Pagal aukštus registruoto nedarbo rodiklius Kaunas vis dar tarp apskrities „lyderių“

Birželį Kauno darbdaviai Užimtumo tarnyboje (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registravo 2 019 laisvų darbo vietų. Per mėnesį įsidarbino 2 116 kauniečių – buvusių UT klientų.

Ir nors šios tarnybos duomenimis, santykinis nedarbas pirmąjį vasaros mėnesį didmiestyje sumažėjo 0,1 proc. (iki 9 procentų visų darbingo amžiaus gyventojų), šiuo rodikliu Kauno miesto savivaldybė apskrityje – viena iš „lyderiaujančiųjų“. Tiksliau – trečia po Raseinių (9,9 proc.) bei Jonavos (9,6 proc.) rajonų savivaldybių.

Santykinio registruoto nedarbo rodiklis Kauno rajone yra kur kas mažesnis nei Kauno mieste. Liepą rajone darbo paieškose pradėjo 7,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų – Užimtumo tarnybos klientų. Mažiausio nedarbo savivaldybe Kauno apskrityje ir toliau išlieka Birštonas – per mėnesį rodiklis sumažėjo nuo 5,3 proc. iki 5 proc. galinčių dirbti ir darbo ieškančių per UT kurorto gyventojų. Gretimame su Birštonu Prienų rajone šis rodiklis liko nepakitęs – 6,2 proc.

Beje, didžiausias (0,4 proc.) nedarbo rodiklio mažėjimas iš visų Kauno apskrities savivaldybių birželį buvo fiksuotas Raseinių rajone. Tačiau čia, Užimtumo tarnybos duomenimis, mėnesio pabaigoje buvo 1 774 registruoti bedarbiai.

Tuo pat metu Kauno mieste jų buvo 16 908 (pirmąjį vasaros mėnesį UT registravosi 2 810 kauniečių). Birželio gale tarnybos sąrašuose buvo 896 darbo rinkai besirengiančių Kauno gyventojų pavardės. Tą mėnesį aktyvias darbo rinkos politikos priemones per UT pasirinko 72 miestiečiai bei 21 Kauno rajono gyventojas.

Pirmąjį vasaros mėnesį šio rajono darbdaviai bedarbiams UT registravo 376 laisvas darbo vietas, įsidarbinti pavyko 251 per Užimtumo tarnybą darbo ieškojusiam Kauno rajono gyventojui. Birželį ieškančių darbo (tarnyboje registruotų) rajono gyventojų sąrašą UT padalinyje papildė 876 bedarbiai, ir mėnesio pabaigoje iš viso Kauno rajone jų buvo 5 552.

Vilniaus mieste, į kurį Kaunas nuo seno lygiuojasi ir vis bando visu kuo sostinę „pavyti bei pralenkti“, santykiniai nedarbo rodikliai, tarp kitko, jau senokai yra mažesni (7,8 proc. darbingo amžiaus vilniečių) nei antrame pagal didumą Lietuvos mieste (9 proc.). Tačiau Vilniaus rajone – didesni (7,9 proc.) nei žiedu Kauną juosiančio rajono savivaldybėje (7,5 proc.).

Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, Lietuvoje vasaros pradžioje personalo samdos tempai išliko intensyvūs kaip ir gegužę. Šalyje registruotas nedarbas mažėjo, o užimtųjų skaičius toliau augo. Birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų – panašiai kaip gegužę ir prieš metus. Jau ketvirtą mėnesį iš eilės darbo pasiūlymų skaičius viršijo 15 tūkst., todėl darbo ieškantys žmonės šiuo metu turėjo daugiau pasirinkimų nei šaltuoju metų laikotarpiu.

Darbo skelbimų daugiausiai pateikė gamybos sektorius – 800 darbdavių paskelbė 3,2 tūkst. laisvų vietų. Aktyviai darbuotojų ieškojo ir administracinės bei aptarnavimo veiklos (2,5 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,2 tūkst.), statybos (1,6 tūkst.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 tūkst.) sektoriai.

Pažymėtina, kad darbuotojų paiešką birželį intensyvino ir švietimo sektorius, kuris rengiasi naujiems mokslo metams. Netoli 400 mokymo įstaigų Lietuvoje paskelbė per Užimtumo tarnybą turinčios 900 laisvų vietų – beveik trečdaliu daugiau nei gegužę.

Šalyje augo bendras užimtųjų skaičius – liepos 1 d. dirbo 1,47 mln. Lietuvos gyventojų. Tai – 6,5 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų daugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant, 17,4 tūkst. klientų pradėjo dirbti birželį – šiek tiek mažiau nei gegužę (5,4 proc.), bet daugiau nei šaltuoju sezonu (lapkritį-vasarį). Dar 8,2 tūkst. žmonių rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Užimtumo tarnybos platformos darbo skelbimuose birželį vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1691 Eur – 8,8 proc. (137 Eur) didesnis nei prieš metus ir 20,3 proc. (285 Eur) didesnis nei prieš dvejus tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausias darbo užmokestis siūlytas ieškant bendrosios praktikos gydytojų (4,5 tūkst.), gydytojų specialistų (4,4 tūkst.), odontologų (4,2 tūkst.), veterinarų (3,6 tūkst.), mažiausias – kioskų ir turgaviečių pardavėjų, vabzdžių augintojų, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų, skalbėjų bei lygintojų rankomis (1,2 tūkst.).

Birželį iš 60 visos Lietuvos savivaldybių 51 – nedarbas mažėjo, 4 – didėjo ir 5 – išliko nepakitęs. Registruotas nedarbas sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir liepos 1 d. siekė 7,7 proc. Šis rodiklis per metus šalyje nukrito 0,7 procentinio punkto, – pranešė Užimtumo tarnyba.