Registruotas nedarbas Kaune mažėjimo tempais pagaliau vejasi Kauno rajoną

Praėjusį mėnesį nedarbo rodiklis, Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kauno apskrityje sumažėjo nuo 8,6 iki 8,3 proc. tarp čia gyvenančių visų darbingo amžiaus gyventojų.

Tačiau apskrities didžiausioje savivaldybėje – Kauno miesto – šis rodiklis spalio 1-ąją siekė 8,9 proc. (rugsėjo 1-ąją buvo 9,3 proc.). „Kas vyksta Kaune“ skelbė, jog ne vieną mėnesį pastarasis rodiklis mieste, turinčiame gerokai daugiau darbdavių nei kitose apskrities savivaldybėse, fiksuotas ties 9 ar dar daugiau procentų.

Nedarbas Kauno rajone jau daugelį mėnesių yra gerokai mažesnis nei Kauno mieste ir spalio pradžioje jis siekė 7,5 proc. (rugsėjo 1-ąją – 7,8 proc.).

Didžiausio nedarbo savivaldybėmis Kauno apskrityje tebelieka Raseinių rajono (9,7 proc.), kur rodiklis per praeitą mėnesį liko nepakitęs, taip pat – Jonavos rajono savivaldybė (9,1 proc.). Pastarajame rajone registruotas nedarbas pirmąjį rudens mėnesį sumažėjo 0,4 proc.

Anot UT atstovės Mildos Jankauskienės, Lietuvos darbo rinkoje rugsėjį fiksuotas šiam metų laikui būdingas suaktyvėjimas – į darbą sugrįžo daugiausia žmonių, augo dirbančiųjų skaičius šalyje, o registruotas nedarbas toliau mažėjo ir išliko mažesnis nei pernai.

„Padidėjęs įsidarbinusių žmonių srautas siejamas ne tik su naujais mokslo metais, bet ir po atostogų sezono atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai neretai peržiūri paskutinio metų ketvirčio darbų apimtis ir darbuotojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad rinka ypač išsiskyrė įsidarbinimo dinamika. Rugsėjį dirbti pradėjo 23 tūkst. UT klientų – 6,2 tūkst. arba 37,1 proc. daugiau nei rugpjūtį, ir tai daugiausia per pastaruosius 12 mėnesių.

Įsidarbinusių skaičius augo net 58 šalies savivaldybėse, o Užimtumo tarnybos klientai aktyviau nei rugpjūtį darbinosi praktiškai visuose sektoriuose. Nuosekliai augo ir savarankiškos veiklos pasirinkimas: rugsėjį veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – beveik dešimtadaliu daugiau nei rugpjūtį ir panašiai kaip prieš metus (8,7 tūkst.).

Daugiausiai UT klientų – 3,3 tūkst. – rugsėjį dirbti pradėjo švietimo sektoriuje: 1,2 tūkst. jų tapo mokymo specialistais (pedagogais, dėstytojais ir kitais ugdymo srities darbuotojais), dar 1,2 tūkst. – mokytojų padėjėjais. Taip pat didžiausias įsidarbinusiųjų skaičius fiksuotas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų (1,9 tūkst.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1,2 tūkst.) sektoriuose.

Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – kvalifikuoto darbo pasiūlymai sudarė nepilnus tris ketvirtadalius (71,9 proc.), nekvalifikuoto – apie ketvirtadalį (28,1 proc.). Daugiausiai darbuotojų ieškojo gamybos (2,7 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 tūkst.), prekybos (1,6 tūkst.) bei statybos (1,3 tūkst.) įmonės. Šie keturi sektoriai sudarė beveik du trečdalius (62,7 proc.) visų rugsėjį paskelbtų laisvų vietų.

Spalio 1 d. šalyje registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 7,7 proc. Palyginus su praėjusiais metais, šiuo metu yra 0,6 procentinio punkto mažesnis, o bedarbių – 9,2 tūkst. (6,1 proc.) mažiau.

Nedarbas rugsėjį mažėjo 38-iose savivaldybėse, 14-oje didėjo, o 8-iose išliko nepakitęs. Mažiausias jis – Neringoje (1,8 proc.) ir Birštone (4,8 proc.), didžiausias – Ignalinos r. (10,9 proc.) ir Zarasų r. (10,7 proc.) savivaldybėse.

UT pranešė, kad spalio 1 d. Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – 8,6 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai augo dirbančiųjų skaičius švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei transporto ir saugojimo veiklose.

Spalio 1-ąją, kaip paskelbė Užimtumo tarnyba, joje buvo registruota 31 517 darbo ieškančių vilniečių, tuo pat metu perpus gyventojų skaičiumi mažesniame už Vilnių Kauno mieste – 16 765. Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, santykinai dideliu registruotu nedarbu (spalio 1 d. – 8,9 proc.) Kauno miestas daugybę mėnesių lenkia Lietuvos Respublikos sostinę Vilnių (čia rugsėjį bedarbių skaičius sumažėjo nuo 8,1 iki 7,8 proc. darbingo amžiaus žmonių).

Praeitą mėnesį UT Kauno mieste registravo 2 541 naują bedarbį. Rugsėjį įsidarbinti pavyko 2 939 darbo ieškojusiems kauniečiams bei 867 Kauno rajono gyventojams. Kaune darbdaviai bedarbiams Užimtumo tarnyboje registravo 2 563 laisvas darbo vietas. Beje, tai – daugiau nei jų registruota rugsėjį Vilniuje – 2 315.

Vilniaus rajone nedarbo rodiklis per rugsėjį sumažėjo lygiai taip pat kaip ir Kauno rajone – nuo 7,8 iki 7,5 proc. šios teritorijos darbingo amžiaus gyventojų.