Kovo pabaigoje Šilainių
seniūnijos darbuotojas buvo atleistas dėl esą neteisėtai rinktų
asmens duomenų. Teisme šio buvusio darbuotojo interesus ginantis
advokatas tikina, jog savivaldybė nepateikė nei vieno konkretaus
pavyzdžio, kai duomenys būtų rinkti neteisėtai. Savo poziciją
pakomentavo ir savivaldybė.
Ši byla šiuo metu
nagrinėjama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose. Kaip
„Kas vyksta Kaune“ nurodė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė,
skundu pareiškėjas prašo panaikinti kovo 30 d. administracijos
direktoriaus įsakymą, kuriuo
pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį
nusižengimą, jam
buvo
skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Pareiškėjas
iš darbo buvo atleistas, nes savivaldybės teigimu, naudodamasis
duomenų bazėmis,
savo asmeniniams tikslams atliko perteklinį ir neteisėtą asmens
duomenų tikrinimą, nesilaikė pagrindinių asmens duomenų tvarkymo
ir saugumo reikalavimų bei rinko duomenis, nesusijusius su jo
darbinių funkcijų, apibrėžtų jo pareigybės aprašyme, atlikimu.
Pareiškėjo
tapatybė „Kas vyksta Kaune“ yra žinoma, tačiau portalas,
atsižvelgęs į šio ginčo aplinkybes, nusprendė pareiškėjo
tapatybės neviešinti, kol nėra priimtas teismo sprendimas. Taip
pat publikacijoje nebus atskleidžiamos kai kurios kitos aplinkybės,
iš kurių būtų galima atpažinti asmenį.
Advokatas
– savivaldybė nenustatė nei vieno konkretaus atvejo
Atleisto
seniūnijos darbuotojo poziciją portalui „Kas vyksta Kaune“
perdavė jį teisme atstovaujantis advokatas Simonas Baltrušaitis.
Pasak
advokato, pareiškėjas neneigia naudojęsis
darbui suteikta prieiga prie registrų, tačiau tiek tarnybinio
tyrimo metu, tiek skunde teismui nuosekliai paaiškino, kad
informaciją tikrino tik vykdydamas tarnybines funkcijas ir
spręsdamas gyventojų keliamus klausimus.
Tačiau
advokato teigimu, savivaldybė konstatuodama pažeidimą, apsiribojo
deklaratyviais pavyzdžiais ir neįrodė nei neteisėto duomenų
gavimo fakto, nei padarytos žalos.
„Savivaldybė
nenustatė ir neįvardino nei vieno konkretaus atvejo, kad kuris nors
konkretus duomenų gavimas būtų neteisėtas ar būtų kam nors
padaryta žala. Savivaldybė remiasi tiesiog deklaratyvia pozicija,
kad klientas visą laiką neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi
registru, nors prieigą prie registro klientui buvo suteikta teisės
aktų nustatyta tvarka. Klientas ginčija ne vien nuobaudos
griežtumą, bet ir esminę savivaldybės išvadą apie tikrinimų
tikslą“,
– teigia S.
Baltrušaitis.
Kauno apygardos teismas / T. Biliūno / BNS nuotr.
Jis patikslino, jog
ginčas teisme susijęs
su naudojimusi Administracinių nusižengimų registro informacine
sistema (ANRIS) ir per ją pasiekiamais kitų registrų bei
informacinių sistemų duomenimis.
„Pati
savivaldybė atsiliepime teismui nurodo, kad tyrimo metu nenustatyta
duomenų kopijavimo, perdavimo tretiesiems asmenims ar viešo
atskleidimo, o faktinis duomenų tvarkymas apsiribojo peržiūra“,
– priduria pareiškėjo atstovas.
S.
Baltrušaičio vertinimu, net jei teismas nustatytų tam
tikrą duomenų tikrinimo tvarkos pažeidimą, kyla
klausimas, ar atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė.
„Savivaldybė
remiasi tikrinimų mastu ir teiginiu apie asmeninį jų pobūdį,
tačiau šių savo teiginių net neįrodinėja. Pačioje komisijos
išvadoje pripažįstama, kad klientui anksčiau tarnybinių nuobaudų
nebuvo skirta, o jo veikla už 2025 metus įvertinta kaip viršijanti
lūkesčius. Byloje savivaldybei reikia paaiškinti, kodėl parinkta
griežčiausia nuobauda ir kodėl švelnesnė nuobauda nebūtų
pakankama, tačiau savivaldybė to nepaaiškina ir neįrodinėja“,
– nurodė
S. Baltrušaitis. Jis taip pat pridūrė, jog byloje taip pat
keliamas ir nešališkumo klausimas, nes komisijai
pareiškėjo
elgesiui ištirti
vadovavo asmuo, kurio duomenų tikrinimas buvo vertinamas tame
pačiame tyrime.
Savivaldybė –
nuobauda proporcinga
Dėl Šilainių
seniūnijos darbuotojo atleidimo aplinkybių „Kas vyksta Kaune“
kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę – pirmiausia teiravomės,
kokius duomenis tikrino pareiškėjas.
„Visi
atvejai, kai [pareiškėjas]
tikrino registrų duomenis ne minėtų konkrečių funkcijų
atlikimui, o kitais tikslais – rinkdamas informaciją apie asmenų
kontaktinius, identifikacinius, socialinius, su sveikatos būkle
susijusius duomenis, informaciją apie giminystės ryšius,
darbovietes, jam priklausančias transporto priemones ir kitą su
asmens privačiu gyvenimu susijusią informaciją, kuri nebuvo būtina
jam priskirtų tarnybinių pareigų atlikimui, vertinami kaip rinkti
asmeniniais pareiškėjo tikslais“,
– atsakė
savivaldybės
Personalo valdymo skyriaus vyr. specialistė Aurelija Vilimienė.
Taip
pat klausėme, kodėl savivaldybė pasirinko pačią griežčiausią
nuobaudą – atleidimą. Tačiau A. Vilimienė tik pakartojo, jog
administracijos direktoriaus sprendimas atitiko teisės aktų
nuostatas.
„Tokie
veiksmai, kai valstybės tarnautojas, naudodamasis savo tarnybine
padėtimi, jam tarnybos tikslais suteikta prieiga prie registrų, be
teisėto pagrindo plačiu mastu renka asmens duomenis, nesupranta
savo veiksmų pasekmių bei laikosi pozicijos, kad turėjo teisę
rinkti bet kokius jo pageidaujamus duomenis, atitiko Valstybės
tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas
dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo“,
– komentavo
A. Vilimienė.
Savivaldybės
atstovė taip pat tikino, kad jokio pagrindo abejoti sudarytos
komisijos nešališkumu nėra.
„Pagal
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d.
nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės
tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas, motyvuotoje
išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui
neprivalomas.
Dėl
to pasekmes sukelia ne išvada, o galutinis sprendimas, priimamas
institucijos vadovo – šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu. Pagrindo abejoti tarnybinio
nusižengimo tyrimo komisijos pirmininko šališkumu nebuvo, jo
kompetencijai galutinis sprendimas dėl [pareiškėjui] skiriamos
tarnybinės nuobaudos parinkimo nepriklausė. Viso tyrimo metu tokių
abejonių ar nušalinimo nepareiškė ir [pareiškėjas], žinojęs
komisijos sudėtį ir kieno duomenis pats buvo patikrinęs be teisėto
pagrindo“,
– nurodė
savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vyr. specialistė.