Kaune auga robotikos specialistų poreikis

Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų pasaulyje trūks apie 85 mln. robotikos specialistų. Toks poreikis rodo, kad ši profesija šiandien – viena strategiškai svarbiausių. Ji lemia gamybos efektyvumą, inovacijų plėtrą ir įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Šias tendencijas patvirtina ir Lietuvos pavyzdys, – vien Kaune kasmet prireikia daugiau nei 20-ies naujų robotikos specialistų, – pabrėžiama Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime.

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto socialinės partnerės – įmonės „matom.ai“ – tyrėjas bei vienas iš įkūrėjų Julius Gelšvartas teigia, kad automatizacija ir robotizacija sparčiai plečiasi, o tai lemia nuolatinį naujų, kvalifikuotų darbuotojų poreikį.

„Manoma, jog per artimiausius penkerius metus jų paklausa padidės net kelis kartus, o ypatingai srityse, susijusiose su daiktų internetu (IoT), autonominėmis transporto priemonėmis, pramonės 4.0 ir išmaniųjų miestų kūrimu“, – sako J. Gelšvartas.

Šiuolaikiniai robotai nėra tik pasyvūs, griežtai programuojami įrenginiai, – jie tampa protingesni, geba priimti sprendimus, mokytis ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Pasak J. Gelšvarto, dėl to didėja poreikis specialistų, suprantančių ne tik mechaniką, bet ir programavimą, dirbtinio intelekto (DI) taikymą, jutiklių technologijas, o taip pat sistemų integravimą.

„Bionergetikos procesų bei degimo procesų automatizavime dirbanti mūsų įmonė per metus gauna iki 20 užklausų, - akivaizdu, kad šios srities specialistų vis dar trūksta, bent jau Kauno regione“, – antrina KTU EEF socialinės partnerės – įmonės „All in Container“ direktorius Darius Ezerskis.

Anot įmonių atstovų, šiuo metu daugybė vyresnių specialistų pasitraukia iš darbo rinkos. Jiems išėjus, atsiranda trūkumas, ir ateinantys jauni specialistai kol kas visų tuščių darbo vietų neužpildo.

Vieno iš įmonės „B&R Industria Automation GmbH“, vadovo Lino Saikevičiaus patikinimu, iš KTU į darbo rinką ateinantys specialistai dažnai išsiskiria savo pasirengimu spręsti realias užduotis, naudojant tiek tradicinius, tiek naujus sprendimus. Jie kuria sistemas nuo idėjos iki veikiančio prototipo.

„KTU – vienas stipriausių technologinių universitetų Baltijos šalyse, turintis ilgametę inžinerinę patirtį, tarptautinius ryšius ir stiprią partnerystę su verslu. Lietuvos kontekste tai inovacijų bei kompetencijų centras, kuris reikšmingai prisideda prie šalies technologinio proveržio. Universitetinis išsilavinimas ugdo gebėjimą mokytis visą gyvenimą, suteikia teorinį pamatą, kuris leidžia suprasti technologijas ne kaip „juodą dėžę“, o kaip sistemą, kurią galima kurti, keisti ir tobulinti.

Greta to, universitetas formuoja analitinį ir kritinį mąstymą, moko dirbti komandose, spręsti tarpdisciplinines problemas. Todėl sėkmingiausi specialistai yra tie, kurie geba derinti gilias teorines žinias su praktiniais gebėjimais bei kūrybišku požiūriu“, – sako L. Saikevičius.