DJI_20260722181645_0599_D
Kauno miesto savivaldybė / R. Tenio nuotr.

Atleistas Šilainių seniūnijos darbuotojas teisingumo ieško teisme

Kovo pabaigoje Šilainių seniūnijos darbuotojas buvo atleistas dėl esą neteisėtai rinktų asmens duomenų. Teisme šio buvusio darbuotojo interesus ginantis advokatas tikina, jog savivaldybė nepateikė nei vieno konkretaus pavyzdžio, kai duomenys būtų rinkti neteisėtai. Savo poziciją pakomentavo ir savivaldybė.
Ši byla šiuo metu nagrinėjama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose. Kaip „Kas vyksta Kaune“ nurodė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė, skundu pareiškėjas prašo panaikinti kovo 30 d. administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Pareiškėjas iš darbo buvo atleistas, nes savivaldybės teigimu, naudodamasis duomenų bazėmis, savo asmeniniams tikslams atliko perteklinį ir neteisėtą asmens duomenų tikrinimą, nesilaikė pagrindinių asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų bei rinko duomenis, nesusijusius su jo darbinių funkcijų, apibrėžtų jo pareigybės aprašyme, atlikimu.
Pareiškėjo tapatybė „Kas vyksta Kaune“ yra žinoma, tačiau portalas, atsižvelgęs į šio ginčo aplinkybes, nusprendė pareiškėjo tapatybės neviešinti, kol nėra priimtas teismo sprendimas. Taip pat publikacijoje nebus atskleidžiamos kai kurios kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima atpažinti asmenį.
Advokatas – savivaldybė nenustatė nei vieno konkretaus atvejo
Atleisto seniūnijos darbuotojo poziciją portalui „Kas vyksta Kaune“ perdavė jį teisme atstovaujantis advokatas Simonas Baltrušaitis.
Pasak advokato, pareiškėjas neneigia naudojęsis darbui suteikta prieiga prie registrų, tačiau tiek tarnybinio tyrimo metu, tiek skunde teismui nuosekliai paaiškino, kad informaciją tikrino tik vykdydamas tarnybines funkcijas ir spręsdamas gyventojų keliamus klausimus.
Tačiau advokato teigimu, savivaldybė konstatuodama pažeidimą, apsiribojo deklaratyviais pavyzdžiais ir neįrodė nei neteisėto duomenų gavimo fakto, nei padarytos žalos.
„Savivaldybė nenustatė ir neįvardino nei vieno konkretaus atvejo, kad kuris nors konkretus duomenų gavimas būtų neteisėtas ar būtų kam nors padaryta žala. Savivaldybė remiasi tiesiog deklaratyvia pozicija, kad klientas visą laiką neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi registru, nors prieigą prie registro klientui buvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Klientas ginčija ne vien nuobaudos griežtumą, bet ir esminę savivaldybės išvadą apie tikrinimų tikslą“, – teigia S. Baltrušaitis.
Kauno apygardos teismas
Kauno apygardos teismas / T. Biliūno / BNS nuotr.
Jis patikslino, jog ginčas teisme susijęs su naudojimusi Administracinių nusižengimų registro informacine sistema (ANRIS) ir per ją pasiekiamais kitų registrų bei informacinių sistemų duomenimis.
„Pati savivaldybė atsiliepime teismui nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta duomenų kopijavimo, perdavimo tretiesiems asmenims ar viešo atskleidimo, o faktinis duomenų tvarkymas apsiribojo peržiūra“, – priduria pareiškėjo atstovas.
S. Baltrušaičio vertinimu, net jei teismas nustatytų tam tikrą duomenų tikrinimo tvarkos pažeidimą, kyla klausimas, ar atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė.
„Savivaldybė remiasi tikrinimų mastu ir teiginiu apie asmeninį jų pobūdį, tačiau šių savo teiginių net neįrodinėja. Pačioje komisijos išvadoje pripažįstama, kad klientui anksčiau tarnybinių nuobaudų nebuvo skirta, o jo veikla už 2025 metus įvertinta kaip viršijanti lūkesčius. Byloje savivaldybei reikia paaiškinti, kodėl parinkta griežčiausia nuobauda ir kodėl švelnesnė nuobauda nebūtų pakankama, tačiau savivaldybė to nepaaiškina ir neįrodinėja“, – nurodė S. Baltrušaitis. Jis taip pat pridūrė, jog byloje taip pat keliamas ir nešališkumo klausimas, nes komisijai pareiškėjo elgesiui ištirti vadovavo asmuo, kurio duomenų tikrinimas buvo vertinamas tame pačiame tyrime.
Savivaldybė – nuobauda proporcinga
Dėl Šilainių seniūnijos darbuotojo atleidimo aplinkybių „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę – pirmiausia teiravomės, kokius duomenis tikrino pareiškėjas.
„Visi atvejai, kai [pareiškėjas] tikrino registrų duomenis ne minėtų konkrečių funkcijų atlikimui, o kitais tikslais – rinkdamas informaciją apie asmenų kontaktinius, identifikacinius, socialinius, su sveikatos būkle susijusius duomenis, informaciją apie giminystės ryšius, darbovietes, jam priklausančias transporto priemones ir kitą su asmens privačiu gyvenimu susijusią informaciją, kuri nebuvo būtina jam priskirtų tarnybinių pareigų atlikimui, vertinami kaip rinkti asmeniniais pareiškėjo tikslais“, – atsakė savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vyr. specialistė Aurelija Vilimienė.
Taip pat klausėme, kodėl savivaldybė pasirinko pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą. Tačiau A. Vilimienė tik pakartojo, jog administracijos direktoriaus sprendimas atitiko teisės aktų nuostatas.
„Tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, jam tarnybos tikslais suteikta prieiga prie registrų, be teisėto pagrindo plačiu mastu renka asmens duomenis, nesupranta savo veiksmų pasekmių bei laikosi pozicijos, kad turėjo teisę rinkti bet kokius jo pageidaujamus duomenis, atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo“, – komentavo A. Vilimienė.
Savivaldybės atstovė taip pat tikino, kad jokio pagrindo abejoti sudarytos komisijos nešališkumu nėra.
„Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas, motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
Dėl to pasekmes sukelia ne išvada, o galutinis sprendimas, priimamas institucijos vadovo – šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Pagrindo abejoti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininko šališkumu nebuvo, jo kompetencijai galutinis sprendimas dėl [pareiškėjui] skiriamos tarnybinės nuobaudos parinkimo nepriklausė. Viso tyrimo metu tokių abejonių ar nušalinimo nepareiškė ir [pareiškėjas], žinojęs komisijos sudėtį ir kieno duomenis pats buvo patikrinęs be teisėto pagrindo“, – nurodė savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vyr. specialistė.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading