Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto kainų augimas Lietuvoje ir Estijoje kelis kartus viršija ES vidurkį.
Per pastaruosius penkerius metus būsto kainos Lietuvoje išaugo beveik 80 proc., o Estijoje – 58 proc. Tuo tarpu Latvijoje kainos padidėjo 51 proc. ES vidurkis per tą patį laikotarpį siekė tik 26 proc.
„Luminor“ banko Estijoje būsto paskolų plėtros skyriaus vadovė Margit Volt pažymėjo, kad liepos pradžioje paskelbti Eurostato duomenys rodo ne tik spartų kainų augimą, bet ir tai, kad žmonės labai vertina nuosavo būsto turėjimą.
„Estams ir mūsų pietiniams kaimynams buto ar namo įsigijimas pirmiausia siejasi su gyvenimo kokybe ir asmeninio saugumo jausmu, noru turėti nuosavą būstą, ir šiuo atžvilgiu mes taip pat esame tarp ES šalių lyderių, – sakė ji. – Būtent todėl nekilnojamojo turto paklausa išlieka didelė, nepaisant labai spartaus kainų augimo vien per pastaruosius penkerius metus.“
Šis kainų augimas reiškia, kad, remiantis Eurostato duomenimis, butas, kuris 2021 metų pradžioje kainavo 135 000 eurų, dabar kainuotų maždaug 244 000 eurų Lietuvoje, 213 000 eurų Estijoje ir 203 000 eurų Latvijoje.
„Šis spartus kainų augimas atsispindi ne tik statistikoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Šeimoms, ieškančioms naujų ir tinkamų namų, pagrindinis rūpestis yra įperkamumas, todėl vis labiau populiarėja tendencija imti būsto paskolas geros būklės nenaujam nekilnojamajam turtui įsigyti“, – sakė „Luminor“ atstovė.
Nekilnojamojo turto kainos ir ekonomikos augimas
Lyginant gyvenamojo nekilnojamojo turto vertės augimą su ekonomikos augimu per tą patį laikotarpį, matyti, kad visose trijose Baltijos šalyse nekilnojamojo turto kainos sparčiai pralenkė bendrą ekonomikos augimą. Remiantis Eurostato duomenimis, realusis ekonomikos augimas nuo 2021 metų pradžios Lietuvoje siekė 14 proc., o Latvijoje – 15 proc. Tuo tarpu Estijos ekonomika vis dar nesiekia prieš penkerius metus buvusio lygio.
„Latvijos ir Lietuvos pokrizinė raida yra gana klasikinė: nekilnojamojo turto kainos kyla sparčiau nei auga ekonomika. Tuo metu Estijoje situacija kitokia ir vėl atspindi mūsų „tikėjimą nuosavu būstu“. Nors mūsų šalies gerovė iš esmės nepadidėjo, būsto įsigijimas ir nuosavybė mums tebėra labai svarbūs“, – sakė M. Volt.