„Kauno energija“: šiluma tikrai brangs, o kiek – sužinosite mėnesio gale

Jei koks populiarus (ar nelabai) sinoptikas pareikštų per televiziją: „Apie rytdienos orus pranešime poryt“, tikriausiai pasijuoktume iš tokios prognozės, ir tiek. Nes tas „poryt“ – po paros, ir orų permainos, jei tokios įvyks, gal didelių nuostolių nepridarys. Kadangi šiais laikais jau veikia ir visokios perspėjimo sistemos apie tai, ar artėja su orų (ar klimato) kaita susijęs staigus pavojus...

Deja, su kur kas „ūkiškesnėmis“, įprastinėmis ir kasmet pasikartojančiomis orų permainomis yra susijęs šaltas metas, kai prireikia ne tik šiltesnio rūbo, bet ir šilumos mūsų būstams. Netruks įpusėti rugsėjis, tai akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau šilumos poreikis sparčiai augs.

Iš to, ką skelbia mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės įmonės AB „Kauno energija“ interneto svetainė, pirmiausia į akis krenta išskirtinės „deklaracijos“. Viena jų – kaip pagiriamasis žodis firmai, kurios tiekiama gyventojams ir būstams šiluma ne vienerius metus buvo brangiausia, lyginant su šildymo paslaugų kainomis kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose.

Skelbiamas „amžinas“ priminimas yra toks: „57,24 proc. per 2012-2021 m. atpigo miesto šiluma“.

Perskaitai ir prisimeni seną anekdotą apie davatkėlę, kuri prisipažino kunigui padariusi nuodėmę prieš keliasdešimt metų. Kodėl ją vis mini? „Nes dūšiai malonu prisiminti“…

O kaip vėliau „Kauno energijai“ sekėsi piginti šilumą, jau po 2021-ųjų? Ką konkretaus nuveikė bendrovės klientų (ne mero ir ne savivaldybės atžvilgiu, nes šiai visai gerai, kai šildymo kainos auga?), tarkim, V. Matijošaičio suformuota įmonės Stebėtojų taryba? Apie tai informacijos nėra. Tačiau kai ką savo skaitytojams gali priminti naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“.

Beje, šių eilučių autorės mėginimas iš įmonės gauti „juodu ant balto“ išdėstytą paaiškinimą, iš ko konkrečiai susideda jos, kaip klientės, sąskaita, įmonės pateikta už būsto šildymą, liko „balsas tyruose“.

Atsakymo į daugiau nei prieš metus parašytą internetu „Kauno energijai“ laišką iki šiol niekas nesiteikė atsakyti. O kad jokių paaiškinimų apie tai nepateikė ir tarpininkė – jungtinė miesto savivaldybės įmonių paslaugų teikimo derinimo (?) ir tarpininkavimo „kontora“, pavadinta „Mano Kaunas“, jau esu minėjusi…

Prie naujo sezono slenksčio mus lydi dar didesnė, globali krizė, ir jos pasekmės – jau dabar akivaizdžios: brangsta ne tik degalai, kuras, maistas, paslaugos ir visa kita, be ko žmogus savo kasdienybėje šiandien jau sunkiai apsieina. Tačiau jokios krizės nuojautos Kauno savivaldybės tikriausiai nėra pasiekusios. Miesto savivaldybės naujienos (kaunas.lt) džiugios: šokam, dainuojam ir t.t.

Gal todėl, kad smarkiai ūgtelėję paramos ar kompensacijų (dėl šildymo, karšto, šalto vandens) prašytojų būriai iki valdžios viršūnių neprieina, kitų aktualijų nėra? Todėl ir viešųjų finansų, tai yra, milijonų, kuriuos sudeda į biudžetą dirbantys ir mokesčius mokantys gyventojai, pakanka ne tik „mero tekiniui“ (kaip apžvalgos ratą Nemuno saloje pavadino vienas skaitytojas), bet ir gausybei kitų prioritetinių (?), dažniausiai – sporto – objektų statybai.

O dar savarankiškai ir ryžtingai kauniečių labui veikiantis Kauno meras ką tik „atrado“ miesto biudžete „atliekamą“ milijoną eurų ir pats asmeniškai nusprendė pridėti jį prie „valdiškų“ kitų dviejų, kuriais kasmet Kauno savivaldybė remia privatų sporto klubą, neturėdama nė vienos jo akcijos.

Tačiau tas milijonas eurų tapo ir proga nepasikuklinus savivaldybės vadovui su žmona nusifotografuoti greta dviejų garsių sportininkų, atėjusių padėkoti merui „už dovaną“. Taip sakant, pasinaudoti nemokama (tiksliau, gyventojų apmokėta) reklama prieš artėjančius mero ir savivaldybės tarybos rinkimus. Beje, politinio (formalaus) pritarimo iš tarybos narių, skirdamas iš miesto biudžeto milijoną, meras net neprašė. Nes visi tarybos nariai juk nebūtų „tilpę į kadrą“...

„Kauno energija“ savoje interneto svetainėje rugsėjo 9-ąją pranešė (pokalbis su įmonės technikos direktoriumi Arvydu Kaspučiu), kad besirengdama naujam šildymo sezonui, šiemet išleido daugiau nei 8 mln. eurų.

