Kaune gyvena daugiau kaip 15 tūkst. užsieniečių: Premjeras įvardino, iš kur jų turėtų atvykti daugiau

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius spalio pabaigoje Birštono gyventojams sakė, kad Lietuva turėtų aiškiai nurodyti, iš kokių šalių nori priimti darbuotojų. Pasak jo, „greičiausiai kriterijus čia yra krikščioniškos šalys“, o asmenys iš musulmoniškų šalių, premjero žodžiais, „prastai integruojasi“.

Apie imigraciją premjeras susitikime prakalbo, kai moderatorius paprašė pereiti prie emigracijos temos. Darbuotojų trūkumą M. Sinkevičius siejo su mažėjančiu gimstamumu.

„Jeigu neturim kūdikių, neturim vaikų, darželinukų, mokinių, studentų, neturim profesiją įgijusių jaunų žmonių, nėra kas ateina dirbti. Tai tada ką verslas daro? Jie negali laukti 10 metų. Jie laužia, spaudžia, prašo valstybę įsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių“, – sakė premjeras.

Pasak jo, problemų kyla ne su gerai apmokamais specialistais, o su darbuotojais, atvykstančiais pagal kvotą, daugiausia statybininkais ir vilkikų vairuotojais.

„Įprastai teisiškai pasidarbavę jie turėtų, aišku, grįžti į namus. Bet atsitinka taip, kad gavę laikiną leidimą gyventi jie turbūt nepaiso grįžimo ir lieka čia. Arba lieka kažkur šešėlyje, stato kažkur, bet nematomi mūsų sistemose“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis sakė, kad didžioji dalis atvykusiųjų – ukrainiečiai ir baltarusiai, „bet privažiavo ir iš trečiųjų šalių, kurios galbūt kultūriškai mums labai svetimos“.

Premjero teigimu, artimiausiu metu kvota liks panaši kaip šiemet – apie 25 tūkst. Tačiau valstybė, anot jo, galvoja ir apie tai, iš kur žmonių priimti.

„Reikia labai aiškiai pasakyti, ko mums reikia ir iš kokių šalių. Ne iš bet kur: Tadžikistanai, tie visokie -stanai, bet iš kokių konkrečių šalių. Greičiausiai kriterijus čia yra krikščioniškos šalys, šalys, kurios kultūriškai mums artimos“, – sakė M. Sinkevičius.

Kaip pavyzdį jis nurodė Filipinus: „Jų gyventojų yra 90 su virš milijonų, jie yra krikščionys 90 procentų, jie gerai integruojasi. Islamiškų šalių, musulmoniškų šalių asmenys prastai integruojasi, jie kuria tam tikras bendruomenes, kas yra gal ir gerai, bet tai yra kultūriškai tolimos mums šalys, ir klausimas, ar mes turėtume į tai fokusuotis.“

Filipinų statistikos tarnybos 2024 m. surašymo duomenimis, šalyje gyvena 112,7 mln. žmonių.

2026 m. darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota buvo nustatyta 24 706 vietoms. Migracijos departamentas liepos pabaigoje pranešė, kad ji beveik išnaudota.

Išnaudojus kvotą, leidimas dirbti gali būti išduotas tik tuo atveju, jei užsieniečiui mokama ne mažiau kaip 1,2 vidutinio šalies darbo užmokesčio. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovams pakanka vieno vidutinio darbo užmokesčio.

Kultūrinio artumo principas Lietuvos migracijos politikoje nėra naujas. Tuometinė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė 2025 m. sausį BNS sakė, kad ankstesnis Seimas rezoliucija įtvirtino siekį pritraukti daugiau užsieniečių iš kultūriškai artimesnių šalių, o Filipinai buvo įvardyti kaip viena tokių šalių, nes ten daug krikščionių.

Religinį kriterijų anksčiau viešai siūlė ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Rugsėjo pabaigoje LRT laidoje „LRT forumas“ paklaustas, kurias šalis laiko kultūriškai artimomis, jis atsakė: „Viskas paprasta: katalikiškos šalys. Tai yra Lotynų Amerika, ieškokime galimybių Filipinuose.“

Liuteronų ir protestantų kraštus L. Kasčiūnas taip pat priskyrė artimoms kultūroms, o stačiatikių šalis pavadino sudėtingesniu klausimu. Rusijos ir Baltarusijos piliečius jis įvardijo kaip kontržvalgybos problemą.

Toje pačioje laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kultūrinio artumo kriterijų pavadino nesusipratimu. Jo nuomone, darbuotojus reikėtų vertinti pagal kvalifikaciją, darbo rinkos poreikį ir pasirengimą gyventi pagal vietos normas. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atkreipė dėmesį, kad neaišku, ką reiškia kultūrinis artumas.

Migracijos departamento 2025 m. metraščio duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 217 tūkst. užsieniečių. Jie sudarė 7,5 proc. visų šalies gyventojų. Užsieniečių skaičius jau trejus metus beveik nesikeičia: 2023 m. jų buvo 221,8 tūkst., 2024 m. – 217,3 tūkst. Palyginti su 2020 m. (87,3 tūkst.), jų padaugėjo du su puse karto.

Prezidentūros vertinimu, tai jau daug. „7,5 proc. nuo visuomenės Lietuvai jau yra daug“, – birželio pabaigoje LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius. Jis kalbėjo apie Prezidentūros inicijuotas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, pagal kurias darbo migrantai Lietuvoje galėtų dirbti dvejus metus, o paskui turėtų pusei metų išvykti. Vyriausybė projektui iš esmės pritarė, bet pasiūlė jį griežtinti, pavyzdžiui, nuo antrojo leidimo reikalauti lietuvių kalbos A2 lygiu. Projektas Seime dar svarstomas.

Du trečdaliai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Daugiausia gyvena ukrainiečių – 79 868 (36,8 proc. visų užsieniečių), toliau rikiuojasi baltarusiai (50 286) ir rusai (13 723).

Migracijos departamento spalio duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje užregistruoti 109 354 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vien 2025 m. jų užregistruota 9423, iš jų 1612 – Migracijos departamento Kauno skyriuje.

Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai (10 545), penktoje – Indijos (7908). Toliau sąraše – Tadžikistanas (6611), Kirgizija (4499), Azerbaidžanas (4352), Kazachstanas (3233) ir Pakistanas (2999).

Iš penkių Vidurinės Azijos šalių (Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Kazachstano ir Turkmėnistano) Lietuvoje gyvena beveik 25 tūkst. piliečių, arba 11,5 proc. visų užsieniečių.

Premjero pavyzdžiu minėtų filipiniečių metų pabaigoje buvo 2734 (1,3 proc.). 2025 m. pradžioje jų buvo 774, tad per metus filipiniečių padaugėjo daugiau nei tris su puse karto. Pagal naujai išduotus ir pakeistus leidimus laikinai gyventi filipiniečiai pernai jau pateko į dešimtuką: jiems išduoti ar pakeisti 2493 leidimai, iš jų 2250 – nauji. Daugiau leidimų gavo tik Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Indijos, Tadžikistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Kazachstano piliečiai.

Per išorės paslaugų teikėjų centrus užsienyje pernai pateikti 19 104 prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi. Daugiausia jų pateikta Filipinuose (4225). Toliau rikiuojasi Turkija (3087), Uzbekistanas (2817), Kazachstanas (1942), Indija (1439), Kirgizija (1218) ir Azerbaidžanas (1171).

Didžioji dalis leidimų išduodama darbui pagal trūkstamų profesijų sąrašą. Pernai priimta 70 428 sprendimų išduoti ar pakeisti leidimą šiuo pagrindu, iš jų 28 265 – nauji leidimai. Aukštos kvalifikacijos darbui leidimų išduota ar pakeista 3048.

Migracijos departamentas pernai 7211 kartų atsisakė išduoti ar pakeisti leidimą. Dažniausia priežastis – užsieniečio pateikti duomenys neatitiko tikrovės arba buvo pagrindas manyti, kad santuoka ar įmonė fiktyvi (3663 atvejai). Dėl išnaudotos kvotos atsisakyta 116 kartų.

Gyvenamąją vietą Kauno mieste pernai buvo deklaravę 15 089 užsieniečiai, Kauno rajone – 5980. Daugiau jų gyvena tik Vilniuje (59 866), Šiauliuose (15 980) ir Klaipėdoje (15 790). Birštono savivaldybėje, kur lankėsi premjeras, užsieniečių deklaruota 66, Prienų rajone – 279.

Šie skaičiai apima tik tuos užsieniečius, kurie deklaravo gyvenamąją vietą. Dar 48 415 užsieniečių jos Lietuvoje nebuvo deklaravę.

Toje pačioje kalboje premjeras užsiminė ir apie Užimtumo tarnybos išmokas. Jo teigimu, kai skirtumas tarp atlyginimo ir išmokų siekia 100-200 eurų, dalis žmonių renkasi nedirbti.

„Manau, kad pradėsim galvoti, kaip peržiūrėti tą sistemą, kad ji nebūtų tokia dosni. Kaip pavyzdys, yra kas svarsto, kad tas, kas savo noru išeina iš darbo, pirmą mėnesį Užimtumo tarnybos išmokos negautų. <...> Toks vaizdas, toks jausmas, kad auga dykaduonystė“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Atsakydamas į klausimą iš salės, premjeras paminėjo ir sociologo prof. Boguslavo Gruževskio idėją dėl bevaikystės, arba vadinamojo viengungio, mokesčio. Jis pabrėžė, kad šios idėjos autorius nėra: „Čia aš ne autorius, pasakau, su kuo sutikti, ką jis pasakė.“

„Tas radikalus sprendimas greičiausiai būtų viengungio mokestis. Tu turi susimokėti, jeigu tu nusprendei neturėti vaikų. Tai yra tau kaip savotiška bausmė. Nes tu pasensi, tebūnie tu mokėsi mokesčius, bet realiai tau pensiją uždirbinės, pagal „Sodros“ logiką, kitų vaikai, kurie gal nedarė karjeros, bet turėjo šeimą, pagimdė vaikus“, – profesoriaus mintį perpasakojo premjeras. Jis pridūrė, kad „yra diskusijų“, ir pusiau juokais pastebėjo, kad toks mokestis būtų taikomas „ne tik vyrams“.

Ar su šia idėja sutinka pats, premjeras tiesiai nepasakė.

Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas B. Gruževskis viengungio mokesčio idėją viešai iškėlė šiemet. LNK jis kalbėjo apie 10 tūkst. eurų per metus mokestį, tačiau vėliau patikslino, kad konkreti suma nėra esmė ir ją paminėjo „iš principo“.

Pasak profesoriaus, vien mokesčio neužtektų, jis turėtų veikti kartu su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, motinos kapitalu. Mokslininkas priminė, kad sovietmečiu toks mokestis jau buvo taikomas, ir sakė, kad pirmiausia reikalingas politinis sprendimas.

Idėja palaikymo Prezidentūroje nesulaukė. V. Augustinavičius vasarį TV3 sakė, kad, prezidento nuomone, gimstamumą reikėtų skatinti paskatomis, o ne papildomu spaudimu. Patarėjo vertinimu, baudos labiau pakenktų nei padėtų.