Šilumos kainą kels įtampa biokuro rinkoje – sąskaitos augs nepaisant oro sąlygų

Artėjant naujam šildymo sezonui pagrindinio šiluminių elektrinių kuro – biokuro kainos laikosi aukštos, tiekėjai kol kas vengia aktyviau pirkti šią pagrindinę šilumos gamybos žaliavą, teigia rinkos dalyviai.

Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad centralizuotas šildymas brangs bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi.

Biokuro biržos atstovas pripažįsta, jog pasiruošimas šaltajam laikotarpiui galėtų būti geresnis – jo teigimu, nepasimokoma iš praeities bei nesiruošiama iš anksto.

Savo ruožtu šilumos tiekėjai pabrėžia, kad neapibrėžtumas rinkoje didelis – laukia tiek biokuro pirkėjai, tiek tiekėjai.

„Dabar laukimo stadija, nes tiek biokuro tiekėjai neparduoda, netiekia siūlymų, nepasirašo sutarčių, tiek biokuro pirkėjai negali siūlyti tokių aukštų kainų, (...) nes tai atsilieps tiesiogiai šilumos kainoms. Sunkus laikotarpis dabar“, – BNS sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

Šilumos kainas lemia ir pabrangusios dujos.

V. Lukoševičiaus duomenimis, Lietuvoje apie 80 proc. šilumos pagaminama iš biokuro, dar po 10 proc. – iš komunalinių atliekų bei dujų ar kito importuojamo kuro.

„Baltpool“ biokuro biržos prekybos vadovo Vaidoto Jonučio teigimu, vidutinė maltos medienos kaina, palyginti su panašiu metu pernai, yra padidėjusi apie 40–50 proc. Pasak jo, ši biokuro rūšis sudaro didžiąją daugumą katilinėse deginamo biokuro.

Biržos atstovas pastebi, jog biokuro brangimą lemia dėl šlapios vasaros sutrikęs žaliavos ruošimas, maždaug perpus pabrangęs dyzelinas. Dar viena priežastis – sumažintos kirtimų normos Lenkijoje, dėl ko šiaurinės Lenkijos pirkėjų aktyvumas pabrangino biokurą pietinėje Lietuvos dalyje.

„Šie veiksniai visi sukrito į vieną krepšelį, jie neigiami pirkėjams, nes kaina dėl šių priežasčių gali kilti“, – BNS teigė V. Jonutis.

V. Lukoševičius savo ruožtu aiškino, kad įtakos biokuro brangimui turi gamtinių dujų kaina: „Nes čia yra alternatyvūs kurai – arba tą, arba tą gali naudoti.“

„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, padėtis dujų rinkoje taip pat įtempta, kadangi Europa vėluoja pildyti saugyklas, o jų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške yra 2,4 karto aukštesnė nei prieš metus.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) šią savaitę pranešė iki šių metų pabaigos rinkai papildomai pateiksianti 125 tūkst. kubinių metrų (apie 250 gigavatvalandžių, GWh) biokuro žaliavos – trečdaliu daugiau negu per visus 2025 metus.

V. Lukoševičiaus teigimu, nepaisant to, rinkoje vyrauja neapibrėžtumas, kaip keisis kainos.

„Toks yra nerimas, ar jau pirkti, ar dar bandyti laukti, nes Vyriausybė ėmėsi priemonių, VMU žaliavos daugiau ruošia, bando sumažinti kainas, daryti įtaką rinkai. Ar tai duos rezultatą, sunku tikėtis, neaišku. Bet labai aukštos kainos šiuo metu biokuro – tiek einamųjų savaitinių pirkimų, tiek žiemos mėnesiams. Tai kuria neapibrėžtumą“, – kalbėjo šilumos tiekėjų atstovas.

„Baltpool“ duomenimis, šilumos tiekėjai jau užsitikrinę apie 43 proc. reikalingo šilumos kiekio (pagaminto praėjusį šildymo sezoną) ketvirtajam metų ketvirčiui ir 18 proc. – kitų metų pirmajam ketvirčiui.

V. Jonučio teigimu, tai įprastas įsigijimų ilgalaikiais sandoriais lygis rugsėjo viduriui (apie 30 proc.), tačiau pasiruošimas galėtų būti geresnis.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais, kai (šilumos – BNS) kaina kilo, visi kaltino būtent nepasiruošimą iš anksto. Šiemet tos pamokos nelabai buvo išmoktos, – teigė V. Jonutis. – Bet suprantu ir pirkėjus: kadangi kainos kyla, psichologiškai sudėtinga yra pirkti kurą už gerokai išaugusias kainas.“

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šie metai biokuro tiekėjams yra sudėtingi: „Užsitęsusi žiema išvalė visas atsargas, pavasaris ir birželis buvo labai lietingi, tad ruošti biokuro atsargas nebuvo tinkamų sąlygų.“

Vis dėlto V. Lukoševičius pabrėžė, kad bet kokiu atveju biokuro šilumos gamybai bus pakankamai, nes tiekėjai privalo turėti kuro rezervus, perkamus nepriklausomai nuo kainų rinkoje.

V. Lukoševičius mano, jog šilumos energija šį sezoną gali brangti 15–20 proc., palyginti su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu. Prognozę jis pateikė įvertinęs dabartinius biokuro įsigijimus žiemai.

Pasak jo, maždaug penktadaliu gyventojų išlaidos šildymui didėtų, jei bus panaši šalta žiema kaip pernai: „Bet jei žiema bus įprastinė, šiltesnė negu praeita, tai amortizuos tą šildymo šilumos kainų augimą. Galėtume tikėtis kažkur 15 proc. didesnių sąskaitų.“

V. Jonutis teigia, kad biokuro kaina sudaro apie pusę galutinio šilumos tarifo.

„Galima galvoti, kad jei kuras brangsta apie 40 proc., žiemos sezonu šiluma galimai brangtų apie 20 proc. Aišku, miestas miestui nelygus, kiekviena įmonė turi savo rezervų, pavyzdžiui, mažiau didinti kainą“, – teigė „Baltpool“ atstovas.

Pasak jo, kiek brangs biokuras, priklausys nuo temperatūros – jei žiema nebus pernelyg šalta, jo kaina rinkoje gali laikyti panaši kaip dabar, t. y., apie 35 eurus už megavatvalandę.

„Sausį ir vasarį yra pačios šalčiausios dienos metuose – sausio paskutinis dešimtadienis ir du vasario dešimtadieniai. Jei šios dienos nebus šaltos, dabartinė kaina rinkoje yra artima tai, kokia būtų visą šildymo sezoną“, – BNS teigė V. Jonutis.

Pasak jo, jei vis tik žiemą oras atšals stipriau, biokuro kaina gali laikinai šoktelti, tačiau bet kokiu atveju didžioji dalis jo nuperkama „už normalias kainas“.

Iki šių metų pradžios centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms galiojo 9 proc. PVM lengvata, tačiau ją panaikinus nuo sausio ir grąžinus standartinį 21 proc. tarifą šiluma brango maždaug 12 procentų.

Anksčiau šiemet dar dirbant Ingos Ruginienės Vyriausybei buvo girdėti kalbų apie planus lengvatą sugrąžinti. Tam, atsižvelgiant į Artimųjų Rytų krizės sukeltą energijos kainų šoką vasarą pritarimą išreiškė ir Prezidentūra.

Tokį siūlymą įregistravo konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, lengvatos reikia būtent dėl brangstančių dujų ir biokuro trūkumo.

Tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad grąžinti lengvatos neplanuojama, kadangi kompensacijos mažesnių pajamų žmonėms yra taiklesnė priemonė.

„Artea“ ekonomistė taip pat pabrėžė, kad yra taiklesnių priemonių, be to, lengvatos grąžinimas reikštų mažesnes pajamas biudžetui, kuris ir taip yra įtemptas.

„Lietuvos fiskalinė situacija yra gerokai įtemptesnė nei 2022–2023 metais (energijos kainų šuolio laikotarpiu – BNS). Jei šiemet fiskalinę poziciją gerino spartesnis ekonomikos augimas, aukštesnė infliacija ir jos sunešami pinigai į biudžetą, (...) kitąmet tokių palankių užnugario vėjų gali būti gerokai mažiau“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, artėjantis šildymo sezonas bet kokiu atveju nebus toks sudėtingas, kaip prieš ketverius metus: „2022 metais situacija buvo kur kas įtemptesnė, o šis šildymo sezonas neturėtų pranokti tų iššūkių, kuriuos esame įveikę.“