Prokuratūra negins viešojo intereso dėl „Via Lietuva“ ir „Fegda“ susitarimo taisant defektus

Generalinė prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ bei kelių statybos įmonių „Fegda“ ir „Tilsta“ susitarimo taisant defektus dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo.

Kaip BNS teigė prokuratūros atstovė Rita Stundienė, sprendimas priimtas nustačius, jog 2025 metų gegužę pasirašytas susitarimas nebuvo vykdomas, o duomenys patvirtina, jog bendrovės suteikė 10 metų garantiją atliktiems darbams.

„Darytina išvada, kad susitarimo galiojimas yra pasibaigęs, šis susitarimas nesukėlė neigiamų pasekmių – faktinės aplinkybės patvirtina, jog iš esmės jis nebuvo vykdomas, o nustatytų kelio defektų šalinimui buvo taikytos ne šio susitarimo, bet sutarties nuostatos, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl negaliojančio susitarimo, kuris nebuvo vykdomas ir nesukėlė žalos valstybei“, – BNS teigė R. Stundienė.

Tuo metu, pasak jos, vertinimas dėl defektų nėra prokuroro kompetencija: „Techninių kelio dangos remonto aspektų vertinimas bei ekspertizės defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti skyrimas nėra priskirtas prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, kompetencijai.“

Tačiau, anot jos, prokuratūra sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, jog „Via Lietuvai“ nepaviešinus susitarimo buvo pažeistas skaidrumo principas.

Į prokuratūrą kreipėsi Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė. Jis teigė, jog 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito, kelio atitvarų, kelkraščio deformacija.

Tačiau, anot Seimo nario, pernai gegužę pasirašytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei rangovių leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.

Be to, kaip teigiama rašte prokuratūrai, bendrovėms buvo leista defektus pašalinti kosmetiniu remontu, įrengiant papildomą asfaltbetonio sluoksnį, nenustatant trūkumų priežasties.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.

Antradienį Seimo narys išsiuntė raštą Seimo Antikorupcijos komisijai, kuriuo prašo pradėti aplinkybių patikrinimą dėl susitarimo taisant defektus.

Anot M. Lingės, institucijos klaidingai interpretuoja, jog pernai sudarytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei „Fegdos“ vadovaujamo konsorciumo nebegalioja.

„Nors susitarimas buvo numatytas kaip terminuotas ir jo galiojimas pasibaigia priėmus kelio darbus, tačiau susitarimas numatė ne tik defektų pašalinimo mechanizmą, bet ir tęstinį įsipareigojimą – juo defektų šalinimas buvo perkeltas į garantinį laikotarpį. (...) Iš susitarimo kylantys įsipareigojimai negalėjo pasibaigti vien faktiniu darbų priėmimu“, – tikino politikas.

„Juolab negalima atmesti rizikos, kad šiuo susitarimu dar bus mėginama remtis teisminiame ginče dėl beveik 9,5 mln. eurų delspinigių“, – pridūrė jis.

Konservatorius prašo komisijos išnagrinėti, kam buvo naudingas pernai pasirašytas susitarimas – kas buvo iniciatoriai bei rengėjai, taip pat kodėl prieš pasirašant nebuvo nustatyta defektų priežastis, ar nustatyti trūkumai buvo tinkamai ištaisyti.

„Prokuroras pažymėjo, kad techninių kelio dangos remonto aspektų vertinimas bei ekspertizės defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti skyrimas nėra priskirtas prokuroro kompetencijai. Statybų inspekcija taip pat nurodė, kad „surašyti privalomuosius nurodymus atlikti statinių ekspertizę, neturi teisinio pagrindo“. Kyla pagrįstas klausimas, ar netrūksta teisinio reguliavimo, norint išsiaiškinti tiek defektų atsiradimo priežastis, tiek jų pašalinimo tinkamumą, jei nė viena minėta institucija negali inicijuoti ekspertizės vykdant tyrimus?“, – teigiama M. Lingės rašte.

BNS rašė, kad VPT įpareigojus, „Via Lietuva“ paviešino 2025 metų gegužę pasirašytą susitarimą su „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruože.

Jame teigiama, jog defektai buvo nustatyti 2025 metų balandį, įmonės pripažino, jog trūkumai atsirado dėl jų kaltės bei įsipareigojo juos ištaisyti. Savo ruožtu, „Via Lietuva“ nurodė priimsianti kelią su defektais, mat pastarasis yra faktiškai eksploatuojamas.

VPT teigimu, toks susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas.

Tarnybos išvadoje nurodoma, jog susitarime nėra aiškiai apibrėžta, jog defektai buvo esminiai, o to neįvardijus rangovai nebeprivalo savo sąskaita ištaisyti trūkumų, jie gali būti atleisti nuo atsakomybės.

Vis dėlto, anot tarnybos, susitarimas yra neteisėtas, mat jis keičia konkurso sąlygas – galimybės priimti darbus su esminiais defektais numatymas pradinėje sutartyje galėjo turėti įtakos rangovų sprendimui dalyvauti pirkime.

Tuo metu Statybos inspekcija kovo pradžioje BNS nurodė, jog nevertins „Via Baltica“ ruože atsiradusių defektų. Anot įstaigos, už defektų nustatymą bei jų pašalinimo organizavimą yra atsakinga projekto „Via Baltica“ užsakovė, valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, o į inspekciją kreipiamasi, jei rangovas atsisako juos pašalinti.

„Via Lietuva“ sausio pabaigoje BNS nurodė, jog pernai gegužę pasirašytu susitarimu su rangovėmis buvo siekiama užfiksuoti defektus, tačiau vėliau nustačius, jog jie yra esminiai, susitarimas nebuvo vykdomas. Anot projekto užsakovės, defektai buvo pašalinti pernai birželį, tik tuomet buvo pradėta statybos darbų priėmimo procedūra.

„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis BNS teigė, jog defektai nekėlė grėsmės eismui, todėl jie negali būti laikomi esminiais. Anot jo, kelias nuo jo rekonstrukcijos pabaigos – 2024 metų spalio – visada buvo naudojamas be apribojimų, todėl „žala valstybei nebuvo padaryta“.

Tuo metu „Via Lietuva“ per teismą siekia prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, mat „Fegda“ ir „Tilsta“ neįvykdė prašymo sumokėti priskaičiuotus delspinigius už vėluojamus baigti statybos darbus, kaip tai numatyta rangos sutartyje. Savo ruožtu J. Jablonskis BNS teigė, jog darbų priėmimo procedūra užtruko dėl valstybinių kelių valdytojos kaltės, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių rangovams.

223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną.