Ne visi „herojai“ laukiami prie Kauno „valdžios vartų“

Kviesdama kauniečius tapti „savo miesto herojais“, Kauno savivaldybė rugsėjo gale išplatino pranešimą apie tai, kad pasirengusi priimti jų aprašytus bei iliustruotus „pastebėjimus“ (pranešimus) apie problemas viešosiose erdvėse. Ką su tais „pastebėjimais“ veiks savivaldybė ar jai pavaldi įmonė arba įstaiga, pranešėjas galės stebėti specialioje internetinėje platformoje.

„Ant pėsčiųjų takų nuvirtę medžiai, gatvėse atsivėrusios išdaužos, vaikų žaidimų aikštelėse sulūžusios supynės – tokie ir panašūs kliuviniai nuo šiol Kaune bus pastebimi ir sprendžiami kur kas efektyviau. Tam pasitelkta speciali Kauno savivaldybės sukurta internetinė platforma matau.kaunas.lt, pritaikyta ir mobiliesiems įrenginiams.

Registravimo ir administravimo informacinė sistema matau.kaunas.lt pritaikyta mobiliųjų aplikacijų „Android“ ir „iOS“ įrenginiams. Programėlių parduotuvės paieškos laukelyje pakanka įvesti raktinius žodžius „Matau Kaune“ ir parsisiųsti programėlę.“

Tai – citata iš Kauno miesto savivaldybės pranešimo, kuriame dar primenama: „Norint užfiksuoti įvykį, pirmajam prisijungimui būtina naudoti elektroninius valdžios vartus“.

Anais (dar iki konservatorių ir „vieningųjų“ valdymo) laikais kas savaitę mero kabinete vykdavusiuose išplėstiniuose pasitarimuose tuometinis Kauno meras Arvydas Garbaravičius turėdavo po ranka informacijas, kurias telefonu išgirdusi iš merui skambinusių kauniečių užrašydavo jo sekretorė. Taip pat būdavo pasižymėjęs, ką pats taisytino mieste pamatė, ką per susitikimus su gyventojais iš jų girdėjo. Dar gaudavo ir iš seniūnijų administracijos specialistų surinktus „signalus“ apie atsivėrusias gatvėse duobes ar kitokias netvarkas.

Todėl čia pat, per pasitarimą klausdavo, kada tai bus sutvarkyta. Dažniausiai tie klausimai buvo adresuojami Zenonui Girčiui, vieno iš savivaldybės administracijos padalinių vadovui, labai dalykiškam ir žinančiam, ką daryti, valstybės tarnautojui. Todėl konkretūs komunalininkų pažadai būdavo įgyvendinami per keletą dienų…

Bet...su „Vieningo Kauno“ valdymo era situacija pasikeitė. Žinoma, pažanga eina ir miesto administravime – dabar viską galima patikėti visagaliui internetui. Tai gal dėl to netrukus prasidės Kauno valdžios rūmuose administracinio personalo mažėjimas? Bet kam tada naujų rūmų statyba prie Kauno pilies pradedama?

Kaip bebūtų, jau „šiais laikais“ nei per sekretorę, nei „kitu ryšiu“ tiesiogiai nelengva paprastam kauniečiui perduoti savivaldybės vadovui – merui Visvaldui Matijošaičiui – pastabų, nusiskundimų, pagaliau – netgi siūlymų „dėl miesto gerovės“. Nebent tie siūlymai pirmiausia būtų susiję su būsima komercine gerove konkrečiai Kauną valdančiai šeimai...

Duobė gatvėje – smulkmė, dėl kurios nevalia trikdyti viskavaldančiojo dėmesio. Meras, kaip naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ ne kartą yra minėjęs, gyventojų priėmimų nerengia. Bet galbūt dėl reklamos viena kita tokia „priemonė“ bus organizuota naujų mero ir savivaldybės tarybos rinkimų, kurie vyks 2027-ųjų kovo 7-ąją, išvakarėse? Tik abejotina, ar visi norintys su savo bėdomis iki mero prieis...

Ginkdie, niekas nesako, kad Kauno meras „į tautą neina“, – ir juosteles kai kada nukerpa, ir kapsulės įkasimo į būsimo kokio statinio vietą ceremonijose dalyvauja, ir savo (?) mintis išdėsto mokesčių mokėtojų sudėto Kauno miesto savivaldybės biudžeto pinigais remiamose medijose. Žinoma, meras pabendrauja su tais, kurie šalia jo būna. O jau važiuodamas Kauno gatvėmis, jis pirmas atkreipia dėmesį į tas sankryžas, kur jo „idėjos“ vaisių – rombų – ant asfalto trūksta. Ir be jokio pabendravimo internetu ar žengimo pro „valdžios vartus“ rombai uoliai piešiami, nors kažkodėl ministerija atkakliai tvirtina, kad jų egzistavimas transporto eisme (gatvėse) įstatymu nenumatytas. Bet juk čia – Kaunas...

