Pereiti prie turinio
Architektūros festivalis vaikams (9)
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.

Architektūros festivalyje vaikai kūrė ateities namus ir sužinojo, kaip gintis nuo užklydusių meškų

KultūrapagalSkirmantė Javaitytė
Savaitgalį „Mokslo saloje“ vyksta architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“. Į paskaitas, edukacijas, namų statybų dirbtuves keliauja vaikai, paaugliai, šeimos ir visi smalsūs miesto tyrinėtojai. Festivalis tęsiasi iki sekmadienio vakaro.
Jau ketvirtą kartą mažieji gyventojai kviečiami tyrinėti gamtos ir architektūros ryšį, kurti miesto erdves, kuriose galėtų darniai sugyventi ir žmonės, ir gyvūnai, ir augalai.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Stiprus žmogaus ir gamtos ryšys
Šįmet architektūros festivalis skatina susimąstyti, kokius pėdsakus po savęs palieka žmogus, kokią aplinką jis kuria.
„Kviečiami dalyvauti ne tik svajojantys tapti architektais vaikai, bet ir visi kiti, juk užaugę beveik visi bus architektų užsakovais. Festivalyje siekiame ugdyti kritiškai į aplinką žvelgiančius vaikus, lavinti jų kūrybiškumą. Kuriant miestą, raginame nepamiršti kitų žmonių ir aplink gyvenančių paukščių, vabalų bei visų gyvų būtybių, juk jos labai svarbios mūsų ekosistemai“, – teigė festivalio „Kas paliko pėdsakus?“ vadovė E. Januškienė.
Mokslo salos Kauno metodinio STEAM centro biologijos ir chemijos metodininkė Paulina Rutkauskaitė mažiesiems pasakojo apie gamtos objektų atsikartojimą architektūroje.
„Gamta neįtikėtinai įkvepia architektus, jie atkuria gamtos reiškinius, objektus pastatuose, pvz., pastato fasadą gali įkvėpti samanos ar cukraus kristalai. Neįprastą pastatą su ertmėmis Zimbabvėje įkvėpė termitai, kuriantys panašius „bokštelius” su oro cirkuliacija. Pekino olimpinio stadiono plieninė konstrukcija buvo įkvėpta paukščių lizdų. Gamta mus gali įspūdingai inspiruoti, tai labai žavi!“, – kalbėjo ji.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Statė namus, svajojo apie ateities miestą
Festivalyje su vyru ir trimis vaikais, iš kurių mažiausiam vos 5 mėn., apsilankiusi Ugnė Gudelytė siekia ugdyti vaikų kūrybiškumą.
„Sulaukėme geros renginio rekomendacijos, tad atvykome. Auginame labai kūrybišką vaiką, gal jis čia gaus dar daugiau įkvėpimo ką nors kurti, statyti. Mažoji dukra jau nubėgo konstruoti miesto su žaliosiomis erdvėmis. Stengiamės, kad atžalos domėtųsi kuo įvairesniais dalykais, plėstų akiratį, suprastų architektūros ir gamtos svarbą”, – kalbėjo U. Gudelytė.
Kaunietė Ieva Ivanauskienė į renginį atvyko su 8 ir 4 m. sūnumis, festivalyje dalyvauja jau ne pirmus metus.
„Labai įsiminė festivalis centriniame pašte, o šįkart smagu apsilankyti „Mokslo saloje", beje, čia užsukame ne taip ir retai. Vaikams festivalyje įdomiausia edukacijos, jie gali patirti miestą savo rankomis. Tikiu, kad nuo pat mažumės svarbu pažinti architektūrą, gerbti aplinką. Šiandien aplankėme keturias edukacijas: statėme gyvūnams namus, po to kūrėme žmonių namus, tyrinėjome gamtos objektus pro mikroskopą ir galiausiai dalyvavome molio užsiėmime.”
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Kastytis Šidlauskas festivalyje apsilankė su žmona ir 9 bei 3 m. atžalomis.
„Vienas vaikas labai nori pastatyti namą, o mažesnysis labai susidomėjęs plytomis, iš jų dėlioja savo statinį. Svarbu, kad vaikai patirtų architektūrą, susipažintų su ja liesdami, gamindami, konstruodami. Beje, kuriant miestą svarbu architektų, gyventojų ir valdžios sutarimas. Jie visi kartu turi kurti Kauno viziją”, – teigė dalyvis.
Diskusijoje su architektais „Gamtos pėdsakai mieste” vaikai siūlė įprastus automobilius pakeisti elektromobiliais ar dviračiais bei įrengti daugiau įdomių poilsio vietų. Pasiteiravus apie svajonių kiemą, Agota, Samanta ir Marijana įvardino, kad jame reikėtų įrengti baseiną su čiuožykla, karstynių ir laipynių parką, o pastato viduje – didžiulį akvariumą su žuvytėmis.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Mieste telpa visi: nuo uodų iki meškų
Gamtininkas Marius Čepulis susirinkusiesiems pasakojo apie mieste gyvenančius pačius įvairiausius gyvūnus, kurie iš gamtos čia atėjo paskui žmones. Tai uodai, tarakonai, vorai, žiurkės, varlės, žalčiai, ežiukai, voverės, kiaunės, šikšnosparniai, įvairūs paukščiai, kiškiai, lapės, briedžiai ir kt. Pasak jo, į Londoną, Berlyną, Vilnių, Kauną ar Klaipėdą lapės atsikrausto, nes jų šioje zonoje nemedžioja, jos randa, ką valgyti ir gali išgyventi.
Gamtininkas paminėjo, kad dėl gausos, žiurkių miestu Nr. 1 dabar laikoma Klaipėda, anksčiau juo laikytas Vilnius. Jis dalinosi ir kitomis įdomybėmis apie gyvūnų įvairovę mieste.
„Kaune pilna ežiukų, jie laksto ant kelio, nes nepajėgia užkopti ant šaligatvio, trukdo aukštas bortelis. Gyvūnams svarbu pritaikyti erdves, pvz., Kaune yra varlių praėjimo takas, kur žmonės pavasarį lekia su kibirais ir padeda varlėms praeiti pavojingą zoną. Kaune skraido daug čiurlių, Nemune ir Neryje pilna bebrų, o sausumoje – stirnų. Kaune jos gyvena daugybėje vietų, nes čia nėra vilkų. (...) Šiuolaikinėje architektūroje įrenginėjami dideli langai, kuriuose atsispindi gamta ir skrisdami paukščiai neatskiria, kad tai langas. Milijardai paukščių kasmet žūsta atsitrenkdami į langus. Užklijuoti juodi paukščių siluetai ant stiklų neveikia, nebent būtų per visą langą. Naujausios technologijos su ultravioletiniais dažais paukščiams padeda pastebėti kliūtis”, – pasakojo gamtininkas M. Čepulis.
Į miestą retkarčiais netikėtai užklysta meškos.
„Lietuvoje gyvena daugiau kaip 20 meškų, Estijoje – 1200, o Latvijoje – 500. Meškos į Lietuvą ateina iš žemėlapio viršaus, ne iš Baltarusijos. Ką daryti sutikus mešką? Nebėgti, nerėkti, nemosikuoti rankomis, o ramiai pasitraukti. Didesni atrodysite virš galvos pakėlę kuprinę ar kitą didesnį daiktą, rankas laikykite iškėlę, jos pajus ir žmogaus kvapą. Neapsimeskite negyvu, nejuokaukite, nes šis gyvūnas sveria 300-400 kg”, – patarė M. Čepulis.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Architektūros festivalis vaikams „Kas paliko pėdsakus?“ / S. Javaitytės nuotr.
Gamta gydo
Gamtininkas atkreipė dėmesį į žalumos svarbą mieste, pažymėjo, kad Kaunas turi senos girios likutį – ąžuolyną ir jį būtina saugoti. Tai yra seniausias ąžuolynas Lietuvoje, teišlikęs viename mieste.
Gamtininkas teigė, kad žalesnėje aplinkoje augę žmonės mažiau serga įvairiomis ligomis, ypač depresija. Žaluma itin svarbi vasarą, ji atgaivina žymiai geriau, nei fontanai.
„Bet koks pasivaikščiojimas bent vieną valandą lauke suteikia daugiau sveikatos, negu suvalgytos 18 tūkst. citrinų. Žaluma žmogui reikalinga. Namai, pastatai mieste gražu, bet medžiai irgi labai svarbūs, nepamirškime šito”, – pabrėžė M. Čepulis.
Jis išvardino kelias taisykles, kuriomis reikia vadovautis, siekiant jaustis geriau: per langą turite matyti bent 3 medžius, 30 proc. jūsų kvartalo turi sudaryti žaluma ir už 300 metrų turi būti parkas.
Anot jo, dauguma Lietuvos miestų atitinka šiuos kriterijus.
Festivalio programą galima rasti čia.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading