Kiek kainavo apžvalgos rato poliai? Savivaldybė atsakė ir apie kebabą per pietus

Antradienį tarybos mažumos valandos metu opozicija uždavė ne vieną klausimą, susijusį su mįslingomis apžvalgos rato statybomis Nemuno saloje. Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas aiškino, esą visi rangos darbai kainavo mažiau nei 30 tūkst. Eur. Pasak valstybės tarnautojo, į šią sumą patenka ir 52 polių gręžimo darbai, ir „darbo vadovo kebabas“.

Spalio 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti 37 sprendimų projektai. Po jų svarstymo numatyta tarybos mažumos, arba opozicijos, valanda. Opozicijai du kartus per metus suteikiama galimybė merui, vicemerui, administracijai, komitetų pirmininkams užduoti rūpimus klausimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Vaida Pranarauskė teiravosi, kas apmokėjo Nemuno saloje pastatytų pėsčiųjų takų 52 gręžtinių polių įrengimą.

„Norėjau pasitikslinti, kas ir kokia sutartimi užsakė ir apmokėjo 52 gręžtinių polių statybą ir įrengimą Nemuno saloje?“, – klausė V. Pranarauskaitė.

Į klausimą bandė atsakyti Statybos skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas. Jis teigė, jog bendrai takų įrengimo darbai kainavo mažiau nei 30 tūkst. Eur, kiek tiksliai kainavo polių įrengimas, jis atsakyti negalėjo.

„Už visus darbus, kurie liečia takų įrengimą, sumokėjo Kauno miesto savivaldybė. Poliai, visos kitos medžiagos – tiek yra nedetalizuota, tiesiog yra apmokėta <...> Dar net neapmokėta, tiesiog yra pasirašytas aktas netoli 30 tūkst. Eur. Neišskirta ten, poliai, ar darbininko pirštinės, ar darbų vadovo kebabas per pietus. Nėra išskirta“, – teigė P. Pachomovas.

Remiantis P. Pachomovo atsakymais, dėliojasi logika, kurios paaiškinti neįmanoma – rangos darbai esą kainavo mažiau, nei projektavimas. Primename, jog savivaldybė su UAB „URBAN LINE“ gegužės 13 d. pasirašė 34,2 tūkst. Eur vertės pėsčiųjų takų projektavimo sutartį.

Kiek vėliau konservatorė Andrijana Filinaitė teiravosi, kodėl savivaldybės atstovai melavo tarybos nariams.

Tarybos narė nurodė, jog liepos 14 d. tarybos posėdyje savivaldybės atstovai teigė, kad apžvalgos rato vis dar svarstoma nors dar gegužės 13 d. buvo sudaryta pėsčiųjų takų apžvalgos ratui projektavimo sutartis, o birželį pradėtas elektros įvado projektavimas.

T. Metelionis atsakė, esą elektros įvado ir pėsčiųjų takų gali prireikti ir įvairiems renginiams reikalingai infrastruktūrai, ne tik apžvalgos ratui.

„Esame viešai komunikavę, kad kadangi apžvalgos ratas yra mobilus kilnojamas įrenginys ir galėjo būti ir gali būti perkeliamas, surenkamas įvairiose miesto vietose. Nemuno sala visada buvo viena kaip iš potencialiausių vietų įrengti šį ratą, tarpe kitų vietų, greta Aleksoto apžvalgos aikštelės, mažajame arba didžiajame Ąžuolyne ir kitose vietose. Nemuno saloje pėsčiųjų takų ir elektros įvado įrengimas buvo inicijuotas dar nenusprendus dėl rato pastatymo ten.

Tačiau suvokiant būtinybę, kad Nemuno sala, kaip kitų renginių vieta, yra populiari. Kaip žinote, ant stogo vyksta koncertai, inicijuojami kiti renginiai. Gauname nemažai prašymų įrengti kilnojamų atrakcionų įrengimą, įvairių koncertų, sporto įrenginių įrengimą. Dėl to buvo nuspręsta užsakyti takų įrengimą, elektros įvedimą ne tik apžvalgos ratui, bet ir kitiems renginiams, sala būtų labiau pritaikyta“, – atsakė T. Metelionis.

Opozicijos lyderis, konservatorius Paulius Lukševičius administracijos direktoriaus klausė apie sustabdyto pėsčiųjų tiltą per Nerį statybas bei kokius nuostolius patyrė savivaldybė. „Kas vyksta Kaune“ jau anksčiau rašė, jog dėl sustabdytų trečios atramos statybų darbų, savivaldybė rangovei UAB „Autokausta“ mokės kompensacijas.

Atsakydamas į klausimą, administracijos direktorius Tadas Metelionis tikino, kad jokių nuostolių esą nesusikaupė, o „Autokaustai“ mokamos kompensacijos yra pagrįstos.

„Noriu pabrėžti, kad tilto statybos nėra sustabdytos, yra sustabdytos trečios tilto atramos statybos. Likusių dviejų atramų statybos vyksta ir neužilgo pamatysime metalo konstrukcijas montuojamas iš Vilijampolės pusės į salą. Noriu pataisyti sąvoką – susikaupusių nuostolių nėra, yra kompensuojamos pagrįstos išlaidos, susijusios su statybvietės išlaikymu ir kitomis paslaugomis, kaip draudimo pratęsimu, bei licenzijų išlaikymu, kol negali vykti statybos prie trečios atramos. Procedūros, mūsų žiniomis, vyksta sėkmingai, yra sparčiai rengiamas poveikio aplinkai vertinimas, derinimas su institucijomis. Tikimės, kad artimausiu metu bus suderinta, gauta teigiama išvada, trečios atramos statyba pratęsta“, – tikino T. Metelionis.

P. Lukševičius uždavė ir antrą klausimą – teiravosi, kodėl Kauno miesto savivaldybės administracija sudarinėja tokį didelį skaičių vidaus sandorių, lyginant su kitomis savivaldybėmis.

Į šį klausimą T. Metelionis atsakė, jog vidaus sandoriai yra atliekami tik „atlikus išsamią analizę, pagrindžiant, kad vidaus sandoris yra pigiausias, efektyviausias būdas atlikti paslaugas mieste“.

„Manau, kad visi sudaryti vidaus sandoriai yra pagrįsti ir tinkami“, – teigė administracijos direktorius.

A. Filinaitė taip pat teiravosi dėl Naujamiesčio tvarkymo plano.

„Kuriems konkretiems plano punktams nepritaria savivaldybė, kokie apribojimai kelia daugiausiai abejonių“, – klausė ji.

Miesto vyr. architektas Gedeminas Barčauskas atsakė, kad pastabų tvarkymo planui turi labai daug, tačiau sutinka su plano rengėjais dėl pavienių pastatų, gamtinės aplinkos ir nematerialaus turto saugojimo. Tačiau vyr. architekto nuomone, tvarkymo planai nepakankamai atsižvelgė į Kauno plėtrą.

„Mes pasigendame esminės temos ar topico, už ką mes gavome nominaciją – už tai, kad Kaunas per 20 metų sugebėjo tapti modernia sostine ant esamos miesto struktūros, nebijojo augti, plėstis ir modernėti kartu su visa Europa. Šitos idėjos, pagrindinės minties, mes pasigendame. Bandome toliau diskutuoti su rengėjais. Kaunas tikrai nėra prieš paveldą, prieš Naujamiestį, suprantame, kad tas planas yra reikalingas. Sieksime bendro kompromiso“, – teigė jis.