Kauno meras prabilo apie apžvalgos rato polius: žurnalistams – ne jų reikalas ir padėka portalui už nemokamą reklamą

Skelbiame Kauno mero Visvaldo Matijošaičio tekstą apie apžvalgos ratą Nemuno saloje be pakeitimų. Redakcijos žodis – po tekstu.

„Per pirmąjį mėnesį nuo Nemuno salos apžvalgos rato atidarymo jį išbandė daugiau kaip 16 tūkstančių žmonių. Skaičiai, kaip visada, pasako daugiau negu garsiausi komentarai internete.

Dar rato nebuvo, o kai kas jau buvo nusprendęs, kad Kaunui jo nereikia. Prie skleidžiamo triukšmo prisidėjo politikai, kurių darbų Kaunui kartais tenka gerokai paieškoti, bet kritikuoti kitų darbus jiems, panašu, sekasi puikiai. Nenoriu jiems daryti politinės reklamos, bet tarp jų ir keli kandidatai į Kauno merus.

Per tiek metų jau pripratau: jeigu Kaune ką nors darai, visada atsiras tokių, kurie paaiškins, kodėl nereikėjo. Jeigu nedarai – tie patys pirmi klausia, kodėl mieste niekas nevyksta.

Tą matėme su Vienybės aikšte ar Dariaus ir Girėno stadionu, dabar matome ir su apžvalgos ratu. Vieni ginčijasi, kiti fotografuojasi, treti perka bilietą ir kyla į viršų.

Atskirai noriu padėkoti „Kas vyksta Kaune“. Tiek nemokamos reklamos šitam objektui, ko gero, nesuteikė niekas kitas. Šio kolektyvo dėka sutaupėme miesto turizmo viešinimui ir žinomumo didinimui numatytas lėšas.

Galbūt baustas už smulkų chuliganizmą šio portalo savininkas Vaidas Pilkauskas nelabai mėgsta buvusių policininkų (kaip ir prieš tai buvęs Kauno meras), bet jeigu tai padeda išreklamuoti miesto objektus – man tinka. Beje ačiū ir už sugalvotą Visvaldo rato pavadinimą.

Naujoji Kauno „akis“ leidžia į miestą pažvelgti iš 45 metrų aukščio. Iš viršaus matosi Senamiestis, Naujamiestis, Aleksotas, Žaliakalnis, Žemoji Freda, Nemunas ir visa Nemuno sala. O pats ratas jau tapo tuo objektu, kurį miesto panoramoje atpažinsi iš tolo. Ir čia svarbu matyti ne vien ratą.

Prisiminkime, kokia Nemuno sala buvo prieš keliolika metų ir kokia ji yra šiandien. „Žalgirio“ arena, Mokslo sala, didžiausias baseinų ir pirčių kompleksas regione, sutvarkytas parkas, pėsčiųjų takai, renginiai, tūkstančiai žmonių. Dabar – dar ir apžvalgos ratas.

Miestas keičiasi ne nuo komentarų ar pagiežingų rašinėlių. Jis keičiasi nuo padarytų darbų.

Ar apžvalgos ratas taps vienu iš Kauno simbolių, parodys laikas. Simbolių neįsakysi sukurti – juos pasirenka žmonės. Bet šiandien faktas paprastas: apie ratą kalbama, žmonės nori jį išbandyti, o pirmojo mėnesio rezultatai viršijo lūkesčius.

Man ir toliau svarbiausias kriterijus: ar tuo naudojasi kauniečiai ir miesto svečiai. Jeigu naudojasi – vadinasi, reikėjo.

O tiems, kurie ir toliau nori piktintis, galiu pasakyti tik tiek: nenustokite. Jūsų kalbos – didžiausia nemokama reklama. Perspėju, kad netolimoje ateityje statybininkai polius dar gręš statant Stoties turgaus paviljoną, Futbolo ir regbio areną, Ekstremalaus sporto centrą, Aleksoto sporto kompleksą ir kitus infrastruktūros objektus. Kokia turi būti statinio konstrukcija tegul sprendžia statybininkai. Ne meras, ir ne žurnalistai.“

Dėkojame merui už atsakymą – tai vienas iš nedaugelio kartų, kai savivaldybės vadovas viešai pasisako apie polius Nemuno saloje. Redakcija niekada nekėlė klausimo, ar Kaunui reikia apžvalgos rato ir ar jis gražus. Klausimus kėlėme pagal Visuomenės informavimo įstatymą, kuris savivaldybes įpareigoja atsakyti žurnalistams per vieną darbo dieną ir kurio Kauno savivaldybė laikosi vis rečiau. Į šiuos klausimus iki šiol neatsakyta. Klausimas nuo pat pradžių buvo vienas: kaip ratas pastatytas.

Meras rašo, kad statybininkai polius dar gręš statant arenas ir paviljonus. Sutinkame – rimtiems statiniams poliai ir pamatai tikrai reikalingi. Būtent todėl ir klausiame, kodėl 52 poliai po 15 metrų Nemuno saloje oficialiai vadinasi „pėsčiųjų takais“, kuriems nereikia nei projekto, nei leidimo, nei ekspertizės. Dėl šio pavadinimo Statybos inspekcija ir prokuratūra pažeidimų nerado. Ateityje būtų gerai, kad poliai būtų įtraukti ne tik į atnaujintus projektus, bet ir į darbų sąmatas – Nemuno salos atveju jų nėra nei savivaldybės patvirtintame projekte, nei rangovo sutartyje, nei apmokėjimo akte.

Meras rašo, kad apie konstrukciją tegul sprendžia statybininkai, ne meras. Pagal prokuratūros spalio 30 d. nutarimą, dėl polių liepos 28 d. nusprendė savivaldybės administracijos sušauktas pasitarimas – „darbų nestabdyti, vykdyti lygiagrečiai su projekto rengimu“. Gręžti pradėta tą pačią dieną, projektas su poliais atsirado po savaitės, ekspertizė atlikta ankstesnei versijai be polių. Konstrukciją sprendė ne statybininkai.

Meras rašo, kad redakcija padėjo sutaupyti rato viešinimui numatytas lėšas. Paklausime „Kaunas IN“, kokia tai suma.

Į klausimus, kuriuos redakcija kelia tris mėnesius, mero tekste atsakymų nėra. Kas gręžė polius ir kiek jie kainavo. Kodėl pamatai užsakyti pagal 2024 m. sutartį, skirtą avarinėms situacijoms ir išdaužoms gatvėse. Kodėl rugsėjo 1 d. savivaldybė raštu teigė pamatų „neįrenginėjusi“, o prokuratūrai – kad yra statytoja ir moka iš biudžeto. Kas patikrino, ar poliai atlaiko 45 metrų ratą su keleiviais. Kodėl projektas, kurį savivaldybė pateikė prokuratūrai, neduodamas žurnalistams – lapkričio 4 d. Administracinių ginčų komisija šį ginčą nukreipė į teismą.

Vieši miesto projektai už biudžeto lėšas turėtų būti vykdomi skaidriai – projektuojant tai, kas statoma, o ne ieškant būdų apeiti Lietuvoje galiojančius įstatymus. Dėl to, kaip vyko šis procesas, stebisi ne tik „Kas vyksta Kaune“ redakcija, bet ir projektuotojai bei statybininkai, su kuriais kalbėjomės.

Mero tekstą skelbiame visą, nes skaitytojas turi teisę matyti, kaip savivaldybės vadovas atsako į klausimus apie 4,6 mln. eurų objektą.

Dėl asmeninės teksto dalies merui priminsime faktus, kuriuos jis, matyt, žino tik iš nuogirdų. Portalo redaktorius V. Pilkauskas už smulkų chuliganizmą nubaustas dar A. Kupčinsko merystės laikais – kai „Automobilių stovėjimo aikštelių“ Rinkliavos kontrolės skyriuje užstojo žmogų, kurį, jo įsitikinimu, kontrolieriai baudė be pagrindo. Tuo metu, pakeitus parkavimo tvarką Rotušės aikštėje, gyventojai ir miesto svečiai buvo baudžiami nuo pirmos dienos, o vadinamųjų „žaliaskvernių“ savivalė buvo viena dažniausių kauniečių skundų temų. Kontrolieriai iškvietė policiją, redaktorius neprieštaravo. Apie tai tada rašė ir „Kauno diena“ – „Kauno žaliaskverniai stiprina atakas“. Tai visa „biografija“. Ji nesusijusi nei su ratu, nei su poliais, bet rodo tą patį: redakcija ir tada, ir dabar klausia, kodėl su kauniečiais elgiamasi taip, o ne kitaip.

Daugiau skaityti apžvalgos rato tema galima čia.