O metų pradžioje (vasarį) vienas iš naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų mums parašė trumpą komentarą:

„Laba diena. Šilumos kainų palyginimas Kaune (skaičiai iš sąskaitų):

1. daugiabutis namas šildomas dujiniu katilu, – 7,4 cnt/kWh

2. įmonė, eksploatuojanti dujinę garo ir šilumos katilinę, – 5,5 cnt/kWh.

3 „Kauno energija“ – 10,96 cnt/kWh.

Kodėl mokame 1,5-2 karto daugiau nei deginant gamtines dujas?“

Į pastarąjį klausimą nei Kauno miesto savivaldybė, nei jai pavaldi, didžiausia iš visų kitų tokių, įmonė nesureagavo, – jokio atsakymo nepateikė. Bet „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei šį rugsėjį pasisekė truputį geriau, nei konkrečiam šilumos vartotojui.

Štai ko buvo jos paklausta per „dispečerį“ – Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėją, be kurio „palaiminimo“ visiems kitiems valstybės tarnautojams (net ir savivaldybės įmonėms) draudžiama teikti spaudai informaciją:

– Kokias būstų šildymo kainas naujo šildymo sezono išvakarėse numato Kauno miesto savivaldybė, turinti savąją bendrovę „Kauno energija“, aptarnaujančią ne tik daugelį mūsų miesto, bet ir dalį Kauno bei Jurbarko rajono klientų?

– Ir jeigu nepasiturintiems gyventojams ateityje kompensacijas už vandenį, karštą vandenį bei šilumą prisieis skirti iš savivaldybės biudžeto, ar numatytos tam reikalingos lėšos?

Tačiau atsakyta tik į vieną klausimą, pirmąjį. Spausdiname visą, nepakeistą atsakymą, palikdami skaitytojams spręsti, ar jiems tapo aiškiau, kiek bent apytikriai brangsta šildymas nuo spalio, kai prasideda šildymo sezonas, ir kiek daugeliui jų reikės taupyti, atsisakant gal ne taip smarkiai būtinų pirkinių.

„Šildymo kaina susideda iš dviejų dalių: kintamosios, kuri sudaro apie 60-70 proc. kainos ir pastoviosios dalies. Pastoviąją kainos dalį sudaro būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos: įrangos ir trasų remontas bei priežiūra, nusidėvėjimas, darbo užmokestis bei investicijų grąža. Ši kainos dalis nustatoma kartą per metus.

Kintama kainos dalis padengia šilumos gamybos ir įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudas. Didžiausią įtaką jai turi biokuro, gamtinių dujų ir elektros kainų pokyčiai bei šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainų svyravimai.

AB „Kauno energija“ pagamina tik apie 1/3 viso šilumos poreikio Kauno mieste, likusią šilumos dalį perka šilumos aukcionuose. Taigi, kintama kainos dalis priklauso nuo rinkos svyravimų ir kinta kas mėnesį. Spalio mėnesio (kada prasidės šildymo sezonas) kintama kainos dalis bus paskaičiuota ir paskelbta rugsėjo pabaigoje. Tada ir bus aišku, kokia bus galutinė spalio mėnesio šildymo kaina.

„Kauno energija" šilumos energijai gaminti daugiausia naudoja biokurą, kurio kaina šiuo metu yra apie 32 EUR už megavatvalandę, tai yra net 75 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn. Gamtinių dujų kaina padidėjo daugiau nei 2 kartus. Šie kainų pokyčiai turės tiesioginės įtakos šilumos kainai.

Taip pat norime priminti, kad galutinei šildymo kainai vartotojams įtakos turi ne tik šilumos kaina, bet ir pastato energetinis efektyvumas. Svarbu, ar name įrengtas automatizuotas šilumos punktas ir, ar šilumos energija naudojama efektyviai“.

O dar būtų „Kauno energijos“ klientams pravartu sužinoti, kodėl nepasirūpinta pakankamu kiekiu kuro tuomet, kai dar jo kainos nebuvo sukilusios? Kokias galimybes išnaudojo, rengdamasis šildymo sezonui pati įmonė, kad galėtų gyventojams ir neišvengiamai augant kainoms, tą augimą nors kažkiek pristabdyti?

Kiek savivaldybės biudžetui prireiks (ar kiek suplanuota) skirti lėšų, mokant kompensacijas nepasiturintiems klientams, neišgalintiems atsiskaityti su „Kauno energija“ ar „Kauno vandenimis“ už suteiktas paslaugas, irgi neaišku.

Informacijos apie tai „Kas vyksta Kaune“ negavo. Kažin, ar ją gavo vietos politikai, ypač – iš „Vieningo Kauno“ daugumai oponuojančių Tarybos frakcijų. Tačiau iš vis gausėjančių gyventojų skundų dėl brangaus šildymo ir kitų dalykų, nesunku suprasti, kad dabar miesto (ir ne tik jo) ekonominė situacija tikrai vis labiau tampa sudėtinga.

Ir jos tikrai Kaune nepalengvins jokie projektuojami (irgi savivaldybės lėšomis) bei statomi „prioritetiniai“ viadukai ar tiltai. Gal, atsižvelgus į realybę, jau pravartu, nepaisant norų prieš būsimus rinkimus gražiau atrodyti, lėtinti tempus ir nedemonstruoti galios, disponuojant ne savais, asmeniškais, bet gyventojų pinigais?