Šildymo kompensacijoms gali pritrūkti 20 mln. eurų: ką žada ministerija?

Šį žiemos sezoną kompensacijoms už šildymą savivaldybėms galint pritrūkti apie 20 mln. eurų, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad ministerija tokiu atveju lėšų pasiskolintų, todėl visiems gyventojams, kuriems priklauso kompensacijos, jos bus išmokėtos.

„2027 metais pagrindinis savivaldybių finansavimas piniginei socialinei paramai didėja 34 mln. eurų. Ir planuojama skirti 257 mln. eurų savivaldybėms. Visas piniginės socialinės paramos poreikis gali siekti 277 mln. eurų. Tai gali papildomai reikėti 20 mln. eurų ir (...) ministerija galėtų skolintis, tai tie pinigai tikrai būtų užtikrinti“, – LRT radijui pirmadienį sakė Tadas Vinokuras.

„Tikrai noriu nuraminti, kad visi žmonės, kuriems priklauso kompensacija, tikrai tą kompensaciją gaus“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina pareiškė, kad šį žiemos sezoną kompensacijoms už šildymą savivaldybėms gali pritrūkti apie 20 mln. eurų.

Viceministro teigimu, vertinamas „pesimistinių šilumos kainų“ scenarijus, kai gamtinės dujos ir biokuras gali brangti 50 proc. ir šilumos kaina gali augti 20 proc., pagal kurį iš viso kompensacijoms gali reikėti ne 94 mln. eurų, o 104 mln. eurų.

„Bet tai tikrai niekaip nekeičia situacijos, kompensacijos visos būtų išmokėtos“, – pabrėžė T. Vinokuras.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė sako, kad nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 5 dienos į savivaldybę dėl šildymo kompensacijų kreipėsi 24,3 tūkst. gyventojų – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku praėjusiais metais.

„Stebint, kiek gyventojai yra aktyvūs šiuo klausimu, matome, kad iš tikrųjų rugsėjį aktyvumas buvo didesnis, siekė beveik 70 proc., spalį buvo šiek tiek mažesnis – apie 30 proc.“, – sakė I. Paberžienė.

„Kadangi gyventojai dar nėra gavę sąskaitų už spalio mėnesį, tai galvojame, kad tikriausiai aktyvumas dar gali šiek tiek didėti tuomet, kai gyventojai gaus sąskaitas ir pamatys, kokios yra jų išlaidos“, – pridūrė ji.

Savivaldybės atstovės teigimu, dar per anksti teigti, kad savivaldybei trūks lėšų kompensacijoms išmokėti: „Savivaldybės nuolat bendradarbiauja su ministerija, dalinasi statistiniais duomenimis ir reikiamas lėšas visą laiką gauna.“

Kaip rašė BNS, ministerija anksčiau prognozavo, kad šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sieks apie 170,6 tūkst., joms reikės daugiau nei 80 mln. eurų.

Praėjusį šildymo sezoną kompensacijas kas mėnesį gavo vidutiniškai apie 164,6 tūkst. žmonių, jiems buvo išmokėta 69 mln. eurų.

Seimui pernai panaikinus 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, vien dėl to šiluma nuo sausio brango maždaug 12 procentų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozavo, kad šilumos energija šį sezoną kainuos maždaug 13–25 proc. brangiau nei praėjusį.

Kaip anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šių metų rugsėjį dėl šildymo kompensacijų kreipėsi 2,5 tūkst. šeimų – apie 7,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Per praėjusį šildymo sezoną Kaune buvo pateikta 17,2 tūkst. prašymų, o kompensacijas gavo apie 11 tūkst. šeimų. Iš viso kompensacijoms už šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį mieste skirta daugiau kaip 5 mln. eurų.