei rangovas atsisako juos pašalinti.

„Via Lietuva“ sausio pabaigoje BNS nurodė, jog pernai gegužę pasirašytu susitarimu su rangovėmis buvo siekiama užfiksuoti defektus, tačiau vėliau nustačius, jog jie yra esminiai, susitarimas nebuvo vykdomas. Anot projekto užsakovės, defektai buvo pašalinti pernai birželį, tik tuomet buvo pradėta statybos darbų priėmimo procedūra.

Tuo metu „Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis BNS teigė, jog defektai nekėlė grėsmės eismui, todėl jie negali būti laikomi esminiais. Anot jo, kelias nuo jo rekonstrukcijos pabaigos – 2024 metų spalio – visada buvo naudojamas be apribojimų, todėl „žala valstybei nebuvo padaryta“.

Tuo metu „Via Lietuva“ per teismą siekia prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, mat „Fegda“ ir „Tilsta“ neįvykdė prašymo sumokėti priskaičiuotus delspinigius už vėluojamus baigti statybos darbus, kaip tai numatyta rangos sutartyje. Savo ruožtu J. Jablonskis BNS teigė, jog darbų priėmimo procedūra užtruko dėl valstybinių kelių valdytojos kaltės, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių rangovams.

223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną.