84 proc. brangesnė šiluma kauniečiams: ar V. Matijošaičio kaltinimai ir skaičiavimai pagrįsti?

Spalio 2 dieną Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime Kauno meras Visvaldas Matijošaitis aptarė prasidėjusio šildymo sezono kainas. Nors meras pasidžiaugė, kad spalio mėnesį kauniečiai pasitiko 0,01 cento pigesniu šildymu nei 2025 m. spalį, vis dėlto šių metų šildymo kaina V. Matijošaitis patenkintas neliko.

„Nepaisant įmonės (AB „Kauno energija“ – aut. past.) investicijų ir visame pasaulyje brangstančių gamtinių išteklių, man vis tiek nepatinka tai, ką matau šilumos kainų lentelėje“, – rašė miesto meras.

Jo teigimu, šildymo kainą Kaune išpučia nepriklausomi šilumos gamintojai, ypač – Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ).

„Šilumos kainos kauniečiams galėtų būti žymiai mažesnės, jei Kauno kogeneracinė jėgainė, viena pagrindinių nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune, šilumą „Kauno energijai“ parduotų adekvačia ir sureguliuota kaina. Šiuo metu ji yra net 84 proc. didesnė nei kaina, už kurią Vilnius šilumą perka iš analogiškos Vilniaus kogeneracinės jėgainės“, – teigė V. Matijošaitis, tačiau nepateikė informacijos, iš kur tiksliai buvo gautas toks skirtumas.

Analogiškus skaičius spalio 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu pakartojo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

„Kaip žinote, Kaunas ypatingas tuo, kad tik Kauno šilumos tiekimui taikoma speciali dedamoji, kuri turi kompensuoti nepriklausomos šilumos gamintojų teorines sąnaudas. Ir vien dėl šios priežasties praktiškai Kauno kaina yra didesnė. Taip pat, kaip jau yra skelbta, čia ne paslaptis, kad KKJ parduodama šilumos kaina yra beveik 84 proc. brangesnė nei Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) parduodama šilumos kaina vilniečiams“, – kaip pagrindines priežastis, kodėl vilniečiai moka mažiau už šilumą, įvardijo T. Metelionis.

Vis dėlto statistika atskleidžia, kad šie pareiškimai nėra visiškai teisingi.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ patikslino miesto savivaldybės atstovai, 84 proc. kainų skirtumas buvo gautas sulyginus tik vieno mėnesio – 2026 m. spalio – duomenis: KKJ ir VKJ atliekų deginimo bloko šilumos supirkimo aukcione parduotos šilumos svertines kainas bei šilumos pajėgumų dedamąją.

Kitaip tariant, buvo lyginami tik vieno mėnesio kainų skirtumai, prie Kauno kainų pridedant T. Metelionio minėtą pajėgumų mokestį, kuris Vilniuje nėra taikomas.

Kaip žinoma, šilumos kaina susideda iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios.

Kintamoji dalis, kaip sufleruoja pavadinimas, kiekvieną mėnesį keičiasi ir priklauso nuo realiai mieste sunaudoto šilumos kiekio bei kuro (biokuro, atliekų ar dujų) supirkimo kainų biržoje. Šaltesniais mėnesiais mieste sudeginama daugiau kuro, todėl ši dalis išauga.

O pastovioji dalis – priešingai – išlieka fiksuota ir yra mokama kas mėnesį. Ši kainos dedamoji padengia visą šilumos tiekėjo infrastruktūros išlaikymą: tūkstančių kilometrų vamzdynų tinklo priežiūrą, avarijų šalinimą, siurblinių darbą ir darbuotojų atlyginimus. Kaune, šių metų spalio duomenimis, šie pačios „Kauno energijos“ tinklo išlaikymo kaštai sudarė liūto dalį – net 76 proc. visos pastoviosios sumos (2,26 ct/kWh iš 2,98 ct/kWh).

Likusi pastovioji dalis (0,58 ct/kWh) tenka T. Metelionio minėtoms „teorinėms sąnaudoms“ – oficialiai vadinamoms gamybos pajėgumų rezervavimo mokesčiu. Tai yra atlygis elektrinėms už tai, kad jos visada būtų pasiruošusios įsijungti didžiųjų šalčių metu. Būtent iš šios pastoviosios dalies atkarpos garantuotas išmokas kas mėnesį gauna ne tik KKJ, bet ir kiti nepriklausomi šilumos gamintojai, įskaitant ir pačią savivaldybės valdomą „Kauno energiją“.

Svarbu pažymėti, kad Vilniuje toks pajėgumų aukciono mechanizmas nėra taikomas.

Norėdami detaliai išsiaiškinti, kodėl kauniečiai už šilumą moka daugiau nei sostinės gyventojai, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai kreipėsi į bendrovę „Ignitis grupė“. Abiejų kogeneracinių jėgainių dalininkės įmonės komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė naujienų portalo žurnalistams detaliai papasakojo apie tai, kaip veikia pajėgumų mokestis:

„Kaune veikia šilumos pajėgumų aukciono mechanizmas, kurio Vilniuje nėra. Pajėgumų aukcione dalyvavusiems Kauno šilumos gamintojams mokama už šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiu laikotarpiu jie faktiškai pagamina šilumos. Tai nėra vien tik KKJ gaunamas mokėjimas. Pajėgumų aukcione taip pat dalyvavo ir kiti Kauno šilumos gamintojai.

2024 m. liepos 1 d. įvykusiame Kauno pajėgumų aukcione buvo paskirstyti pajėgumai laikotarpiui nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2029 m. rugsėjo 30 d. <...>

KKJ išmoka yra apie 158 tūkst. EUR per mėnesį už mūsų 70 MW šilumos galią. Įvertinus mūsų šilumos pardavimo apimtis, išmoka vidutiniškai sudarė 0,47 ct/kWh“, – komentavo R. Aukštuolytė.

Pagal viešai prieinamą „Baltpool“ statistiką galima matyti, kad šilumos pajėgumų aukcionai miestui kainuoja apie 6,5 mln. eurų į metus. Šią sumą pasidalija nepriklausomi šilumos tiekėjai, įskaitant tiek KKJ, tiek pačią „Kauno energiją“, kuri taip pat gamina šilumą.

Statistika atskleidžia, kad susumavus visas „Kauno energijos“ nuosavas jėgaines, jos metinė pajėgumų išmoka už 92,6 MW šilumos siekia apie 1,9 mln. eurų arba beveik 29,2 proc. visos pajėgumų mokesčio bendros sumos.

Tuo tarpu KKJ metinė pajėgumų išmoka už 70 MW šilumos siekia 1,34 mln. eurų arba apie 20,7 proc. visos pajėgumų mokesčio bendros sumos.

Jei bendrą 6,5 mln. eurų metinį pajėgumų mokestį išdalintume visiems Kauno vartotojams pagal bendrą miesto metinį šilumos suvartojimą, galutinėje vartotojo sąskaitoje šis aukcionas sudaro apie 0,58 ct/kWh. Ši dalis priskiriama pastoviajai kainos daliai. Būtent tai administracijos direktorius ir vadino „teorinių sąnaudų kompensacija“.

Iš šių 0,58 ct/kWh, kuriuos kas mėnesį moka kauniečiai:

Jeigu spalio mėnesį pajėgumų mokestis šildymo kainą Kaune „pabrangino“ tik 0,58 ct/kWh, kodėl galutinė Vilniaus miesto spalio šilumos kaina 1,25 ct/kWh (be PVM) mažesnė nei Kauno?

Kaip naujienų portalui pabrėžė „Ignitis grupės“ atstovė, Kauno mero taikytas vieno mėnesio kainų lyginimas nėra objektyvus:

„Tiek Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), tiek Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) yra atskiros įmonės, veikiančios skirtingų miestų šilumos rinkose ir dalyvaujančios atskiruose šilumos aukcionuose. Jėgainės taiko skirtingas dalyvavimo aukcionuose strategijas, todėl tiesiogiai lyginti vieno pasirinkto mėnesio jų šilumos pardavimo kainas ir iš to daryti bendras išvadas nėra objektyvu“, – teigė atstovė.

R. Aukštuolytė pastebėjo, kad šaltuoju šių metų laikotarpiu, KKJ parduodamos šilumos kaina buvo mažesnė nei VKJ.

„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai palygino viešai prieinamus šilumos aukcionus Kaune bei Vilniuje. Praėjusio šildymo sezono (2025 m. spalis – 2026 m. balandis) duomenys atskleidė, kad KKJ (apjungus pagrindinius ir balansavimo aukcionus) Kaunui pardavė didesnį kiekį šilumos ir išlaikė mažesnę vidutinę kintamąją kainą nei VKJ atliekų jėgainė Vilniui.

VKJ atliekų šiluma Vilniuje šildymo sezono metu buvo vidutiniškai 0,70 ct/kWh arba 19,9 proc. brangesnė už bendrą KKJ šilumos kainą Kaune.

Lyginant vidutinę mėnesinę KKJ ir VKJ atliekų jėgainės kintamąją kainą matoma, kad 6 iš 7 šildymo sezono mėnesių Kauno jėgainės parduodama šiluma buvo mažesnė nei Vilniaus. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais šis kainų skirtumas viršijo net 34 proc.

Vienintelis mėnuo, kada šildymo sezono metu KKJ parduodama šiluma buvo brangesnė nei VKJ atliekų jėgainės, buvo 2026 m. balandis – šildymo sezono pabaiga.

Vis dėlto lygindamas kainas Kauno meras taikė kiek kitokią formulę. Kaip naujienų portalui patikslino savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis, atliekant jėgainių analizę buvo lygintos šilumos supirkimo aukcione parduotos šilumos svertinės kainos ir šilumos pajėgumų dedamosios.

Kitaip tariant, VKJ atliekų bloko vidutinė parduotos šilumos kaina buvo lyginta su KKJ vidutine šilumos kaina pridedant anksčiau minėtus pajėgumų mokesčius, skirtus KKJ.

Vis dėlto net ir atlikus tokius skaičiavimus, praėjusio šildymo sezono metu KKJ šiluma vis tiek išliko pigesnė nei VKJ atliekų bloko.

KKJ vidutinė kintamoji kaina šildymo sezonui siekė maždaug 3,53 ct/kWh. Pridėjus 0,47 ct/kWh pajėgumų mokestį, pakoreguota KKJ kaina siekia apie 4,00 ct/kWh. Vilniaus atliekų bloko vidutinė kintamoji kaina be jokių priedų siekė 4,24 ct/kWh.

Kitaip tariant, KKJ kaina net ir su pridėtu 0,47 ct/kWh tarifu išliko maždaug 0,23 ct/kWh (5,5 proc.) pigesnė už VKJ atliekų bloko kintamąją kainą.

„Ignitis grupės“ komunikacijos partnerė atkreipė dėmesį į dar vieną faktorių, kuris gali sąlygoti aukštas kauniečių sąskaitas už šildymą.

„Taip pat svarbu atskirti jėgainių šilumos pardavimo kainas nuo galutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos vartotojui. Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalį Kaune iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina siekė 3,17 ct/kWh, o Vilniuje – 3,30 ct/kWh.

Tuo metu pastovioji galutinės šilumos kainos dedamoji Kaune buvo 2,98 ct/kWh, o Vilniuje – 1,81 ct/kWh. Taigi galutinį kainų skirtumą vartotojams lemia ne vien atskirų gamintojų šilumos pardavimo kaina, bet ir miestų šilumos tiekėjų veiklos ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudos“, – teigė R. Aukštuolytė.

Spalio duomenimis, „Kauno energijos“ šilumos kaina siekia 7,24 ct/kWh be PVM, o Vilniuje veikiančios bendrovės „Miesto gijos“ – 5,99 ct/kWh be PVM. Ryškus skirtumas ir tarp bendrovių pastoviųjų šilumos kainų dalių.

„Miesto gijų“ pateiktoje šilumos kainos struktūroje pastovioji kainos dedamoji (be PVM) sudaro 1,81 ct/kWh ir apima 25 proc. visos šilumos kainos. Didžiausią šios sumos dalį sudaro personalo sąnaudos (0,59 ct/kWh), investicinė grąža (0,42 ct/kWh) bei nusidėvėjimo (amortizacijos) išlaidos (0,40 ct/kWh).

Tuo tarpu Kaune AB „Kauno energija“ nustatyta vienanarės šilumos kainos pastovioji dedamoji (be PVM) siekia net 2,98 ct/kWh. Ją sudaro šilumos gamybos pastovioji dalis (0,58 ct/kWh), perdavimo pastovioji dalis (2,26 ct/kWh) bei mažmeninio aptarnavimo kaina (0,14 ct/kWh).

Didžiausią Kauno pastoviosios dalį, net 2,26 ct/kWh (apie 76 proc.), sudarė šilumos vamzdynų tinklo išlaikymo kaštai.