Tačiau paprastas rinkėjas, tebetikintis, kad merui jo problemos rūpi, dėl jų pasiskųsti tiesiogiai tam, kurį tiesiogiai išrinko, negali.

Juk nešauksi, pavyzdžiui, apie duobę, atsivėrusią tavojoje gatvėje merui, sėdinčiam VIP-e, kokioje nors už rinkėjų pinigus pastatytoje arenoje? Šiaip, tai visi per rungtynes gali šūkalioti, bet ar kas išgirs, jei tavo šūkis – „ne į temą“?

„Iki šiol mieste tokio įrankio trūko. Kauniečiai savivaldybės administracijos skyriams pranešdavo apie įvairias situacijas elektroniniais laiškais – siųsdavo nuotraukas dėl duobių, nesaugių laiptų ir kitų nepatogumų. Nuo šiol bus kur kas paprasčiau – viską registruosime vienoje vietoje. Interneto svetainėje ar mobilioje programėlėje pakaks pažymėti problemą“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Ir toliau Kauno miesto savivaldybės pranešime paaiškinta, kad asmeninėje paskyroje taip pat yra galimybė susikurti slaptažodį, kurį vėliau galima naudoti prisijungiant prie profilio, naudojant tik elektroninį paštą. Problemos skirstomos į kategorijas: apšvietimas, fontanai, gatvės/šaligatviai, sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, šuliniai, šviesoforai, viešojo transporto stotelės, viešosios erdvės, želdiniai, ženklai. Lygiagrečiai galima pasirinkti ir teikiamo pranešimo pobūdį. Pažymėjus konkrečią kategoriją, žemiau esančiame tuščiame laukelyje būtina aprašyti pačią situaciją. Tuo pačiu rekomenduojama įkelti nuotrauką ar vaizdo įrašą. Paskutiniu žingsniu svarbu nurodyti tikslų adresą ir paspausti „pateikti“.

Užfiksuotos problemos būseną žymi trys spalvos: oranžinė – užregistruota, geltona – nagrinėjama, o žalia – išnagrinėta. Užregistruota informacija operatyviai perduodama atsakingoms įmonėms. Į pranešimus reaguoja Kauno miesto savivaldybės administracijos, „Kauno gatvių apšvietimo“, „Kauno švaros“, „Kauno vandenų“ ir kitų sričių specialistai.

Kiekvienas prisijungęs vartotojas taip pat gali peržiūrėti bei stebėti ir kitų asmenų nurodytus kliuvinius mieste.

Problema – opi tūkstančiams kauniečių

Turiu kaimynę – vienišą garbaus amžiaus Kauno gyventoją, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenančią kukliame mediniame, gal šimtmetį siekiančiame namelyje. Su artimaisiais, kurie savo gyvenimus susikūrę (ar dar tebesikuria, kaip jos anūkas, studijuojantis sostinėje) toli nuo Kauno, ji bendrauja telefonu. Žengti per „valdžios vartus“ ji negebėtų. Pagaliau, iš namų retai išeidama, dėl duobių gatvėse tikrai galvos nesuka ir pagal savivaldybės diktuojamas programas nežada nei jas fotografuoti, nei kitaip komunalininkų darbus palengvinti.

Jos problema, galima sakyti, nėra tik asmeninė, nes lygiai su tokia pačia susiduria ir šimtai ar tūkstančiai kauniečių. Mano kaimynė apie galimybę gauti būsto šildymo kompensaciją yra girdėjusi. Bet net užsiregistruoti į seniūniją „dokumentus priduoti“ jai vis dar nesiseka…

„Daug kauniečių kreipiasi į Socialinio skyriaus darbuotojus, norėdami gauti valstybės skiriamą kompensaciją už šildymą. Registruotis galima ir reikia iš anksto. Prašančiųjų skaičius – milžiniškas: ankstesniais metais darbuotojai kasmet sulaukdavo 15–20 tūkstančių prašymų.

Norintiems pasikonsultuoti, yra skelbiami telefono numeriai. Tik viena bėda, kad niekas į juos neatsiliepia. Gyventojų prašymu, pati bandžiau skambinti dešimtis kartų. Ir visus – nesėkmingai. Pradėjau gilintis ir sužinojau, kad su šia problema susiduria ne vienos ir ne dviejų seniūnijų gyventojai. Kaip išsiaiškinau, prašymus priimantys darbuotojai visus pateiktus dokumentus kruopščiai peržiūri ir fiziškai nebeturi laiko atsiliepti į skambučius“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė į šią daliai kauniečių opią problemą ne teoriškai įsigilinusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Vaida Pranarauskaitė.

Savivaldybės vadovams ji pasiūlė ir tam tikrą problemos sprendimą, kad galimas kompensacijos gavėjas bent būtų užregistruotas ir tikėtųsi, jog jam bus konkrečiai pagelbėta.

„Kompensacijos prašančiųjų skaičius – milžiniškas, kasmet sulaukiama iki 30 tūkstančių prašymų, tačiau pasikonsultuoti telefonu gyventojai tiesiog negali. Tokią chaotišką situaciją padėtų suvaldyti įsteigtas centralizuotas skambučių centras. Nes tyla „kitame laido gale“ problemos neišspręs“, – įsitikinusi politikė V. Pranarauskaitė.

...Spalį ELTA, apklaususi Lietuvos didžiųjų bei mažesnių miestų savivaldybes, pranešė apie situaciją dėl kompensacijų jose. „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, mūsų miesto savivaldybės administracija jokių išsamesnių apibendrinimų nepateikė apie tai, kas seniūnijose vyksta šiuo metu, kai prašančiųjų srautas dėl aukštų energijos kainų tik didėja.

Tarytum visa tai, švelniai pasakius, nevyksta Kaune, kurį savivaldybės įsteigta įmonė šildo dažnai brangiau nei kitos, besirūpinančios savo gyventojų gerove.

„Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šių metų rugsėjį dėl šildymo kompensacijų kreipėsi 2,5 tūkst. šeimų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo mažiau nei 2,4 tūkst. prašymų. Taigi, besikreipusių šeimų skaičius padidėjo apie 7,6 proc.

Per visą praėjusį šildymo sezoną Kaune buvo pateikta 17,2 tūkst. prašymų, o kompensacijas gavo apie 11 tūkst. šeimų“, – mini ELTA.

Nežinia, ar šiandien tik dėl savo kaltės lieka nepasiekiami mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšomis išlaikomi valstybės tarnautojai (įsiklausykite, kaip skamba: ne valdininkai, bet tarnautojai!), tai yra, savivaldybėje dirbantys žmonės, kurie turėtų būti pasirengę ir nusiteikę dirbti kitų labui.

Viešojoje erdvėje nėra informacijos, ar daug kauniečių pasinaudojo savivaldybės suteiktu „šansu“ žengti su mieste pamatyta problema pro „valdžios vartus“. Taip, ši galimybė – lengvai prieinama kiekvienam.

Tačiau, būkim biedni, bet teisingi, ar tikrai programėlė sugalvota, ir jos kūrėjams, tikėtina, sumokėta taip pat biudžeto lėšomis, tik iš noro priartinti paprastus kauniečius prie miesto valdžios? Greičiau – atvirkščiai, nes peršasi mintis, kad įgyvendinant šį projektą, visų pirma siekta palengvinti savivaldybės administracijai darbą. Išvaduojant valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus nuo e laiškų ir kitokia forma (gal tarnybiniu telefonu, kurį irgi apmoka mokesčių mokėtojai) atskriejančių skundų.

Tik esmė tokia, kad skundų dėl duobių gatvėse ar sulūžusių supynių gali būti gerokai mažiau, nei į neviltį varančių atvejų, kai dėl savo asmeninių problemų gyventojai neturi galimybės būti išklausyti.

Per 2025-2026 m. šildymo sezoną Lietuvoje prašymų dėl kompensacijų pateikė 408,4 tūkst. gyventojų. Kompensacijoms išleista netoli 70 mln. eurų. Kaune per 5 mln. eurų skirta kompensacijoms už šildymą, geriamą ar karštą vandenį.

„Kauno miesto savivaldybės gautų prašymų skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu, tačiau, kaip teigiama DI apžvalgoje, tikslios atskiros Kauno miesto statistinės eilutės už visus 2025–2026-uosius metus viešai neskelbiamos“.

Neabejotina, jog išaugus energijos kainoms, o taip pat – palengvinus sąlygas ir prognozuojant didesnius galinčių gauti kompensacijas asmenų skaičius, šių paramos lėšų savivaldybėms prireiks gerokai daugiau nei per praėjusį šildymo sezoną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiavimu, 2026-2027 metų šildymo sezono dalies Lietuvos gyventojų išlaidoms kompensuoti gali prireikti iki 100 mln. eurų. Kompensacijos mokamos iš kiekvienos savivaldybės biudžeto lėšų.

Reikšminga ir tai, kad prašymai dėl kompensacijos gali būti pateikti ne tik rudenį, bet ir žiemą ar dar vėliau, šildymo sezonui tebesitęsiant. Tik mokėtojai už šildymą (tikriausiai, nemaža jų dalis) nenori tapti skolininkais „einamuoju momentu“, o tai realu, neužsitikrinus laiku kompensacijos gavimo.

Ministerija šią savaitę vėl viešai pranešusi apie kompensacijas bei sąlygas jas gauti, dar kartą priminė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama, nepriklausomai nuo šildymo būdo, - tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).

Kompensacija gali priklausyti ir nuomininkams – svarbu turėti rašytinę, Registrų centre įregistruotą būsto nuomos sutartį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl skolos apmokėjimo dalimis, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti visą skolą.

Pažymėtina, jog valstybė padeda ir renovuojantiems būstą. Kompensaciją už šildymą gaunantiems nepasiturintiems būsto savininkams, dalyvaujantiems daugiabučio renovacijoje, 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.