„Via Lietuva“ paviešino susitarimą su „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų „Via Baltica“ ruože

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) įpareigojus valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ paviešino 2025 metų gegužę pasirašytą susitarimą su kelių tiesimo įmonėmis „Fegda“ ir „Tilsta“ dėl defektų taisymo dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruože.

Kaip BNS teigė „Via Lietuva“, papildomas susitarimas paviešintas kovo 18 dieną, gavus VPT išvadą.

„VPT informavo, jog nustatė pažeidimą dėl to, kad susitarimas nebuvo paviešintas. Kaip teigiama VPT rašte, atsižvelgiant į tai, kad susitarimas nebuvo praktiškai vykdomas ir nesukėlė pasekmių, įpareigojo bendrovę paviešinti susitarimą CVPIS (Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – BNS) priemonėmis“, – komentare BNS nurodė įstaiga.

„Jokios faktinės žalos susitarimu nebuvo padaryta, o šis VPT nagrinėtas klausimas, įskaitant ir defektų priskyrimo esminių defektų kategorijai, vis dar yra teisminio ginčo, vykstančio su kelio ruožo rangove „Fegda“, objektas“, – pridūrė „Via Lietuva“.

Kaip pirmadienį skelbė BNS, VPT konstatavo, jog susitarimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas.

VPT išvadoje teigiama, jog susitarime nėra aiškiai apibrėžta, jog defektai buvo esminiai, o to neįvardijus rangovai nebeprivalo savo sąskaita ištaisyti trūkumų, jie gali būti atleisti nuo atsakomybės.

Vis dėlto, anot tarnybos, susitarimas yra neteisėtas, mat jis keičia konkurso sąlygas ir galėjo apriboti rangovų dalyvavimą konkurse.

„Galimybės priimti darbus su esminiais defektais numatymas pradinėje sutartyje galėjo turėti įtakos tiekėjų sprendimui dalyvauti pirkime ar jų pasiūlymų turiniui. Aiškiai įtvirtinta galimybė darbus perduoti nepašalinus esminių trūkumų ir sumažinta atsakomybės apimtis objektyviai mažina tiekėjo riziką bei kaštus, todėl galėjo sudaryti palankesnes sąlygas platesniam tiekėjų ratui arba lemti kitokią kainodarą“, – rašoma išvadoje.

Kaip teigiama pernai pasirašytame susitarime, 2025 metų balandį buvo nustatyti defektai „Fegdos“ ir „Tilstos“ tiestame ruože, įmonės pripažino, jog trūkumai atsirado dėl jų kaltės bei įsipareigojo juos ištaisyti. Savo ruožtu, „Via Lietuva“ nurodė priimsianti kelią su defektais, mat pastarasis yra faktiškai eksploatuojamas.

„Užsakovas („Via Lietuva“ – BNS), atlikęs išsamų ir kompleksinį visų aukščiau išdėstytų aplinkybių vertinimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas kelio ruožas nuo 2024 m. gruodžio mėnesio yra faktiškai eksploatuojamas, konstatuoja, jog objekto priėmimas šiuo metu yra pagrįstas ir atitinka faktinę situaciją bei viešojo intereso apsaugos principus“, – teigiama susitarime.

„Nors objekte yra identifikuoti tam tikri defektai, tačiau šių defektų šalinimas šiuo metu yra netikslingas dėl būtinybės juos stebėti laikotarpiu iki jų galutinio pašalinimo, atsižvelgiant į techninio pobūdžio aplinkybes bei defektų pobūdį. Nebūtų matomas objektyvus teisinis pagrindimas, jeigu užsakovas nepriimtų kelio viso laikotarpiu iki kol bus vykdoma kelio stebėsena ir bus pašalinti defektai“, – rašoma dokumente.

BNS rašė, kad į VPT kreipėsi Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė. Jis sausį teigė, jog 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai – dangos pasėdimas, išilginis trūkis ir šlaito, kelio atitvarų, kelkraščio deformacija.

Anot politiko, pernai gegužę pasirašytas susitarimas tarp „Via Lietuvos“ bei rangovių leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.

Be to, jo teigimu, bendrovėms buvo leista defektus pašalinti kosmetiniu remontu, įrengiant papildomą asfaltbetonio sluoksnį, nenustatant trūkumų priežasties.

BNS rašė, kad M. Lingė kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.

Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sausį teigė, jog M. Lingės pateiktą informaciją vertina prokurorai dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tuo metu Statybos inspekcija kovo pradžioje BNS nurodė, jog nevertins „Via Baltica“ ruože atsiradusių defektų. Anot įstaigos, už defektų nustatymą bei jų pašalinimo organizavimą yra atsakinga projekto „Via Baltica“ užsakovė, valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, o į inspekciją kreipiamasi, jei rangovas atsisako juos pašalinti.

„Via Lietuva“ sausio pabaigoje BNS nurodė, jog pernai gegužę pasirašytu susitarimu su rangovėmis buvo siekiama užfiksuoti defektus, tačiau vėliau nustačius, jog jie yra esminiai, susitarimas nebuvo vykdomas. Anot projekto užsakovės, defektai buvo pašalinti pernai birželį, tik tuomet buvo pradėta statybos darbų priėmimo procedūra.

Tuo metu „Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis BNS teigė, jog defektai nekėlė grėsmės eismui, todėl jie negali būti laikomi esminiais. Anot jo, kelias nuo jo rekonstrukcijos pabaigos – 2024 metų spalio – visada buvo naudojamas be apribojimų, todėl „žala valstybei nebuvo padaryta“.

Tuo metu „Via Lietuva“ per teismą siekia prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų už darbus, mat „Fegda“ ir „Tilsta“ neįvykdė prašymo sumokėti priskaičiuotus delspinigius už vėluojamus baigti statybos darbus, kaip tai numatyta rangos sutartyje. Savo ruožtu J. Jablonskis BNS teigė, jog darbų priėmimo procedūra užtruko dėl valstybinių kelių valdytojos kaltės, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių rangovams.

223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną.